Išskirtinio dizaino produktų „Spyndi“ ir „Spyntex“ projektų sumanytojai: Mindaugas Žilionis, Andrius Pateckis ir Raimonda Klimašauskaitė, įsitikinę, kad rinkai reikia ir autentiškų, natūralių, rankų darbo kūrinių, ir masinės gamybos produktų, ėmėsi pildyti ir vienų, ir kitų poreikius. Jau per pirmąjį projektą „Spyndi“, pristatytą platformoje „Kickstarter“, sulaukę šimtų užklausų dėl produkto replikavimo teisių ir didmenininkų ar privačių klientų domėjimosi paprastesne ir pigesne alternatyva, pasitikėdami savo įžvalgomis, sukūrė dar vieną naują dizaino kūrinį „Spyntex“, kurio sėkme taip pat tiki.

Parduodamas produktas, o ne idėja

Unikalią baldų sistemą prieš devynerius metus sukūręs vilnietis, profesionalus dizaineris M. Žilionis, laimėjęs dizaino konkursus ir nuolatos keliavęs po įvairias parodas, iš pradžių savo autorinį darbą pristatydavo ne kaip galutinai paruoštą produktą rinkai, o kaip dizaino idėją. Norėdamas pasiekti kuo platesnę auditoriją per trumpiausią laiką, kūrybingas dizaineris subūrė bendraminčių komandą, su kuria įkūrė bendrovę ir jau bemaž metus dalyvauja minios finansavimo platformoje „Kickstarter“.

Šis žingsnis pasiteisino. Pasak projekto bendraautoriaus A. Pateckio, dalyvavimas platformoje „Kickstarter“ buvo sėkmingas – jie surinko kone triskart daugiau lėšų, nei buvo numatę. Netrukus po pirmojo projekto buvo pristatytas naujas – „Spyntex“, kuris taip pat apsibrėžtą sumą viršijo daugiau nei du kartus (prašyta 30 tūkst. svarų sterlingų, o surinkta 85 095 svarai sterlingai).

Siekia dizaino kūrinius padaryti prieinamesnius

Komandos tikslas – kad išskirtinio dizaino gaminiai pasiektų kuo daugiau pirkėjų visame pasaulyje ir tiktų įvairaus stiliaus interjeruose. Abiejų produktų „Spyndi“ ir „Spyntex“ idėja vienoda, bet inžineriniai sprendimai ir techninis įgyvendinimas skiriasi tiek dėl medžiagų panaudojimo („Spyndi“ gamybai naudojama mediena, o „Spyntex“ – iš plastiko), tiek dėl produkto savikainos“, – sako A. Pateckis. Paklaustas, kokie paketai buvo perkamiausi ar išgraibstyti pirmosiomis projekto pristatymo platformoje „Kickstarter“ dienomis, jis įvardija suaugusiesiems skirtus bei šeimyninius paketus „Super Early Birds“ ir paaiškina, kad minios finansavimo platformos esmė ir yra ta, kad žmonės įsigyja inovatyvaus dizaino daiktus kone už pusę kainos nuo planuojamos rinkos vertės. Taip jie finansuoja produkto plėtrą ir tampa šio projekto dalimi, padeda kūrėjams įgyvendinti idėjas.

Norint įgyvendinti idėją, reikalingos investicijos

 

„Į mus kreipėsi platintojai iš įvairių Europos šalių ir kitų žemynų, su kai kuriais jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartis.“

R. Klimašauskaitė

 

„Kad idėja virstų žinomu produktu, dar reikalingos ir vadybos žinios, konkretus darbas“, – pabrėžia dar viena šio projekto partnerė R. Klimašauskaitė. Didžiausia abiejų projektų rėmėjų dalis buvo iš JAV, tad smalsu, ar teko tikslingai nukreipti komunikaciją į šią šalį. „Beveik nesireklamavome. „Kickstarter“ iš esmės yra ten populiarus, „Spyntex“ užsakymai iš JAV – tai daugiau natūralus srautas, ko gero, dalyviams patiko produkto sumanymas“, – komentuoja pašnekovė, tikinti, kad, pristatant projektus platformoje „Kickstarter“, geriausiai veikia internetinė reklama „Facebook“ ir „Twitter“. – Pardavimai proporcingi investicijai į reklamą. Projektui įsibėgėjus srauto prideda ir viešieji ryšiai, bet čia ir yra visas paradoksas, dažniausiai pradedantieji verslininkai neturi pakankamai lėšų reklamuotis, o spauda nerašo, jei tavęs nelydi sėkmė jau pačioje projekto pradžioje. Srautas iš viešųjų ryšių ateina pavėluotai, bet gali padėti sugeneruoti papildomus pardavimus po „Kickstarter“.“

Sistema „Spyndi“ sulaukė susidomėjo ir ją įsigijo klientai iš daugiau nei 40 pasaulio šalių. Be to, informaciją apie lietuvių dizainerio M. Žilionio sukurtą produktą išplatino daug žinomų tarptautinių dizaino portalų. „Į mus kreipėsi platintojai iš įvairių Europos šalių ir kitų žemynų, su kai kuriais jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartis“, – apie apčiuopiamus rezultatus kalba R. Klimašauskaitė.

