Pradedantiesiems verslininkams itin aktualiu klausimu, ką rinktis kuriant verslą: mažąją bendriją (MB) ar dirbti individualiai pagal pažymą (IDV), kalbame su MB „Skaičių gidas“ direktore Asta Vitkute. Įmonės vadovė dalinasi sukauptomis žiniomis ir pataria verslininkams, kokiu atveju kuris pasirinkimas – MB ar IDV – teisingesnis.

Pirmiausia – aiški ateities vizija

Pokalbį su „Skaičių gido“ direktore pradedame esminiu klausimu: „Kas naudingiau: ar steigti vienam mažąją bendriją, ar veikti individualiai pagal pažymą?“ Pašnekovė atsako, kad vienareikšmiško atsakymo šiuo klausimu nėra. Moteris teigia, kad šis pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, o svarbiausia – išsiaiškinti veiklai keliamus reikalavimus. Kaip teigia A. Vitkutė: „Tai labiausiai priklauso nuo veiklos tikslų.“

Taigi visų pirma reikia išsigryninti planuojamo verslo tikslus ir turėti preliminarų veiklos planą. Pašnekovė atskleidžia, kad pastaruoju metu didžiausia dilema yra pasirinkimas tarp individualios veiklos pažymos ir mažosios bendrijos. Jos nuomone, su IDV paranku dirbti žmonėms, kurie ketina dirbti vietinėje rinkoje, neplanuoja didelių pajamų ir plėtros, dirba daugiausia su fiziniais asmenimis arba jų vardas gerai žinomas rinkoje ir to pakanka naujiems užsakymams gauti (pavyzdžiui, architektai, dizaineriai ar nekilnojamojo turto agentai). Tačiau tokiems verslams kaip maisto gamybos ar statybų sektorius, „Skaičių gido“ vadovės manymu, reikėtų steigti juridinį asmenį, MB arba UAB. 

Turint susikūrus aiškią ateities planų viziją, A. Vitkutė pateikia du galimus scenarijus ir jų tolesnę eigą: „Jei asmuo ketina užsiimti veikla vietinėje rinkoje ir planuoja daugiausia dirbti su privačiais asmenimis bei tikisi, kad apmokestinamos veiklos pajamos nebus labai didelės (mano manymu, iki 20 tūkst. eurų), neplanuoja verslo plėtros ar dirbti užsienio rinkose, tuomet valdymo ir mokesčių prasme naudingiau IDV. Kita vertus, jei asmuo turi ambicijų plėtoti verslą, galbūt dirbti užsienio rinkose ar vietinėje rinkoje dirbti su verslu arba viešuoju sektoriumi, siekia patikimo partnerio pozicijų tarp klientų, rekomenduočiau MB arba UAB.“ Taigi šioje situacijoje ir tampa aišku, kodėl, renkantis verslo formą, pradžioje reikia suvokti planuojamo verslo tikslus. Juk tai tiesiogiai lemia patį pasirinkimą: IDV – neplanuojantiesiems verslo plėtros, o MB tinka verslo plėtrai. 

Ką rinktis naudingiau: MB ar IDV?

Žinoma, ateities tikslų išsikėlimas nėra vienintelis žingsnis sprendžiant verslo formos klausimą. Taigi kita galima kliūtis verslininkui, tai naudingumo klausimas: kada pradedančiajam verslininkui naudingiau rinktis MB, o kada IDV? „Skaičių gido“ vadovė į šį klausimą atsako gana paprastai: „Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami norimai vykdyti veiklai.“

Faktas tas, kad reikalavimų, popierių tvarkymų, teisinių ir finansinių reikalų prieš pradedant verslą būna su kaupu, tad neretai išsiaiškinti ir suprasti veiklai keliamus reikalavimus yra sunku. Užbėgdama už akių galimiems sunkumams, aiškinantis veikloms keliamus reikalavimus, pašnekovė pateikia pagrindinius aspektus, į kuriuos verslininkams dažniausiai tenka atsižvelgti kuriant įmonę.

• Jeigu teisės aktai nedraudžia gyventojui, kaip fiziniam asmeniui (neįsteigus juridinio asmens), vykdyti tam tikros ekonominės veiklos, jis tą veiklą gali vykdyti, nors jai ir reikalinga licencija ar bet koks kitas leidimas. Tam tikroms veikloms vykdyti būtina steigti juridinį asmenį, tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ar atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.
• Jei pradedantysis verslininkas planuoja vykdyti veiklą vienas ir nėra apribojimų vykdyti veiklą su IDV, planuojamos apmokestinamosios pajamos numatomos nelabai didelės (iki 20 tūkst. eurų per metus), planuojama veiklos vykdymo vieta Lietuvos teritorijoje, tuomet valdymo ir mokesčių prasme palankiau rinktis IDV. Taip pat dar reikėtų įvertinti patikimumo aspektą iš kliento požiūrio taško, ar numatomi klientai bus daugiausia fiziniai asmenys, ar verslo įmonės bei viešasis sektorius. 
• Jei planuojate vykdyti veiklą dviese ar daugiau fizinių asmenų (aišku, gali ir vienas asmuo) ir nenorite rizikuoti savo asmeniniu turtu, patartina steigti ribotos atsakomybės juridinį asmenį. Pradedantiesiems verslininkams, kurie neturi privalomojo įstatinio kapitalo ir planuoja vykdyti veiklą susibūrę nuo vieno iki dešimties fizinių asmenų, patraukli juridinio vieneto forma yra MB. 

Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad verta atsižvelgti ir į didesnį patikimumą klientų akyse, kuris įgyjamas įsteigus juridinį asmenį. Be to, „Skaičių gido“ direktorė teigia, kad, įsteigus MB, galima vykdyti veiklą ir užsienio rinkose: „Nors, mano nuomone, MB dar nėra labai gerai pažįstama verslo forma užsienyje, bent jau tokių MB, kurios nėra PVM mokėtojai.“ O galiausiai pamini, kad rinktis MB daug parankiau nariams, turintiems darbo santykius dar ir kitose įmonėse, nes tokiu atveju sutaupomos „Sodros“ įmokų išlaidos.

Taigi, lyginant šiuos pasirinkimus, galima išskirti kelis abiejų variantų minusus. IDV minusu A. Vitkutė įvardija kelis aspektus: „Yra veiklų, kurias gali vykdyti tik juridinis asmuo, kai kuriais atvejais mažiau pasitikėjimo nei juridiniu vienetu dėl įsipareigojimų įvykdymo, atsiranda problemų dėl paskolų ir pan., nes pajamos deklaruojamos metams pasibaigus, o ir pajamos dažnu atveju nestabilios.“ Kita vertus, MB trūkumų taip pat yra. Tiesa, pašnekovė jų įvardija kur kas mažiau: „MB nariai moka didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei pajamos mažesnės, be to, MB tenka mokėti pelno mokestį.“

Kaip nuo pasirinkimo priklausys mokesčių dydis?

Dažnai veiklos formos pasirinkimui įtaką daro ir gaunamų pajamų dydžio, pelno, teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių perspektyva. Pašnekovės nuomone, vienas iš pasirinkimo kriterijų yra mokamų mokesčių dydis, kuris priklauso nuo grynojo pelno. Taip pat moteris priduria, kad vertinami ir „Sodrai“ mokami mokesčiai.

Asmenys, dirbantys su IDV, vieną kartą per metus moka gyventojų pajamų mokestį (GPM). Gaudami IDV, jie privalomai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir valstybiniu socialiniu draudimu, įmokas „Sodrai“ mokant nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos. Apskaičiuojant apmokestinamąsias IDV pajamas, iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas, patirtas pajamoms uždirbti). Taikant supaprastintą tvarką, leidžiamais atskaitymais galima pripažinti fiksuotą dydį – 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Pasibaigus metams asmenys deklaruoja savo pajamas ir sumoka gyventojų pajamų mokestį (GPM). IDV atveju, pasak „Skaičių gido“ direktorės, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimui taikomos tam tikros formulės: „Pagal nustatytas formules individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai apmokestinamas 5 proc. tarifu, o metiniam pelnui viršijus 20 tūkst. eurų, taikomas pajamų mokesčio tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai pelnas sieks 35 tūkst. eurų per metus).“

Asmenims, kurie yra MB nariai, taikomi keli GPM tarifai: jei MB narys yra ir jos vadovas, dirbantis pagal civilinę paslaugų sutartį, tuomet GPM yra 15 procentų. Tačiau, jei MB narys išsiima lėšas asmeniniams poreikiams arba MB vadovas nėra MB narys, tuomet gyventojų pajamų mokestis didėja 5 procentais. 

Standartinis MB pelno mokestis – 15 proc. nuo grynojo pelno. Tačiau didžioji dalis pradedančių veiklą MB dažniausiai gali taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kuris yra pritaikomas vidutiniam darbuotojų skaičiui neviršijus dešimties žmonių, o metinėms pajamoms neperkopus 300 tūkst. eurų ribos. Taip pat ši lengvata taikoma tik toms MB, kurių nariai neturi daugiau kaip pusės akcijų kitose įmonėse arba kai visų susijusių įmonių (tas pats narys valdo daugiau kaip pusę akcijų arba tie patys nariai kartu valdo daugiau kaip pusę akcijų tose įmonėse) bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija dešimties žmonių ir mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.

Kitas lengvatinis pelno mokesčio tarifas, taikomas naujai įregistruotoms įmonėms už pirmąjį mokestinį laikotarpį, tai 0 proc. mokesčio tarifas. Ši dalis turi tokius pat reikalavimus kaip ir taikant 5 proc. lengvatinį tarifą. Ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, MB veikla nėra sustabdoma, MB nėra likviduojama, reorganizuojama ir MB nario teisės nėra perleidžiamos naujiems nariams.

Tiesa, reikia nepamiršti, kad apmokestinamosioms pajamoms viršijus 45 tūkst. eurų per pastaruosius 12 mėnesių arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertei praėjusiais kalendoriniais metais viršijus 14 tūkst. eurų, ir IDV, ir MB atveju atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti standartinį 21 proc. pridėtinės vertės mokestį.