Regis, šiuo metu jauni verslai turi itin daug galimybių. Finansavimo šaltinių kaip niekada daug. Lietuvoje sėkmingai veikia keli rizikos kapitalo fondai, atsiveria mezanino galimybės, niekur nedingo bankai. Taigi ką pasirinkti jaunam verslui, norinčiam plėstis? Apie tai Kaune vykusiame Verslo plėtros forume diskutavo tiek verslo, tiek fondų, tiek bankų atstovai.

Visi savo kelią pradeda skirtingai

Kiekvieno verslo istorija yra unikali. Verslo neįmanoma atsieti nuo laiko, kuriame jis sukurtas, ir žmonių, kurie jį pradėjo. Pavyzdžiui, „Freor LT“ vadovas Rytis Bernatonis (nuotr.) teigia į verslą atėjęs labai palankiu metu. „Mes savo verslą pradėjome nuo nulio. Pradinio kapitalo beveik neturėjome. Buvo tik idėja. Iš pradžių tuo, ką dabar gaminame, mes prekiavome. Žinojome, kur yra produktas, tad reikėjo tik jį nupirkti. Tuo metu kaip tik pasitaikė labai geras bankinio finansavimo momentas. Tuo metu įrenginių ir nekilnojamojo turto buvo galima įsigyti kone su nuliu procentų pradinio įnašo. Tuo mes ir pasinaudojome. Išsinuomojome patalpas, nusipirkome įrangą ir pradėjome“, – apie jau 14 metų veikiančio komercinių šaldytuvų gamybos verslą auditorijai pasakojo jis.

Kitas diskusijoje dalyvavęs verslininkas Tomas Andrejauskas verslo ėmėsi po ilgų metų darbo banke. Todėl, su bendražygiais steigdamas įmonę „Probiosanus“, jau turėjo ne tik vertingos patirties, bet ir savo kapitalo. „Mes pamatėme galimybes ir investavome tiek į gamybą, tiek į mokslinius tyrimus. Tačiau ir tada būta diskusijų tarp partnerių. Gal labiau verta investuoti tiesiai į jau egzistuojantį prekių ženklą? Tada rezultatai bus labiau užtikrinti. Natūralu, kad šioje srityje rizika yra aukšta. Moksliniai tyrimai duoda gerokai daugiau neapibrėžtumo. Todėl net ir iliuzijų eiti į bankus neturėjome. Žmonės, kurie tikėjo idėja, patys sunešė tą pradinį kapitalą. Kai jau atsirado pastovios pajamos, finansavimo galimybių irgi ėmė daugėti. Natūralu, kad kreipėmės į bankus, bet net ir tie metai sėkmingos veiklos jų nelabai įtikino. Laimei, mums labai padėjo „Invega“. Ji suteikė mums garantiją ir palengvino paskolos gavimą“, – savo patirtį dėstė jis.

Ar jau pripratome prie rizikos kapitalo fondų?

Bankai iš tikrųjų vis dar lieka vyraujančiu pasirinkimu tiems, kas galvoja apie savo verslo plėtrą. „Pernai Europoje buvo atliktas tyrimas apie verslo plėtros planavimą. Paaiškėjo, kad 80 proc. verslų, planuojančių plėtrą (net nesvarbu, kuo jie užsiima), kaip pagrindinį būsimo finansavimo šaltinį įvardijo bankus. Taigi šiuo metu esame gana monopolizuotoje rinkoje. Europoje visiškai dominuoja tradiciniai bankai ir mūsų smegenys tiesiog persismelkusios supratimu, kad ieškant investicijos reikia kreiptis į banką. Tačiau ar visa tai veikia? Deja, nebe taip gerai, kaip reikėtų. Todėl su valstybės pagalba pamažu kuriamas rizikos ir plėtros kapitalas“, – kalbėjo „LitCapital“ partneris Arvydas Saročka (nuotr. dešinėje).

Pasak jo, mūsų investavimo ekosistema dar labai jauna. Investuotojai vis dar mokosi, ieško savęs ir savo strategijos, pridaro klaidų. Mums dar patiems reikia išsigryninti, kas esame. Svarbu ir išmokti aiškiai parodyti skirtumą tarp fondų ir bankų finansavimo. „Rizikos kapitalas startuolio kūrėją papildo pinigais ir idealiu atveju savo kompetencijomis. Tomas ne veltui paminėjo, kad veiklos pradžioje net negalvojo eiti į banką, nes paprasčiausiai žinojo, kokie bus banko reikalavimai. Nuo jų niekur nepabėgsi. Bankai paprasčiausiai neturi tokių galimybių kaip rizikos kapitalo fondai, kurių komandos gali susitelkti į darbą su 7–8 projektais ir sėkmingai į juos įsigilinti. Bankuose procesai daug labiau standartizuoti. Todėl nebus taip, kad kiekvienu atveju procesas atrodys kitaip“, – teigė Šiaulių banko Kauno regiono vadovas Mindaugas Plečkaitis.

Jis pabrėžė ir tai, kad pačios bankų ir fondų misijos gana smarkiai skiriasi, todėl ir žvelgti į šias institucijas reikėtų ne kaip į konkurentus, o kaip į papildančius elementus. „Rizikos kapitalo fondas – tai ne paskolos teikėjai. Bankas skolina ir nori susigrąžinti tai, ką paskolino, ir palūkanas. Fondas siekia išauginti vertę. Ir kalbama apie kartus, o ne procentus. Todėl jų misija ir įsitraukimas visai kitoks. Štai kodėl fondų pinigai atrodo brangesni. Viskas labai priklauso nuo jūsų asmeninių tikslų. Jeigu norite iš verslo išspausti maksimumą, rinkitės fondą. Jeigu verslas jums yra tai, ką norisi palikti savo šeimai, vaikams, labiau apsimoka rinktis gerokai saugesnį banko kelią. Jokio konflikto aš čia nematau“, – tikino Šiaulių banko atstovas.

Reikia suprasti, kaip ir kodėl fondai veikia

A. Saročka liūdnai juokavo, kad fondų atstovai neretai sulaukia klausimo: „O kodėl jūsų pinigai tokie brangūs?“ Juk fondas paprastai už investiciją tikisi gauti kontrolinį įmonės akcijų paketą. „Mūsų pinigai kainuoja tiek pat, kiek ir jūsų. Kitaip tariant, apie tai nekorektiška kalbėti, nebent kalbamasi su mezanino fondu. Pastarasis iš esmės skolina už palūkanas ir pasiima šiek tiek akcijų. Jam tinka daugiau ar mažiau fiksuota grąža. Rizikos fondai prisiima visą riziką, todėl ir norime maksimalios grąžos“, – dėstė jis.

Pasak „LitCapital“ partnerio, fondo prašoma akcijų dalis yra proporcinga darbui, kuris bus įdėtas į įmonę. Kitaip nei bankai, rizikos kapitalo fondai suteikia nepalyginamai daugiau nei vien tik pinigai. Trokštantiesiems investicijų vis dėlto derėtų turėti omenyje, kad ne visi fondai gali suteikti tai, ko jiems reikia. Todėl būtina užduoti porą esminių klausimų. „Labai svarbu, pas ką tu nueini. Tikrai nebus taip, kad kažkur nueisi ir ten fontanu trykš intelektas. Pirmiausia reikia kreipti dėmesį į tai, su kuo kalbiesi. Kokia viešai prieinama informacija? Kokie konkretūs žmonės su tavimi dirbtų?“ – kalbėjo A. Saročka.