Lietuvoje neseniai viešėjęs EBAN (organizacijos rprezentuojančios Europos verslo angelų poreikius) vadovas Paulo Andrez Lietuvai negailėjo nei gerų žodžių, nei patarimų. Pastarieji buvo tokie patys kaip ir daugeliui kitų ES šalių. EBAN pasisako už palankesnių sąlygų verslo angelams sudarymą. Mokesčių lengvatos, pusiau privačių fondų sudarymas – tai pagrindiniai P. Andrez išskirti punktai. Su EBAN vadovu pasikalbėjome apie verslo angelų situaciją Europoje ir Lietuvoje, bendro verslo angelų tinklo privalumus ir Lietuvos startup’ų perspektyvas.

P. Andrez įsitikinęs, jog šiandien ES itin reikalingas bendras verslo angelų tinklas. Pasaulis globalėja, ES giriasi bendra rinka, bet iš tikrųjų verslo angelams tenka susidurti su kiekvienoje šalyje besiskiriančiais įstatymais ir kitomis kliūtimis. „Mums juk nereikia iš naujo išradinėti rato. Yra šalių, kurios šioje srityje turi pasiteisinusios praktikos ir mums tiesiog reikia atartoti jų veiksmus. Yra poreikis vienos organizacijos,kuri sujungtų bendruomenę ir sukurtų tinklą. Gal pavyzdžiui yra jauni verslininkai Vilniuje ir tuo pat metu verslo angelas Londone, kuris galėtų padėti šiam verslui. Bendras tinklas pagerintų investicijų kokybę, nes atsirastų daugiau patirties, daugiau žinių apie vieną ar kitą šalį.“ – tikino jis.

Nesutvarkytos įstatyminės bazės neretai trukdo šalių startup’ų kultūroms stipriau įsivažiuoti. Jeigu JK ar Portugalija verslo angelus vilioja mokesčių lengvatomis, tai pavyzdžiui Lietuva net nėra teisiškai apsibrėžusi verslo angelo sąvokos. „Manau, kad Lietuvai sekasi pakankamai neblogai. Tačiau potencialas yra gerokai didesnis. Jis iki galo neišnaudojamas. Galima išskirti kelis dalykus, kuriuos visų pirma galėtų įgyvendinti Vyriausybė. Pirmas dalykas tas, kad reikėtų legalaus statuso įtvirtinimo verslo angelams. Vyriausybė turėtų apibrėžti kas yra verslo angelas. Kai kurios šalys – tarp jų ir Lietuva – to dar nėra padariusios. Svarbu ir tai, kad nebūtų keičiami mokesčius reguliuojantys įstatymai. Verslo angelai nemėgsta investuoti į aplinką, kurioje vis keičiasi aplinkybės.“ – sakė EBAN vadovas.

P. Andrez teigia nelabai suprantantis, kodėl daugelis Europos valstybių jaunus verslininkus skatina stipendijomis. Pasak jo, daug efektyviau būtų sukurti pusiau valstybinius, pusiau privačius fondus, kurie startup’ams dalintų paskolas. Taip būtų užtikrinama, kad pinigai sugrįš atgal ir vėl bus panaudoti. „Europos vyriausybės labai pripratusios prie stipendijų. Jos tiesiogh atiduoda pinigus verslininkams. Aš suprantu, kad taip stengiamasi padėti verslininkams tobulėti. Tačiau aš nesuprantu vieno dalyko. Jeigu verslininkas prašo 500 000 eurų stipendijos ir vyriausybė ją suteikia, ir po tas verslas neša pelną, tai kodėl verslininkas negalėtų tų pinigų gražinti? Aš šito nesuprantu. Juk atgavusi pinigus vyriausybė galėtų kelis kartus padidinti pinigų, kuriuos galėtų suteikti kitiems verslininkams, kiekį. Europa turėtų pabaigti tą praktiką su stipendijomis. Žinoma, jeigu verslas nepasisektų ir projektas bankrutuotų, tada paskola virstų stipendija ir jos nereikėtų atiduoti. Tačiau jeigu verslas sėkmingas – pinigus reikėtų gražinti. Vyriausybės tiesiog galėtų sukurti tokius fondus drauge su verslo angelais.” – kalbėjo P. Andrez.

Daugiau jaunų verslininkų galės susilaukti paramos

Fondų privaumas būtų ir tas, kad jis pritrauktų daugiau lėšų. Tai reikštų, kad daugiau jaunų verslininkų galėtų susilaukti paramos. “Tarkim, kad vyriausybė tam skiria 20 milijonų eurų. Bendradarbiaujant su verslo angelais ši suma išaugtų iki 40 milijonų. Su tokiu kapitalu būtų lengviau ir gauti paskolas iš bankų. Be to vyriausybei nebereikėtų leisti pinigų verslininkų apmokymui – tuo užsiimtų verslo angelai. Galų gale vyriausybėms čia nebereikėtų priimdinėti politinių sprendimų. Jeigu fondas bus privatus, niekas negalės kaltinti vyriausybės šališkumu.” – teigė EBAN vadovas.

Pašnekovas tikino, kad bent jau pirmieji jo įspūdžiai apie Lietuvos startup’ų kultūrą ir jos perspektyvas buvo labai teigiami. Lietuvius jis mato kaip labai kompetetingus, ambicingus ir universalius verslininkus. “Nežinau daug apie Lietuvą, bet, kiek matau, jūs turite svarbių pliusų. Daugelis iš jūsų kalba angliškai ir dar rusiškai. Tai gali būti puiki galimybė žengti į abi rinkas: tiek angliakalbę, tiek rusakalbę. Kita vertus, lietuvų diaspora yra gana didelė. Tuo galima pasinaudoti. Pavyzdžiui JK gyvenantys lietuviai galėtų būti verslo angelais jūsų jauniems verslininkams. Be to, kadangi esate nedidelė šalis, jūs jau automatiškai mąstote globaliai, nes jūsų vidinė rinka paprasčiausiai yra per maža.” – sakė P. Andrez.

Visgi jis pastebi, kad lietuviams nesvetima bėda, kurią turi ir nemažai Europos startup’erių. Kartais jie paprasčiausiai nelabai gerai žino kaip įsisavinti suteikiamus pinigus, o pačius verslo angelus nelabai atskiria nuo bankų. Dėl to itin daug dėmesio reikėtų skirti pasiruošimui ir informacijos rinkimui. “Startup’ai visų pirma turėtų labai gerai atlikti savo namų darbus. Net 95% startup’ų yra paprasčiausiai dar nepasirengę gauti pinigų iš investuotojų, nes nesupranta, kad verslo angelai – tai ne bankas. Jie ne tiesiog skolina pinigus. Jie ir moko, teikia patarimus. Todėl yra didžiulis poreikis mokymams, kuriuose būtų kalbama kaip priimti investicijas. Manau, kad Lietuvai sekasi labai neblogai. Jūsų labai geras mentalitetas, verslininkai turi puikius įgūdžius. Todėl manau, kad tinkami mokymai bei investavimo fondas padėtų jums tapti viena palankiausių vietų jauniems verslininkams.” – teigė P. Andrez.