Koronavirusui sukausčius ekonomiką, dažnai svarstoma, kokių pokyčių sulauksime jam nuslopus. Įžvalgomis, kaip veikti startuoliams krizės metu ir kokia galima kaita atsiras investavimo rinkoje po COVID-19, dalijasi fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Ilja Laurs.

Koronaviruso krizė – didžiausia atspirtis verslo sektoriuje

„Kaip ir bet kokią kitą industriją, virusas investicinį žemėlapį palietė labai dramatiškai. Bet kaip ir bet kokioje krizėje yra nukentėjusių, mažiau nukentėjusių ir išlošusių iš krizės“, – pastebi pašnekovas.

Vienus sektorius krizė paveikė itin skaudžiai, šiuo atveju verslininkas išskiria aviacijos sektorių. Oro bendrovėms neužsakant lėktuvų, tokių bendrovių kaip „Airbus“ „Boeing“ ir kt. akcijos krito apie 80 procentų. Amerikos didieji prekybos centrai („JCPenney“, „Neiman Marcus“ ir kt.) taip pat skelbia apie bankrotą, nes negali priimti lankytojų pandemijos laikotarpiu. Krizė palietė ir maitinimo sektorių bei įvairias pramogas, kurios negali vykti dėl karantino suvaržymų. Amerikos BVP sumažėjo 4,8 proc. per pirmąjį šių metų ketvirtį, o tai yra didžiausias nuosmukis nuo 2008 m. krizės. Nors skaičiai yra nedžiuginantys, I. Laurs pabrėžia, kad visgi ne visi sektoriai patyrė nuosmukį: „Geroji pusė yra ta, kad nebuvo didesnės atspirties verslo sektoriuje ir pastebimas technologinis pakilimas.“ 

Technologinis sektorius patyrė augimą

Naujasis virusas smarkiai prisidėjo prie mūsų rutinos kaitos ir įpročių. Pastaruoju metu daugelis pradėjo naudotis programomis „Zoom“ bei „Microsoft Teams“, leidžiančiomis kurti konferencijas internetu. Programos prieš krizę nebuvo tokios populiarios, tačiau pastaruoju metu yra naudojamos ir mokslams, ir darbiniams procesams, kai reikalingas tiesioginis bendravimas. Pavyzdžiui, mobilioji programėlė „Zoom“ buvo viena iš trijų populiariausių programų, atsisiunčiamų „Apple Store“, o jos aktyvių naudotojų skaičius išaugo net 378 proc., palyginti su praėjusių metų kovu. Programos „Microsoft Teams“ naudotojų skaičius pandemijos laikotarpiu išaugo nuo 12 iki 72 milijonų.

Taip pat išaugo e. prekyba, pavyzdžiui „Amazon“ pasamdė net 250 tūkst. naujų darbuotojų. „Ketvirtadalis milijono darbuotojų vien dėl to, kad reikia fiziškai aptarnauti e. prekybos srautus. Taip pat matome „Nasdaq“ rodiklius, kurie atspindi technologinę pramonę. Taip sutapo, kad mūsų fondas yra technologinis, tad nuo metų pradžios, kai apie krizę ir virusą niekas nešnekėjo, iki šiandien mes išaugome apie 20 proc., nors didžioji dauguma nukrito apie 20–30“, – atskleidžia pašnekovas.

I. Laurs pastebi, kad nors bendras nuosmukis yra didžiulis, technologinis sektorius jo metu patyrė pelną ir prieaugį. Pasak pašnekovo, tie, kurie nenaudojo telekonferencijų įrangos 10 metų ir pradėjo naudoti tik dabar, greičiausiai tai tęs ir ateityje. Todėl prognozuojama, kad šis skaitmeninių technologijų pakilimas yra ne laikinas, o ilgalaikis. 

Vienintelė strategija – tiesiog išgyventi krizę

Paklaustas apie startuolius, verslininkas įvardija, kad tie verslai, kurie susiję su fizinių paslaugų spektru, patiria nemenkų nuostolių, o kai kurie tiesiog užsidaro. Palyginti su didžiulėmis korporacijomis, startuoliai yra labiau pažeidžiami, nes dažnu atveju neturi nei santaupų, nei rezervo. Svarbu paminėti, kad ir didžiulės korporacijos kartais yra priverstos užsidaryti, todėl startuoliams šiuo atveju išsilaikyti gana sudėtinga.

„Iš esmės kompanijos netenka kraujo ir deguonies. Tad tokiu laikotarpiu, be abejo, nereikėtų tikėtis nei pajamų, nei didelių investicijų. Reikia išsaugoti likusius resursus sunkmečiu, nes įprasta tiesiog nutraukti finansavimą toms sritims, kurios patiria sunkumų. Vienintelė strategija – tiesiog išgyventi krizę. Užsikonservuoti ar laikinai pakeisti veiklą. Nes tokiu laikotarpiu mažai tikėtina, kad investuotojai tave išgelbės“, – įsitikinęs verslininkas. 

Ateityje išliks nauji darbo principai

Didieji gigantai, pavyzdžiui, „Facebook“ bei „Twitter“, pranešė, kad savo darbuotojams leis dirbti iš namų ne tik karantino laikotarpiu, tačiau ir jam pasibaigus. Žinoma, yra tam tikrų išimčių, kurios priklauso nuo galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba darbinės patirties, tačiau kompanijos orientuojasi į tradicinės privalomojo darbo biure eros pabaigą.

„Masiniai biurai, kur sėdėdavo šimtai žmonių, nebebus aktualūs. Dėmesio vertos tik tos sritys, kurios turi išliekamąjį poveikį. Nauji darbo principai, kad nebesėdės šimtas žmonių viename stiklinio pastato aukšte, išliks. Bet iš dalies dėl grėsmės sveikatai. Kaip ir gripas, koronavirusas liks su mumis visam laikui, todėl reikės koreguoti savo elgesį. Tai, žinoma, koreguos ir mūsų pramogas bei visa kita“, – teigia pašnekovas.

Virusas yra pokyčių katalizatorius

Pirkėjai priprato apsipirkti per minutę, negaišdami valandos kelionei, todėl greičiausiai tai bus aktualu ir ateityje. JAV maisto prekių pirkimas internetu išaugo nuo 3–4 iki 10–15 proc., o tam didžiulę įtaką turėjo naujų mobiliųjų programėlių atsiradimas ir jų naudojimas, supaprastintas apsipirkimas COVID-19 laikotarpiu. 

Pašnekovas virusą įvardija kaip katalizatorių pokyčiams, kurie bus ilgalaikiai. „Tai, be abejo, turi didelę pridėtinę vertę, todėl ten investicijos ir turėtų būti. Žinoma, yra ir laikinos sėkmės, pavyzdžiui, kai greitai reikia kaukių. Aišku, poreikis išaugęs, bet tai yra tikrai labai trumpam laikotarpiui. Kažkiek spekuliuoju, kad vėliau kaukių kainos gerokai nukris, nes tai yra tik laikinas dalykas. Kai kurie laikini sprendimai yra itin aktualūs, tačiau į juos reikia žiūrėti kaip į vienkartinį šuolį“, – pataria I. Laurs.