...

Kaip ieškoti investuotojų: pas ką ir kada važiuoti?

Verslas

2015.06.01

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Kaip ieškoti investuotojų: pas ką ir kada važiuoti?

„Startup Highway“ įkūrėjas, investuotojas - Rokas Tamošiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Startup Highway“ įkūrėjas, investuotojas Rokas Tamošiūnas neabejotinai yra vienas geriausiai žinomų Lietuvos startuolių ekosistemos atstovų. Ne vienas jo kolega pabrėžia šio investuotojo gebėjimą kurti ryšius, bendrauti su žmonėmis. Neatsitiktinai jo patarimų nuolatos prašo tiek visiškai žali, tiek jau patirties įgiję startuoliai. Šį kartą jis dalijasi mintimis apie tai, kaip surasti sau tinkamiausią investuotoją, pasiruošti susitikimui su juo bei užmegzti ilgalaikį ryšį.

Kur ir kada važiuoti?

Dažniausiai startuoliai svajoja apie galimybę dalyvauti akceleratoriuose Silicio slėnyje, Londone ar Izraelyje. Visos šios ekosistemos iš tikrųjų labai patrauklios, bet neretai visai be reikalo pamirštame arba tiesiog nenorime matyti to, kas yra visai arti. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos šalys startuolių pasaulyje pasiekė itin daug, tad Lietuvos startuoliai čia gali rasti ne vieną puikų fondą. Kai kurie jų yra vos už valandos skrydžio lėktuvu – Estijoje ar Suomijoje. „Mes visi žinome „Skype“ istoriją. Tačiau Suomijoje, be galybės kitų sėkmės istorijų, dar yra ir duomenų bazės „MySQL“, kurią Lietuvoje žino dauguma programuotojų, sėkmės istorija. Jos įkūrėjas taip pat pardavė savo dalį ir įkūrė fondą „Open Ocean Capital“. Jeigu darai kažką būtent duomenų bazių srityje, tau jie tikriausiai yra patys geriausi investuotojai. Tik daryk ką nors įdomaus ir „MySQL“ partneriai, inžinieriai ras laiko tau padėti, o pačios įmonės įkūrėjas gal net taps tavo akcininku. Pati aukščiausia kompetencija, kokia tik gali būti, yra visai čia pat“, – teigia R. Tamošiūnas.

 

„Todėl svarbu labai aiškiai sau apsibrėžti, arba iš karto prašai pinigų ir jų sieki, arba važiuoji prisistatyti pats ir pristatyti savo planą, o tada nuolat palaikai ryšį ir vėl atvažiuoji po kokių metų“

R. Tamošiūnas

 

Suomiai Baltijos šalimis itin domisi, o kartais net save priskiria prie Baltijos šalių. Tačiau ir Skandinavijos šalys bendrauja noriai. Tiesa, jų standartai pastebimai aukštesni. „Likusi Skandinavija yra visai kitokių skaičių žaidimas. Ten visada prie savo ieškomos sumos dar reikėtų prisirašyti vieną nulį. Jeigu ieškai 200 tūkstančių, Švedijoje turi sakyti, kad ieškai 2 milijonų. Jų kalbos prasideda tik nuo milijonų. Jie nebegali sau leisti mažų investicijų. 5 mln. čekis jiems yra gana maža suma. Tačiau čia yra ir gera žinia. Tai labai gera vieta antrajai investicijai. Todėl labai verta savo produktą išbandyti Skandinavijoje, kelti ten savo apyvartas ir rinkti milijonus. Baltijos šalyse investuotojai ne tik nesupras jūsų, jeigu prašysite 5 milijonų. Žmonės čia tiesiog neturi tokių pinigų. Vien Stokholme yra bent 5 fondai, kurie galėtų išrašyti tokį čekį“, – pasakoja pašnekovas.

