Pasaulis nuolat keičiasi, tad jo jau neišeina dalyti į turtingus Vakarus ir ne tokius turtingus Rytus ar kitaip kategorizuoti. Šalys, kurias anksčiau priskirdavome prie silpnųjų, auga ir stiprėja, tad pasaulio galingiausiųjų sąrašą labai greitai gali papildyti nauji įrašai. Tai patvirtina ir rinkos analitiko Kasparo Adomaičio atliktas tyrimas, kuriame siekta identifikuoti ateities miestus, tai yra tuos miestus, kurie per artimiausius metus taps svarbūs pasaulio ekonomikai ir, tikėtina, sulauks didelių investicijų.

Didžiausias augimas – Afrikoje ir Azijoje

Šiu metu tyrimo duomenų bazėje yra net 850 miestų. Jie analizuojami remiantis tokiais kriterijais kaip vidutinės pajamos ir išlaidos, BVP augimas, populiacijos augimas, jos amžius, vidutinis atlyginimas. Taip buvo atrinkti dinamiškiausi ir investuotojams patraukliausi miestai.

„Rinkdami dinamiškiausius ateities miestus labiausiai dėmesį kreipėme į du kriterijus: miestas turėjo pasižymėti didesniu nei vidutinis populiacijos augimu, nes tai leidžia numanyti, kad sykiu augs ir potencialių vartotojų skaičius; tuo pat metu mieste turi stabiliai augti žmonių atlyginimai, nes tai reiškia, kad auga jų perkamoji galia“, – pasakojo K. Adomaitis.

Ateities miestai turi pasižymėti ir jaunumu. Jeigu miesto gyventojų vidutinis amžius didėja, tai kelia įtarimų, kad jis greitai praras dinamiškumą.

„Ateities miestai turi pasižymėti didėjančia darbinga populiacijos dalimi. Tai rodo, kad miestas turi daug potencialių darbuotojų, galinčių didinti ekonominę vertę. Antra vertus, tokiuose miestuose turi mažėti nedarbas. Augantis nedarbas gali sukelti daug socialinių problemų, kurios apsunkina miesto augimą“, – dėstė ekspertas.

K. Adomaičio tyrimas atskleidžia, kad daugiausia tokių miestų yra Afrikoje ir Azijoje. Kinijos augimas jau nieko nestebina, bet šalia jos miestų atsiduria ir Indijos, Kazachstano megapoliai.

„Remiantis išvardytais kriterijais tokie miestai yra Johanesburgas (PAR), Bengalūras (Indija), Delis (Indija), Pekinas (Kinija), Bankokas (Tailandas), Almata (Kazachstanas), Ankara (Turkija). Kad į sąrašą pateko miestai iš Indijos, Turkijos, Kinijos, neturėtų stebinti. Labiau stebina, kad ne visi miestai iš šių šalių pateko. Pavyzdžiui, Stambulas yra neabejotinai greitai augantis miestas ir didžiausias Turkijoje, tačiau savo analizėje atkreipiame dėmesį į tai, kad bedarbių skaičius ten auga – priešingai nei mažiau dėmesio sulaukiančioje Ankaroje. Taigi Ankara ne tik greitai auga, bet ir tas augimas yra tvaresnis nei Stambule.

Indijos miestai atrodo gyvybingi, nes net du pateko tarp septynių išrinktųjų. Mumbėjus tik per plauką nepateko, nes jo augimas daugmaž atitinka pasaulinį miestų augimo vidurkį, o mes vertiname miestus, augančius greičiau nei vidurkis. Tik Kalkuta, dar vienas pagrindinių Indijos miestų (esantis Indijos rytuose), nesusitvarko su nedarbo problema, bet, kaip žinoma, Indijos valstijų išsivystymo lygis labai nevienodas.

Kinijos pakrantės miestus labai palaiko imigracija ir populiacijos augimas, nors apskritai Kinijos populiacija auga labai lėtai. Kinijos miestams reikia infrastruktūros, tam skiriamos didelės investicijos. Tai sukuria daug darbo vietų, tačiau dėl imigracijos ne visi miestai sugeba išvengti nedarbo didėjimo – bedarbių skaičius ten auga proporcingai populiacijai. O štai Pekinas išsiskiria tuo, kad sugeba sugerti imigrantus ir nedidėja bedarbių skaičius“, – teigė K. Adomaitis.

Pataria atkreipti dėmesė į Oslą ir Stokholmą

K. Adomaitis sutinka, kad vis svarbesni tampa Afrikos miestai. Pavyzdžiui, Johanesburgas (PAR), Lagosas (Nigerija) auga itin sparčiai. Tačiau, anot analitiko, Afrikos miestams trūksta gerai sutvarkytos infrastruktūros. Ši problema vis dar trukdo jiems efektyviau integruotis į pasaulio ekonomiką.

Tiesa, jis pastebi, kad Kinija padeda keisti situaciją. Jo teigimu, investuojant į europiečiams dar nelabai gerai pažįstamas šalis reikia pasirengti iššūkiams.

„Galiu tik pasakyti, kad dauguma išvardytų ateities miestų turi specifinių logistikos ir tarpininkavimo iššūkių, nes paprastai vakariečiams įprastos infrastruktūros ten nėra. Todėl prekių pristatymas vartotojui (neišsiaiškinus vietos niuansų) gali būti sunkiausia užduotis“, – teigia K. Adomaitis.

Lietuvos verslininkams pašnekovas pataria atidžiau stebėti Skandinavijos miestus. Labai tikėtina. kad jie dar ilgai nenustos augti.

„Ieškantiems greitai augančių miestų Europoje, kur auga vartojimas ir išlieka geri demografiniai bei nedarbo rodikliai (vartojimas, tikėtina, ir toliau augs), reikėtų atkreipti dėmesį į Oslą ir Stokholmą. Tai miestai, esantys arti Lietuvos ir vieni dinamiškiausių Europoje. Jų vartotojų rinkos auga net ir pasaulio mastu“, – teigia K. Adomaitis.

Tinkamai pasirinkus ateities miestą ir laiku įžengus į jo rinką investicijos gali ne tik greitai atsipirkti, bet ir duoti didžiulį pelną.

„Tai jau pavienio verslo specifika, bet augantys miestai („Cities of the future“) patrauklūs tuo, kad juose iš tiesų daugeliui įmonių gali sektis sąlyginai gerai – kai paklausa auga greitai, tikėtina, kad pardavimo rodiklius augins ir įmonės, turinčius gerus produktus arba sąlyginai prastesnius produktus“, – sako ekspertas.