Įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“, visiems geriau žinoma INVEGA vardu, mini dvidešimtmetį. Per šiuos metus lietuviško verslo finansavimo procese įvyko rimtų pokyčių. Apie didžiausius jų kalbamės su INVEGA rinkodaros vadove Asta Slapšiene.

Fundamentalūs pokyčiai

Du dešimtmečiai finansuojant verslą – solidus laikotarpis. A. Slapšienė pasakoja, kad per šį laikotarpį buvo sukurtos 54 verslo finansavimo priemonės.

„Visos jos buvo ir yra skirtos tenkinti įvairiems verslo poreikiams tuo atveju, kai kiti lėšų gavimo šaltiniai tų poreikių netenkina arba tenkina iš dalies. Šiandien galime pasidžiaugti, kad per skirtingas INVEGA priemones suteiktas finansavimas beveik 47 tūkst. šalies verslų, o bendrovės investicijų portfelis siekia daugiau kaip 2 mlrd. eurų. INVEGA sukurtos finansavimo priemonės per 20 metų leido pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų privataus kapitalo lėšų“, – sako Asta.

Greta to, pašnekovė pastebi, jog iš esmės kito verslininkų požiūris į finansavimą, augo jų sąmoningumas.

„Verslai drąsiau pradeda naudotis ne tik tradiciniu finansavimu, bet ir alternatyviais lėšų gavimo šaltiniais. Dabar verslininkai jau supranta ir finansinių priemonių vertę bei mato, kad vien subsidijos jų neišgelbės“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kontroversiški metai

INVEGA rinkodaros vadovė A. Slapšienė atskleidžia, jog per visą INVEGA gyvavimo laikotarpį būta ir labai džiugių, ir susitelkti bei gerai apgalvoti veiklas priverčiančių metų.

„Veiklą INVEGA pradėjo vos su dviem priemonėmis – teikė individualias garantijas finansų įstaigoms už labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių imamas paskolas ir kompensavo dalį sumokėtų paskolos palūkanų. Šiandien verslui siūlome daugiau kaip 30 skirtingų priemonių“, – didelį augimą skaičiais įvardija Asta.

Anot pašnekovės, pirmasis penkmetis buvo įsitvirtinimo ir institucijos pozicionavimo rinkoje laikotarpis. INVEGA greitai tapo svarbi verslui. 

„Neilgai trukus pamatėme savo paslaugų poveikį šalies ekonomikai, taip pat pradėjome bendradarbiauti su Europos institucijomis. Tarptautinė partnerystė leido sukaupti dar daugiau finansavimo žinių ir sukurti verslo aplinkai inovatyvių finansinių priemonių, leidžiančių efektyviai išnaudoti turimus valstybės piniginius resursus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Jau antrojo gyvavimo penkmečio metu INVEGA pristatė naujovių: „Pavyzdžiui, ėmėme siūlyti valstybės finansuojamus lengvatinius mikrokreditus, kai norėta paskatinti verslumą savivaldybėse, kur egzistavo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų vystyti veiklą“, – prisimena rinkodaros vadovė.

Atrama per krizę ir pandemiją

Verslo pasaulį ekonominės krizės, pandemijos sukausto labai stipriai. A. Slapšienė pasakoja, kad tokiose sudėtingose situacijose INVEGA dažnai tampa verslo saugumo garantu.

„Kai 2008-2009 m. visą pasaulį sukaustė ekonomikos krizė, būtent tuo metu buvo suteiktas rekordinis kiekis paskolų garantijų. Laikinai pradėtos teikti garantijos už didelių įmonių paskolas ir už daugiabučiams namams modernizuoti teikiamas paskolas. Gavusi teisę administruoti ES struktūrinės paramos lėšas, tais pačiais metais įmonė pradėjo kompensuoti palūkanas ne iš valstybės biudžeto, o iš ES struktūrinių fondų lėšų – tai leido užtikrinti daugiau verslų itin geromis sąlygomis susimažinti paskolos naštą – susigrąžinti iki 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų ir šiuos pinigus panaudoti kitiems verslo tikslams“, – pasakoja pašnekovė. 

Anot jos, pirmajam INVEGOS dešimtmečiui einant prie pabaigos, 2010 m., įmonė kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmą kartą Europoje panaudojo Europos socialinio fondo lėšas paskoloms, o ne subsidijoms teikti. Kitaip tariant, norintiems kurti verslus buvo duota meškerė, o ne žuvis. „Tai buvo revoliucinis įvykis, paskatinęs ir kitas Europos valstybes atkreipti dėmesį į finansines priemones ir jų naudą. Siekdami šalies verslams suteikti kuo platesnes galimybes pasiskolinti iš kuo skirtingesnių finansuotojų, į skolinimo rinką įtraukėme ir kitus valstybės finansavimo šaltinių teikėjus – kredito unijas“, – sako A. Slapšienė.