Svarbu žinoti, pas ką važiuoji

Startup Highway“ įkūrėjas teigia, kad labai svarbu atlikti namų darbus ir nevykti pas investuotoją aklai. Ne visi fondai ar žmonės jums tinka, todėl labai svarbu susitikti su tuo, kuo reikia. „Investuotojai tikrai nėra pernelyg nihilistiški. Jeigu tu netyčia atvažiavai su vartotojams skirta programėle pas verslo verslui investuotoją, jis tikrai nepasivargins tau pasakyti, pas ką reikėjo eiti. Jeigu labai patikai, tau netgi patys padės pasirengti pristatymui. Tai netgi pats mačiau. Nereikia bijoti nepataikyti. Aišku, važiuoti neatlikus namų darbų yra didžiulis blogis. Peržiūrėjus fondų atliktų darbų puslapius, tikrai galima susidaryti vaizdą, į ką jie investuoja. Dauguma tai labai aiškiai užsirašo. Didelė klaida ir manyti, kad bet kuris žmogus konkrečiame fonde tau yra geras kontaktas. Ne. Tai tik aklas informacijos siuntimas. Dauguma fondų atskiria, kurią sritį kuris partneris prižiūri. Tada reikia ieškoti kelių būtent iki to konkretaus partnerio. Skandinaviški fondai veikia labai skaidriai, todėl tai išsiaiškinti tikrai palyginti nesunku“, – tvirtina R. Tamošiūnas.

Investicijos pritraukimas paprastai užtrunka, todėl labai svarbu aiškiai susidėlioti savo strategiją. Tik taip pavyks negaišti laiko, išvengti beprasmiškų veiksmų ir veiksmingai investuoti savo laiką bei pastangas. „Čia jau klasika. Svarbiausia suprasti, į ką fondas paprastai investuoja, kokioje stadijoje ir kodėl tu pas jį važiuoji. Jeigu manai, kad dabar pinigų tau dar nereikia, bet ateityje reikės būtent tokio fondo, verta nuvažiuoti tiesiog prisistatyti: ką aš darau, koks mano planas. Blogiausias scenarijus yra tas, kai prašai per mažai pinigų. Tada pokalbis bus labai trumpas – tau tiesiog pasakys, kad per anksti. Todėl svarbu labai aiškiai sau apsibrėžti, arba iš karto prašai pinigų ir jų sieki, arba važiuoji prisistatyti pats ir pristatyti savo planą, o tada nuolat palaikai ryšį ir vėl atvažiuoji po kokių metų“, – atskleidžia „Startup Highway“ įkūrėjas.

Sudie, konferencijos!

Neretai susitikti verta net ir tuo atveju, jeigu jokia investicija dar net nekvepia. Pinigų pritraukimas –ilgas procesas, kurio metu reikia nuolatos išlaikyti santykį su potencialiu partneriu. „Tai tikrai būtų geras požiūris. Aš netgi pasakyčiau taip: kai tik pritrauki kokį didesnį finansavimą (kad ir 20 tūkst. eurų), iš karto reikia išvažiuoti į pigią kelionę ir susitikti bent su 25 fondais. Į tą kelionę galima netgi ir per „Skype“ išvažiuoti. Svarbu pasakoti apie save, ką darai, koks tavo planas. Atėjus lemtingai dienai, kai lieka keli mėnesiai, kol baigsis pinigai, dar kartą leidiesi į kelionę, kurios metu pasakoji, ką nuveikei. Tavo tikslas turi būti sukurti savo istoriją, žinomumą, kad investuotojai gerai jaustųsi derėdamiesi su tavimi“, – pataria specialistas.

Pasak jo, aplinkinių šalių fondai apie Lietuvos startuolius žino gana daug. Žinoti – tai jų darbas. Kuo jie arčiau tavęs, tuo aktyviau renka informaciją apie tave. Lietuvoje fondai tikrai žino praktiškai visus. Estiški, suomiški fondai irgi turi žmonių, kurie tuo specialiai domisi. Visi rimčiau dirbantys fondai tuo nuosekliai užsiima. Tai svarbu atsiminti ir būtina tuo pasinaudoti. Kuo daugiau tiesioginių pokalbių su fondais, tuo daugiau žinių, įgūdžių ir sėkmės galimybių. Vienas geras susitikimas vertas gerokai daugiau nei kelios konferencijos. „Konferencijų patarčiau visiškai nepaisyti. Vienintelis tikslas galėtų būti susirinkti kažkiek pirminių kontaktų, kad vėliau keliaudamas į susitikimus bent šiek tiek pažinotum tuos žmones. Tai turėtų būti vienintelis tikslas. Tai gali padaryti per pusdienį. Jokie sandoriai konferencijose neįvyksta. Prisistatymo konkursai tinkami tik prizams laimėti. Jokie investuotojai į juos rimtai nežiūri. Tai apskritai labai neveiksmingai praleistas laikas. Tikrosios pergalės pasiekiamos investuotojų kabinetuose, o ne konferencijose“, – įsitikinęs R. Tamošiūnas.

Ekspertai

Rokas Tamošiūnas

Rokas Tamošiūnas

Partneris / Rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.