Atlikti namų darbus, apsišarvuoti kantrybe, suprasti kuriamo verslo riziką – tai tik keli patarimai plėtojantiesiems startuolį ir ieškantiesiems finansavimo. Skolintis iš banko, bandyti pritraukti investuotojų ar verstis iš savo lėšų? Kokie iššūkiai laukia pasirinkus vieną iš galimų variantų? Apie tai sutiko pasidalyti būsimos konferencijos „Jauno verslo finansavimas: nuo idėjos iki starto“ pranešėjai. Pateikiame kelias jų mintis.

Siekiant pritraukti investuotoją

Per dvejus metus „Foodout.lt“ pritraukė investicijų trijose rinkose: Lietuvoje, Latvijoje ir Irane, pasiekė 3 mln. eurų apyvartą ir subūrė daugiau kaip 100 darbuotojų komandą. Tad kokie yra skirtumai, bendraujant su potencialiais investuotojais iš skirtingų šalių?

„Bendri principai vienodi: stipri komanda, konkurencingas produktas, didelė rinka, perspektyvus verslo planas. Jei rezultatus galite parodyti tik Lietuvoje, tai bus silpnoji vieta. Ją kompensuoti galite tarptautine komanda, kurioje žmonės, turintys tarptautinio verslo kūrimo patirties, tikrai padės. Juk investuotojui priimant sprendimą svarbiausia pasitikėti, kad komanda yra pajėgi įgyvendinti tai, ką pristato. Čia yra tas pats kaip, pavyzdžiui, jums į komandą siūlau labai gerą programuotoją iš Indijos ar Nepalo. Kokios bus pirmos mintys? Kokybės trūkumas, skirtingos laiko zonos ir pan. O programuotojas iš tiesų gali būti kelis kartus geresnis už lietuvius, bet turime savo išankstines nuostatas, baimes, kultūrinius ir komunikavimo skirtumus. Taigi mums pritraukti investuotoją gerokai sunkiau“, – patirtimi dalijasi startuolio plėtotojas Tomas Martūnas.

Nuo pasiruošimo iki investuotojų pritraukimo procesas užtrunka 6–9 mėnesius, skaičiuoja jis. Būtent šio proceso pradžia neatlikus namų darbų, kai neturi aiškios plėtros strategijos ir nesidomi investuotojų investavimo portfeliu, yra pagrindinės klaidos, daromos ieškant investicijų. „Todėl svarbu atsirinkti tuos investuotojus, kurie, jaučiate, be pinigų padės savo patirtimi ar ryšiais įmonei įgyvendinti augimo strategiją. Be to, reikia apsišarvuoti kantrybe, nes tai yra netrumpas procesas, todėl reikia aktyviai bendrauti. Priminimo parašymas el. laišku neįskaitomas“, – sako pašnekovas.

Pasirinko banko finansavimą

Startuolio „Rentam.lt“ įkūrėjai Armandas Zrelskis ir Mantas Juknelis investicijų neieškojo ir pradėjo veiklą iš savo lėšų. O kai plėtė automobilių parką, taupė apyvartines lėšas ir nusprendė pasinaudoti banko išperkamosios nuomos paslaugomis. A. Zrelskis prisimena, kad išsirinkti banką užtruko vieną dieną, mat tiek laiko prireikė sužinoti, kokias palūkanas siūlo skirtingi bankai.

„Visas svarstymas ir duomenų papildymas užtruko apie savaitę. Užteko vieno susitikimo, nes viską, ko reikėjo, papildomai pateikdavome el. paštu. Teko pateikti įmonės balansą, turimas sutartis su klientais, ateinančių metų prognozes. Taigi pagrindiniai iššūkiai yra geri įmonės rodikliai ir banko įtikinimas, kad įmonė toliau augs ir stiprės, o didžiausia pradedančiųjų klaida – imant paskolą neturėti garantuotų pajamų, iš kurių reikės mokėti kiekvieną mėnesį“, – dėsto jis.

Daugiau dėmesio verslo idėjai

Kokie pagrindiniai kriterijai sprendžiant, ar startuoliui suteikti finansavimą? Pasak SEB banko Finansavimo paslaugų departamento vadovo Vaido Žagūnio, pats rizikos įvertinimas iš esmės nesiskiria, ar tai būtų veikianti įmonė, ar startuolis: „Vertinama daug parametrų: produktas, diversifikacija, akcininkų patirtis, finansiniai rezultatai ir prognozės. Kadangi tokia įmonė dar neturi istorijos, natūralu, kad kreditavimas daugiausia remiasi prognozėmis. Dėl to kiek daugiau dėmesio skiriama pačiai verslo idėjai bei akcininkų galimybėms verslą paremti tais atvejais, kai faktiniai rezultatai skirsis nuo prognozuotų.“

„Patikrinkite savo idėją šeimoje ar tarp draugų. Planuokite savo žingsnius. Ne neikite, o supraskite projekto riziką ir apgalvokite galimas priemones jai valdyti. Turėkite planą B ar C.“

V. Žagūnis

V. Žagūnio teigimu, startuoliai, ieškantys finansavimo, dažniausiai daro klaidą, kai renkasi netinkamą finansavimo pobūdį, pavyzdžiui, trumpalaikiais kreditais nori finansuoti investicijas. Nors jis sako, kad nėra duomenų, ar kurios nors verslo srities startuolis turi daugiau galimybių gauti finansavimą, pašnekovas primena, kad bankinį finansavimą lengviau gauna tie verslai, kurie gali kurti stabilesnius piniginius srautus. Todėl ir banko atstovas pataria prieš kreipiantis finansavimo tinkamai pasiruošti: „Patikrinkite savo idėją šeimoje ar tarp draugų. Planuokite savo žingsnius. Ne neikite, o supraskite projekto riziką ir apgalvokite galimas priemones jai valdyti. Turėkite planą B ar C.“