Steigiantys ar norintys plėsti įmonę verslininkai ir asmenys, užsiimantys individualiąja veikla, neretai susiduria su finansinėmis problemomis. Žurnalas „bzn start“ jau rašė, ko reikia norint gauti paskolą ir siekiant valstybės paramos. Šįkart jūsų dėmesiui – keletas svarbių finansinių įrankių verslo pradžiai ar plėtrai. Juk jei neieškome finansų dėdės ar senelės kojinėje, tuomet kreipiamės į rizikos kapitalo fondus, dažniau – bankus, kredito unijas. Svarbu žinoti, kad paskola gali būti lengvatinė.

SIEKIAMA TENKINTI VERSLO POREIKIUS

Finansinės pagalbos į banką besikreipiantis verslininkas, įmonė ieško lėšų veiklos pradžiai, plėtrai. Kiekvienas esame linkęs ieškoti palankiausio sprendimo.

Neretai sakoma, kad pradedančiajam verslininkui gauti paskolą yra beveik neįmanoma, tačiau, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) Projektų valdymo skyriaus vadovės Ingos Beiliūnienės nuomone, laikas griauti šią nuostatą.

„Pirmiausia reikėtų neapsistoti ties vienu banku, apsilankyti keliuose, kadangi bankų skolinimo politika yra skirtinga. Tik išbandžius viską galima sakyti, kad paskolos gauti neįmanoma“, – teigė I. Beiliūnienė.

„Paskolų sąlygomis daugiau domisi jaunesni pradedantieji verslininkai. Jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą naudojantis paskolomis verslo pradžiai išlaiko lyderių pozicijas – šiai grupei pernai suteikta apie 30 proc. visų paskolų“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas.

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV), įskaitant ir individualiąja veikla užsiimančius asmenis, gali ne tik gauti tradicinę banko paskolą lengvatinėmis sąlygomis, bet ir kredito unijų paskolą, suderintą su pradedančiųjų verslininkų mokymais.

MAŽESNĖ BANKŲ KREDITŲ NAŠTA

Bendradarbiaujant Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai, „Invegai“ ir bankams, smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiami maži kreditai. Maži kreditai yra teikiami už žemesnes nei rinkos palūkanas. Šie kreditai skiriami investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti. Refinansuoti turimų įsipareigojimų bankams ar kitoms finansinėms institucijoms

tokios paskolos neteikiamos.

I. Beiliūnienė sakė, kad tai yra labai sėkminga priemonė. Ji buvo ypač efektyvi finansų krizės laikotarpiu, kai bankai skolino nenoriai.

Paskolos verslui litais ar eurais žemesnėmis palūkanomis teikiamos ir iš „Invegos“ administruojamos Atvirojo kreditų fondo (AKF) priemonės lėšų. Jos gali būti teikiamos investicijoms finansuoti ir/ar apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jei toks finansavimas susijęs su SVV subjekto naujos veiklos pradžia ar jau egzistuojančios veiklos stiprinimu ir plėtra.

„Invegos“ specialistė atkreipė dėmesį, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, galvojantys apie verslo pradžią ir plėtrą, greitai galės kreiptis ne tik dėl lengvatinių paskolų pagal galiojančias priemonių sąlygas ir garantijų už paskolas ar išperkamosios nuomos sandorius, bet ir dėl kredito linijų.

„Europos Komisija pakoregavo ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo finansų inžinerijos priemonėms taisykles, todėl verslininkai galės pasinaudoti ir lankstesnio apyvartinio kapitalo finansavimo būdais“, – sakė I. Beiliūnienė.

YPATINGA PAGALBA VERSLO PRADŽIAI

Labai mažos ir mažos įmonės, fiziniai asmenys, norintys pradėti savo verslą, bei socialinės įmonės, plėtojančios verslą, gali pasinaudoti Verslumo skatinimo fondo teikiamu finansavimu. Priemonės, kurią įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, paskolos derinamos su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu.

Paskolos dydis – iki 86 tūkst. Lt, už suteikiamą paskolą jos gavėjui netaikomi jokie administravimo mokesčiai. Visiems Verslumo skatinimo fondo paskolas gavusiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 30 proc. paskolos sumos.