Savo verslo idėjos pristatymas žmonėms iš šalies gali atrodyti gana stresinė patirtis. Labai dažnai verslininkai taip susitapatina su savo veikla, kad jos narstymas po kaulelį gali sukelti labai daug neigiamų emocijų. Tačiau jeigu norite, kad jūsų verslas sėkmingai augtų ir atėjus tinkamam laikui žengtų esminius žingsnius į priekį, nedrąsumo teks atsikratyti. Einant į banką kalbėtis dėl galimos paskolos, reikėtų žinoti ne tik tai, kokio finansavimo galima tikėtis, bet ir kokius įsipareigojimus būsite paprašyti prisiimti.

 

Jeigu verslo koncepcija aiški, turi būti aiškūs ir skaičiai

Kaip pasakoja SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Darius Burdaitis, būtų klaidinga manyti, kad vienas ar kitas finansavimo šaltinis lėšas siūlo iš esmės geresnėmis sąlygomis. Nesvarbu, ar kaip partnerį pasirinksite privataus kapitalo fondą, ar banką, reikiama lėšų suma ir jos suteikimo sąlygos bus nustatomos labai panašiai.

Pagrindiniai skirtumai glūdi tame, koks konkrečiai produktas kuriamas ir kuriuo verslo vystymo etapu prašoma finansavimo. Supaprastinant klausimą, galima išskirti porą galimų strategijų, priklausančių nuo projekto esmės.

„Jeigu pati idėja ar produktas jau sukurti arba gerai žinoma, kas bus gaminama (pavyzdžiui, planuojama gaminti konkretaus modelio baldus), pagrindinės dedamosios, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, būtų privalomos investicijos į ilgalaikį turtą, reikalingų apyvartinių lėšų skaičius ir rezervas nenumatytiems atvejams. Visas šias sumas, prieš einant kalbėtis į banką dėl finansavimo, reikėtų numatyti“, – tikina D. Burdaitis.

Investicijomis į ilgalaikį turtą laikomos išlaidos, skirtos gamybinei įrangai ar pastatams įsigyti. Jos paprastai finansuojamos ilgesniam laikotarpiui (penkeriems ar dešimčiai metų) ir grąžinamos pagal iš anksto sudarytus periodinio grąžinimo grafikus.

Kai reikia apyvartinių lėšų, suteikiamas kredito limitas ar faktoringas. Šios priemonės neturi konkretaus grąžinimo grafiko. Kredito limito atveju pasiskolintos lėšos gali būti grąžinamos iki kredito limito termino bet kuriuo metu turint laisvų lėšų. Faktoringo atveju pasiskolintos lėšos grąžinamos pagal pateiktų bankui sąskaitų faktūrų terminus. Įmonės likvidumo poreikiams užtikrinti gali būti siūlomas sąskaitos kreditavimas.

Kuo ankstyvesnės stadijos verslas, tuo ilgesnis įsipareigojimas

Į šiek tiek kitus dalykus reikėtų atkreipti dėmesį tuo atveju, jeigu finansavimas būtinas pačiai idėjai išvystyti. Tarkim, jeigu kuriate visiškai naują vaistą, naujos kartos programinę įrangą ar medžiagas, derėtų visą procesą padalyti į tam tikrus etapus ir prašyti finansavimo kiekvienam jų atskirai.

„Naujo etapo įgyvendinimas turėtų prasidėti tik tada, kai visiškai įgyvendinamas pirmasis. Todėl, einant kalbėtis į banką, būtina numatyti išlaidas, kurios būtų skiriamos konkrečiam etapui, ir parodyti kelią, kaip bus einama prie galutinės produkto versijos sukūrimo“, – aiškina pašnekovas.

Toks planas turėtų atrodyti maždaug taip: numatoma pirminė suma moksliniams tyrimams, kuriais pagrindžiamos galimos produktų ypatybės; jeigu tyrimai pagrindžia pakankamą sėkmės tikimybę, atliekami rinkos tyrimai, siekiant nustatyti galimą rinkos dydį ir potencialius pirkėjų segmentus; sukuriami bandomieji pavyzdžiai; atliekami bandymai, tvarkoma dokumentacija ir tik tada pradedamos investicijos į gamybą, numatomos apyvartinės lėšos bei rezervai nenumatytiems poreikiams.

„Akivaizdu, kad pirmaisiais etapais verslas dar neuždirba pinigų, todėl negali vykdyti privalomų periodinių kredito grąžinimų bankui“, – dėsto D. Burdaitis.

Būtina prisiimti dalį rizikos

Kaip sako SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius, vertinant, ar įmonei suteikti finansavimą, svarbiausia atsakyti į vieną esminį klausimą: ar projektas gebės kurti pinigų srautus, ar bus patiriamos tik išlaidos?

„Tarkime, statoma baldų gamykla. Pabaigusi statybos darbus, sumontavusi įrangą ir pradėjusi gamybą, įmonė jau gali gauti pajamas. Tačiau, vykdant su tyrimais ir paties produkto kūrimu susijusius projektus, jokios pajamos nebus uždirbamos visais kūrimo etapais. Tai bankui iškelia papildomų klausimų ir abejonių, į kurias įmonei būtina atsakyti“, – aiškina D. Burdaitis.

 

„Rizikos kapitalo finansavimas nuo banko paskolos skiriasi tuo, kad periodiniai grąžinimai ar palūkanų mokėjimai čia nevykdomi.“

D. Burdaitis.

 

Pasak jo, tais atvejais, kai pajamos nebus pradėtos gauti per protingą laikotarpį nuo projekto pradžios (pavyzdžiui, per pirmuosius dvejus veiklos metus), finansavimui pasinaudoti banko paskola greičiausiai nepavyks, nes nebus jokių šaltinių kredito įmokoms ar palūkanoms mokėti, o bankas tokios rizikos negalės prisiimti.

„Tokie projektai iš esmės gali būti finansuojami tik rizikos kapitalu arba į jį panašiais šaltiniais. Nes rizikos kapitalo esmė – išvystyti verslą ir jį parduoti. Rizikos kapitalo finansavimas nuo banko paskolos skiriasi tuo, kad periodiniai grąžinimai ar palūkanų mokėjimai čia nevykdomi“, – teigia finansavimo paslaugų ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad finansavimo pobūdis labiausiai priklauso nuo rizikos laipsnio. Ir finansavimo kaina visada priklausys nuo prisiimamos rizikos. Eidami į banką pristatyti savo idėjos ir prašyti jai paramos, turite būti pasirengę ne tik parodyti, kaip ji kurs pajamas, bet ir įrodyti, kad esate pasirengę prisiimti didelę dalį rizikos ir atsakomybės.

„Kuo didesnė projekto rizika, tuo daugiau nuosavų lėšų, rizikos kapitalo ar šeimos paramos reikia. Kitaip tariant, ir patys turėtumėte turėti dalį reikalingų išteklių. Kai verslas pradeda nešti pajamas, sumažėja jo rizika, jis tampa pajėgus vykdyti periodinius palūkanų ar paskolintos sumos mokėjimus. Tai yra ir ženklas, kad jam finansuoti jau gali būti naudojama ir banko paskola“, – tvirtina D. Burdaitis.