Idėjų vagystė, autorinių teisių bei intelektinės nuosavybės pažeidimai – vieni dažniausių su kuriais susiduria verslai. Lapkričio 5–12 d. vyks jau penktasis augančio verslo forumas #LAUNCH 2020, kurio metu advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke ir Valstybinio patentų biuro nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė dalinsis įžvalgomis ir patirtimis, kurias tenka stebėti praktikoje.

Kas pasisavinama dažniausiai?

Su intelektinės nuosavybės pažeidimais ar verslo sprendimų kopijavimu, pasak G. Rimkūnaitės-Manke, susiduria ne tik pradedantys verslai. Tai – dažna ir opi verslo problema.

„Tenka konsultuoti ir atstovauti abiem pusėms ir tokių situacijų išties būna įvairių. Labai dažnas atvejis – tiesiog nuotraukų, tekstų, dizaino kopijavimas. Tokiais atvejais dažniausiai situacija aiški – šie objektai yra saugomi autorių teisėmis ir naudojimas be autoriaus leidimo yra draudžiamas. Tačiau dažnai tenka susidurti ir su ne tokiais akivaizdžiais atvejais. Kuriamas projektas ar verslas yra išties panašus ir reikia vertinti, ar tai yra tik tos pačios idėjos įgyvendinimas, ar yra ir nesąžiningos konkurencijos (ypač jeigu abi šalis sieja ar siejo verslo santykiai), autorių teisių, teisių į prekių ženklus ar dizainus, o gal ir patentus pažeidimas“,- pasakoja pašnekovė. 

Advokatė pasidžiaugia, jog dažniausiai tokius ginčus pavyksta išspręsti taikiai, randant abiems pusėms palankų sprendimą. 

„Dažnu atveju tokius nesutarimus pavyksta išspręsti neteisminiu būdu. Šalys (dar dažniau – jų advokatai) apsikeičia teisiniais argumentais, išdiskutuoja aplinkybes ir suranda sprendimą dėl to, kokiomis aplinkybėmis abu verslai ar projektai gali gyvuoti toliau“,- sako G. Rimkūnaitė-Manke.

Pamirštami konkurentai

Abi pašnekovės patikina – apsaugoti pačią idėją vargu ar pavyks, tad K. Vilkienė rekomenduoja neatskleisti detalių plačiajai auditorijai per anksti.

„Kadangi idėjos nėra saugomos kaip intelektinės nuosavybės objektas, svarbu jų neatskleisti iki tinkamo materializavimo ir laiku užsifiksuoti konkrečius kūrybinio proceso rezultatus kaip verslo intelektinę nuosavybę, t.y. nematerialaus turto objektą“,- teigia pašnekovė.

Be to, ji pataria verslams atidžiau stebėti konkurentus. Anot jos, svarbu suvokti, kad kiekvienas verslas ar rinkos senbūvis atidžiai stebi, ką veikia į rinką ateinantys naujokai. 

„Praktika rodo, kad dažnai verslas visą dėmesį sukoncentruoja į produkto arba paslaugos kūrimą, rinkų ir klientų paiešką. Tai visiškai natūralu ir suprantama, tačiau pamirštama, kad konkurentai stebi savo rinkos žaidėjų veiksmus. Tuomet atsiranda kopijavimo atvejų, todėl vienas pagrindinių patarimų būtų versle greta marketingo ir rinkodaros procesų įtraukti ir intelektinės nuosavybės apsaugos bei stebėsenos procesus“,- pataria ekspertė.

Pasak jos, įmonės pavadinimas paprastai būna pirmasis objektas, „įkritęs“ į verslo intelektinės nuosavybės portfelį ir nors nuo kopijavimo nėra apsaugotas niekas, gerai apgalvoti sprendimai gerokai priartina pergalę ginčuose dėl intelektinės nuosavybės.

„Toliau dažniausiai seka produkto ar paslaugos pavadinimas (prekių ženklas), produkto pakuotė (dizainas), interneto svetainės adresas (domenas) bei turinys (autorių teisės ir (arba) dizainas), technologiniai sprendimai (išradimas ar komercinė paslaptis). Tinkama šių objektų apsauga, tai yra registracija ir sutartys dėl šių objektų nuosavybės, gerokai palengvina verslo procesus – nors neapsaugo nuo kopijavimo, tačiau ženkliai palengvina teisių gynimą ir savo pozicijų rinkoje išlaikymą“,- atskleidžia K. Vilkienė.

Kaip apsisaugoti?

G. Rimkūnaitė-Manke pastebi, jog vienas svarbiausių apsisaugojimo nuo intelektinės nuosavybės pažeidimo būdų yra nuolatinis sutarčių sudarymas.

„Sutartys – tiek dėl konfidencialumo, tiek dėl aiškaus autorių teisių ir kitos intelektinės nuosavybės priskyrimo, yra būtinos. Jas reikia sudaryti su partneriais, paslaugų teikėjais, investuotojais ir kitais, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie verslo vystymo ir gauna su juo susijusią informaciją“,- sako pašnekovė.

Advokatė pataria įvertinti ir kitas galimas apsaugas. „Reikia vertinti, kokia galima konkretaus produkto ar paslaugos teisinė apsauga ir, jeigu tokia apsauga reikalauja registracijos (pavyzdžiui, dizainas, prekių ženklas, patentas), tokią registraciją reikia atlikti. Jeigu pastebite, kad kažkas neleistinai naudoja jūsų intelektinę nuosavybę, reikia įvertinti situaciją iš teisinės pusės ir, jeigu yra pagrindas, kreiptis raštu, išdėstant pagrindą, reikalavimus“.

Tuo tarpu K. Vilkienė pataria pirmuosius apsaugos žingsnius pasidėti dar pačioje verslo pradžioje, kuomet tik pradedamas kurti visas idėjos konceptas.

„Jaunas, veiklą pradedantis verslas dažnai nesusimasto, kad tai, kas kuriama kaip verslo planas (ką gaminsiu arba kokias paslaugas teiksiu ir kaip tai pristatysiu rinkai), yra ir verslo intelektinė nuosavybė, kuri suteikia didelį konkurencinį pranašumą ir kuria pridėtinę vertę verslui. Todėl labai svarbu iš pat pradžių turėti ne tik verslo vystymo, bet ir intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją – kaip ją fiksuosiu įmonės viduje ir kaip apsaugosiu“,- rekomenduoja ekspertė.

Dar daugiau patarimų

Jubiliejinio renginio „LAUNCH 2020“ formatas paremtas šių dienų aktualijomis, tad susitikimai vyks internetinėje erdvėje. Toks sprendimas, anot renginio organizatorių priimtas siekiant užtikrinti maksimalų saugumą. 

Renginio organizatoriai džiaugiasi jau ne vienus metus jauno verslo forumą palaikančiais draugais. Šiemet išskirtinė padėka tenka bankui „Luminor“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), advokatų kontorai GLIMSTEDT, Lietuvos respublikos valstybiniam patentų biurui, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai, naujienų portalui „Delfi“, lanksčių biurų erdvei „Workland“, reklamos ir rinkodaros ekspertams „Mikulskis.lt“ bei spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.