O pasaulį 2020 m. sukausčiusi COVID-19 pandemija tapo dar vienu iššūkiu verslui. Nežinomybės buvo daug, noro prisidėti prie kuo sklandesnės verslų veiklos – dar daugiau.

„INVEGA praplėtė savo veiklos kryptį, tapo tiesiogiai paskolas teikiančia institucija. Reikėjo veikti labai greitai ir kartu atsakingai“, – pasakoja pašnekovė.

Pandemijos metu priemonių verslui pasiūlyta iš tiesų daug. „Visada stengiamės atverti kuo daugiau finansavimo galimybių. Pvz., šiemet pradėjome teikti naujas tiesiogines COVID-19 paskolas, taip pat pradėjome teikti „Startuok“ paskolas, skirtas visiems iki trejų metų amžiaus veikiantiems verslams ar socialinio poveikio projektus vykdančioms įmonėms, veikiančioms iki penkerių metų. O tam, kad verslui, kuriam trūksta užstato, šios paskolos būtų dar patrauklesnės, INVEGA pasiekė susitarimą ir su Europos investicijų fondu dėl Europos garantijų fondo garantijų šioms paskoloms“, – džiugiomis naujienomis dalijasi A. Slapšienė.

Pirmasis valstybinis rizikos kapitalo fondas

INVEGA rinkodaros vadovė atkreipia dėmesį, kad galimybė kurti įkvėpė ir naujų strateginių idėjų, kurių niekas nebuvo įgyvendinęs valstybės vardu. 

„Dar 2012 m. tuometiniam IVNEGOS vadovui kilo idėja apie pirmąjį valstybės finansuojamą ir bendrai su angelais investuojantį „Koinvesticinį fondą“, kuris realiai įsteigtas buvo tik po ketverių metų ir šiandien puikiai investuoja į inovatyvius verslus. Tais pačiais metais įvyko tikras proveržis rizikos kapitalo rinkoje – INVEGA, Latvijos ir Estijos atitinkamos agentūros bei Europos investicinis fondas (EIF) įkūrė Baltijos inovacijų fondą (BIF) – stiprų ir vieningą rizikos kapitalo finansavimo šaltinį trijose Baltijos šalyse. Šis Baltijos inovacijų fondas, kurio dydis siekė 130 mln. eurų, tapo tikru sėkmės pavyzdžiu ir jau padėjo toliau augti ne vienai inovacijas kuriančiai ir didelį augimo potencialą turinčiai įmonei“, – pasiekimus vardija pašnekovė. 

Vienas svarbiausių antrojo INVEGOS veiklos dešimtmečio laimėjimų buvo pažymėtas 2018 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė INVEGAI nacionalinės plėtros įstaigos statusą. „Jis reiškė suteikiamą aukštesnį statusą, leidžiantį atstovauti Lietuvai Europoje nacionalinės plėtros klausimais. Be to, 2019 m. INVEGA pirmą kartą buvo pripažinta gerosios valdysenos lydere tarp mažųjų valstybės valdomų Lietuvos įmonių. Beje, šį laimėjimą INVEGA išlaikė dar dvejus metus“, – prisimena Asta.

Aiški misija

Per du dešimtmečius INVEGA įnešė reikšmingą indėlį į verslų finansavimo sistemą – vieniems padėjo susikurti tvirtą starto pagrindą, kitiems tapo finansiniu ramsčiu plečiantis, o tretiems – atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius. 

„Keitėsi verslo aplinka, bankų finansavimo galimybės ir patys Lietuvos verslai, tačiau INVEGA turima misija nesikeitė. Nuo 2020 m. pradėjome aktyviau teikti finansavimą verslui tiesiogiai, o ne per finansų partnerius. Ateityje planuojama, kad tai bus tęsiama, tačiau keisis finansavimo sritis – daugiausia pagalbos bus skirta tvariam ir socialiai atsakingam verslui: jo atsiradimui, augimui ir plėtrai“, – teigia pašnekovė.

Turėdama galvoje Europos Sąjungos žaliąjį kursą, pašnekovė pastebi, jog turbūt didės finansavimas klimato kaitos padarinius mažinantiems sprendimams. Be kita ko, numatoma ir naujų galimybių. 

„Rengiamasi įgyvendinti naują Gynybos investicijų fondo finansinę priemonę „MilInvest“ ir naują akceleravimo fondų priemonę. Įmonės planuose ir nauja skolos fondų finansavimo priemonė, garantijos investuotojams į įmonių obligacijas“, – atskleidžia A. Slapšienė.