O projektui „Spyntex“ pavyko surasti patikimą verslo partnerį Jungtinėje Karalystėje. „Tai bus pirmoji šalis, kur vykdysime bendrą veiklą ir bandysime pasinaudoti šalies gamybos potencialu ir praktine patirtimi polimerų srityje“, – teigia pašnekovas.

Svarbiausi dalykai platformoje „Kickstarter“

Norėdami pasiekti kuo platesnę auditoriją per kuo trumpesnį laiką ir pasirinkę netradicinį būdą –minios finansavimo platformą „Kickstarter“, projekto partneriai įvardija šiuos pagrindinius dalykus, svarbius pristatant savo produktą: jis turi būti inovatyvus, įdomus, naudingas, reikalingas.

„Produkto kaina turi atitikti „Kickstarter“ srauto kišenę arba patiems reikia atvesti naują srautą savo produktui. Iš anksto sudaryti tikslines auditorijas, kurioms teiksite informaciją apie produktą ir bandysite sudominti. Planuoti ne mažiau kaip 18 darbo valandų per parą septynias dienas per savaitę, kol vyks „Kickstarter“. Vengti minčių, kad esate vieninteliai, išskirtiniai ir kad jūsų produktas pats save parduos. „Kickstarter“ neparduoda – prekiaujate jūs“, – vertingais patarimais iš savo patirties dalijasi R. Klimašauskaitė.

„Formuojant paketus platformoje „Kickstarter“, kad jie sulauktų dėmesio, galioja tos pačios taisyklės kaip ir prekybos centre: produkto išvaizda ir pateikimas, unikalus pardavimo pasiūlymas, kaina, atitinkanti vertę, kuriamą vartotojui. Produktą turi pamatyti tikslinė auditorija, kuriai įdomūs tokio tipo produktai ir kuri gali sau leisti jį įsigyti. Įsitikinome, kad „Kickstarter“ visgi yra tam tikras socialinis darinys virtualioje erdvėje, kurioje žmonės bendrauja pagal tam tikras taisykles ir kuriame yra labai specifinė auditorija, labai tikinti produktų vystytojais. Šiai auditorijai rūpi, kas esate jūs, kaip jums sekasi įgyvendinti projektą, jie palaiko, domisi, užduoda daug klausimų, nori būti jūsų sėkmės dalimi. Visi tie žmonės, vadinami rėmėjais, verti didžiausios pagarbos ir dėkingumo. Nes be jų nebūtų nei „Kickstarter“, nei tiek daug sėkmingai įgyvendintų projektų“, – teigia R. Klimašauskaitė.

Investicijos kol kas atsiperka

Projekto bendražygiai turi įveikti didžiausią sunkumą – rasti lėšų kuriamų gaminių pristatymo kampanijoms, vaizdinei medžiagai parengti (nuotraukoms, vaizdo įrašams, vertimams, straipsniams užsienio kalbomis), reklamai. „Visa tai net neskaičiuojant komandos darbo kainos, nes visi dirba iš idėjos, – realią situaciją apibūdina pašnekovai. – Susimokėti reikia už dalyvavimą „Kickstarter“, o iš produkto užsakymų pinigai ateina tik praėjus mėnesiui nuo jo pabaigos. Džiugina tik tai, kad ši investicija atsiperka. Reikia daug tikėjimo rizikuojant nuosavomis akcininkų lėšomis. Juk investuotojai tokių rizikingų projektų finansuoti nenori, o jei sutiktų, tai perimtų didžiąją verslo dalį.“

Verslo kūrėjai sako patyrę ir bet kuriam pradedančiajam verslui būdingų klaidų, kurios kainavo daugiau, nei buvo numatę, tad dabar jau ir kitiems pradedantiesiems galėtų patarti, kad nenumatytoms išlaidoms reikia palikti daugiau. Be to, prieš pradedant veiksmus, pašnekovai patartų tyrinėti ir analizuoti, pasirūpinti finansavimu. Tikėti tuo, ką darai, tada patikės ir kiti. Ir nebijoti nestandartinių sprendimų. Inovatyvus gali būti ne tik gaminys, bet ir verslo modelis.

„Spyndi“