Kokių verslo pamokų išmokė Alytaus pavyzdys?

Verslas

2019.12.16

Autorius:

Temos: , , .

Kokių verslo pamokų išmokė Alytaus pavyzdys?

Nuotraukos autorius: Giedrius Čiurinskas Greta Skaraitienė/ŽMONĖS foto

Nuo nelaimingų atsitikimų nėra apsaugotas nė vienas verslas, tačiau palengvinti nelaimės atveju tenkančią naštą įmanoma. Draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ vadovas Giedrius Čiurinskas teigia, kad įmonės vis dažniau renkasi draudimo paslaugas ir realiai įvertina galimą žalą, tačiau ne kiekvienas verslininkas žino visas galimybes.

Alytaus padangų perdirbimo atvejis išskirtinis tuo, kad įmonė nebuvo deramai įvertinusi galimos grėsmės nelaimės atveju ir jos draudimas siekė mažiau nei 50 tūkst. eurų, nors nelaimės padariniai veikiausiai viršys milijonus.

„Didžiausia klaida tikriausiai yra blogai įvertinti galimas rizikas. Šiuo atveju taip ir nutiko – blogai įvertinta rizika. Pasirinkta per maža draudimo suma. Draudimo apsaugoje galėjo būti įtrauktas išplėtimas dėl padarytos žalos gamtai. Privalomi civilinės atsakomybės draudimai sukurti tam, kad apsaugotų viešąjį interesą. Šiuo atveju viešasis interesas visiškai nebuvo apsaugotas. Už žalą mokės visi mokesčių mokėtojai, o ne kaltininkas. Dėl to reikėtų peržiūrėti privalomųjų draudimų sąrašą ir koncepciją“, – klaidas įvardija G. Čiurinskas.

Anot jo, draudimas visada padengia visą draudimo sumą: „Pavyzdžiui, jeigu klientas apsidraudęs 5 mln. eurų sumai, o padaryta žala siekia, tarkime, 4 ar 5 mln., tuomet draudimas atlygina visą nuostolį“, – patikina pašnekovas.

Tačiau Alytaus padangų perdirbimo gamyklos atveju patirtos žalos nėra kam padengti, todėl kompensuoti gyventojams ir aplinkai padarytą žalą teks savivaldybei bei valstybei, o įmonės tikriausiai laukia sunkūs finansiniai padariniai.

G. Čiurinskas pastebi, kad, teisingai neatlikus draudimo operacijų, į tokias situacijas papuolusios įmonės sulaukia didelių nuostolių, finansinių sunkumų, o neretais atvejais tenka skelbti bankrotą.

„Tikėtina, kad įmonė, gaisro kaltininkė, greičiausiai bankrutuos ir žalos išieškojimas bus nukreiptas į vadovą. Čia susiduriame su dar viena mažai analizuojama problema. Vadovo civilinės atsakomybės draudimo švietimas taip pat yra būtinas“, – tikina pašnekovas.

Ką turi žinoti verslas?

Anot „Colemont“ vadovo, verslas turi didelį draudimo galimybių pasirinkimą, svarbu jas pritaikyti savo sričiai ir racionaliai apsvarstyti realias galimas rizikas. Vienos pagrindinių draudimo rūšių verslui yra: bendrosios ir civilinės atsakomybės draudimas, turto bei verslo nutrūkimo draudimas.

„Nebūtų galima teigti, kad verslo nutrūkimo draudimas yra jautriausia draudimo rūšis visiems verslams. Ši draudimo rūšis aktualiausia įmonėms, kurių veikla susijusi su fiziniu darbu. Pavyzdžiui, baldų gamyba, metalo gamyba, kitoms įvairioms gamybos įmonės, montuotojams, statybų sektoriui, drabužių pramonei, chemijos pramonei ir pan. Profesinės civilinės atsakomybės draudimas itin aktualus IT specialistams ar statybų valdytojams ir kitiems verslininkams, kurių veikla yra profesinės paslaugos“, – pastebi G. Čiurinskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad gamybinėms įmonėms verslo nutrūkimo draudimas aktualus ir naudingas, mat, nutikus neprognozuojamai nelaimei, pavyzdžiui, avarijai, kurios metu sunaikinamas turtas, draudikai atlygina pajamas, kurių dėl nelaimės negali gauti verslas.

„Draudikai atlygina negautas pajamas, pelną, kreditų palūkanas, darbuotojų atlyginimus, bankų palūkanas, įsiskolinimus tiekėjams, nuomos mokesčius ir kitas išlaidas. Draudimas galioja kartu su turto draudimu, todėl būtina papildomai apdrausti turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą“, – pataria G. Čiurinskas.

Apsaugoti save ir kitus

Pašnekovas atskleidžia, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimas taip pat itin aktualus. Remiantis Alytaus pavyzdžiu, nukentėjo nemažai aplinkinių gyventojų, ūkininkų, kurių produkcijos tiekimas turėjo būti sustabdytas būtent dėl gaisro padarinių. Visiems jiems būtų atlyginama, jeigu įmonė būtų turėjusi tvarkingą bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina visas trečiųjų asmenų patirtas žalas ir nuostolius.

„Šio draudimo specifika tokia, kad kaip trečiasis asmuo yra apibrėžiamas bet koks asmuo, išskyrus apdraustąjį, su apdraustuoju susijęs asmuo ir draudikas, pavyzdžiui: klientas, kaimynas, praeivis, paslaugų užsakovas, kuris patyrė žalos turtui, sveikatai ar gyvybei. Šiais laikais neįsivaizduojama įmonė, veikianti visiškai izoliuotai. Dauguma turi ne vieną sąlyčio tašką su aplinka. Vystydama verslą, parduodama paslaugas ar produktus, įmonė yra apsupta sociumo ir jų turto, turi tiesioginius santykius su žmonėmis, vartotojais ir yra atsakinga už savo veiklos padarinius“, – vardija G. Čiurinskas.

Paprašytas pateikti daugiau gyvenimiškų pavyzdžių, kai įmonių gyvenimą nesėkmės atveju itin palengvina bendrasis civilinės atsakomybės draudimas, pašnekovas patikina, kad jų visa galybė. „Prieš kelerius metus netilo kalbos apie užsidegančias išmaniųjų įrenginių baterijas ir nuo to nukentėjusius žmones. Arba, tarkime, gamintojas neužtikrino kokybiško maisto produkto pagaminimo ir dėl to apsinuodijo vartotojai, kurie pateikė bendrą ieškinį dėl sveikatos sutrikdymo. Tokiu atveju produkto gamintojas ar tiekėjas gali gauti milijonines išlaidas, kurias teks atlyginti vartotojams. Nuo to galima apsidrausti pasitelkiant bendrąjį civilinės atsakomybės draudimą“, – tikina „Colemont“ vadovas.

Ekspertai

Giedrius Čiurinskas

Giedrius Čiurinskas

Generalinis direktorius / „Colemont“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.