„Idėja pasąmoningai pradėjo gimdytis tada, kai mokydamasis užsienyje susipažinau su įdomia literatūros rūšimi – iliustruotais žurnalais. Kadangi Lietuvoje iki tol nieko panašaus nebuvo ir, kiek žinau, dar vis nėra, paprastai tariant, tai išnešė mano smegenis! Čia galbūt buvo ta pirmoji kibirkštis, kuri mano idėjų mašinoje kažką įžiebė“, – pasakoja kultūros portalo www.dfcitas.lt kūrėjas Ignas Vieversys.

Sužavėjo užsienio literatūra

„Studijų metais daug rašiau ir dar daugiau skaičiau: knygas, filmų scenarijus, visokio pobūdžio žurnalus, kurie mane supažindino su visiškai naujomis rašymo galimybėmis. Tačiau, pradėjęs skaityti (spausdintinę) užsienio literatūrą, atradau tą patį pasaulį, kurį atranda Alisa Stebuklų šalyje. Mane sužavėjo tai, kad užsienio publikacijose žmonės rašo taip, kaip šneka, o tai skaitoma labai maloniai. Taip pat nesicackina apeidinėdami provokuojančius terminus ir tiesiog rašo drąsiai bei poliarizuojančiai. Pasijutau taip, lyg būčiau susipažinęs su tekstinio formato gerųjų dienų MTV“, – komplimentų užsienio spaudai negaili pašnekovas.

Nepavykusi išvyka į Kanadą įkvėpė sukurti interneto portalą

Kūrėjas tikina, kad portalas „DFCitas“ gimė jam grįžus iš Kanados: „Pats projekto vystymas prasidėjo man grįžus iš nepavykusios išvykos į Kanadą, kurioje ketinau praleisti metus, tačiau pabuvau vos mėnesį. Grįžęs namo ir dar šiek tiek sukrėstas visų išgyvenimų, žinojau, kad negaliu daugiau trypčioti vietoje tik svajodamas apie savo publikacijos turėjimą. Tad vieną dieną parašiau draugui, kuris nusimano apie svetainių dizainą, o pats pradėjau dirbti prie vizualios svetainės vystymo pusės: rašyti pirmuosius straipsnius, netgi mentorių trumpam susiradau, kuris papasakojo, kaip veikia monetizacija.“

Popsinio rašymo Markas Zuckerbergas

Pasiteiravus, ką jam reiškia „DFCitas“, pašnekovas tikina, kad tai avantiūra. „Tikriausiai juoksitės, bet turėjau pasižiūrėti žodyne žodžio „avantiūra“ apibūdinimą – tai tikriausiai atsako į klausimą. Iš tikrųjų arba abu šie variantai, arba nei vienas. Iki „DFCito“ gimimo ilgą laiką mėgavausi rašymu, kuris nei man pinigus nešė, nei kažkokią šlovę. Ir tiesiog pamatęs, kad panašaus pobūdžio turinio Lietuvoje nėra, nusprendžiau tokį pradėti. Gal ir nebūsiu Lietuvos popsinio rašymo Markas Zuckerbergas, bet, tikiuosi, įkvėpsiu ne vieną žmogų pratęsti estafetę, pradedant rašyti vakarietiškiau“, – svarsto I. Vieversys.

Mirštantis tekstas

„Mano rašymo stilius – tyrinėjantis subjektą, apie kurį yra rašoma, todėl dažniausiai prie vieno straipsnio praleidžiu porą savaičių, jei ne daugiau. Žinau, kad šiais laikais žmonės dažniausiai nebeturi laiko skaityti 3 tūkst. žodžių tekstus, todėl būtent tokius ir rašau. Mano galva, tekstas miršta, todėl man asmeniškai yra svarbu, kad žmogus, visa, ką mes kuriame, skaitytų deramai, o ne bėgdamas į darbą ar laukdamas parduotuvės eilėje“, – pasakoja pašnekovas.

Portalo skaitytojai – Lietuvos ateitis

Paprašytas įsivaizduoti, kokius žmones mato skaitančius portalą „DFCitas“, I. Vieversys atsako: „Tikiuosi, kad pagrindinė auditorija yra žinių ištroškęs jaunimas – Lietuvos ateitis. Jie ne tik gyvena šalies burbule, bet ir aktyviai skaito, domisi tuo, kas dedasi Vakaruose.“

Kuriamas žaismingas informacijos ir pramogų derinys

„Galiu pasakyti, kad kuo daugiau būsite apsiskaitę, suprasite dabartines technologijas, socialinius tinklus ir jų terminologiją, kuo daugiau žinosite apie tai, kas vyksta Vakaruose, tuo geriau suprasite „DFCito“ tekstuose vartojamus popsinius terminus, palyginimus. „DFCito“ turinys nėra tik dar vienas kasdienis laikraščio reportažas. Kaip Rytis Zemkauskas, iš kurio neseniai ėmėme interviu, pavadintų, mes kuriame „infotainmentą“ (angl. infotainment – žiniasklaidos rūšis, teikianti informacijos ir pramogų derinį)“, – tikina pašnekovas.

Tarp iššūkių – projekto administravimas ir palaikymo stoka

„Esu visiškas savamokslis, nebaigęs žurnalistikos ar verslo mokyklos, todėl sunkiausia man yra plėsti svetainės veiklą bei ją monetizuoti. Nors viskas prasidėjo iš mano meilės rašymui ir noro juo dalintis, šie biurokratiniai dalykai manęs visiškai nedomina, bet taip jau nutinka su visomis įstaigomis. Visą šią informaciją turiu susirasti pats, o neturėti lygiaverčio partnerio portalo administravimo srityje yra ganėtinai sunku“, – pasiteiravus apie iššūkius plėtojant savo projektą, atskleidžia I. Vieversys.
Kitas kūrėjo sunkumas – draugų ir bendraminčių palaikymas. „Žmonės nesupranta, kaip tokiems kūrėjams kaip aš yra svarbu tas vienas „like“ paspaudimas ar pasidalinimas. Tai įkvepia ir motyvuoja. Nors turi daugiau nei tūkstantį kibernetinių draugų socialiniuose tinkluose, tačiau padėti draugui pasidalinant jo turiniu, matyt, yra sunku. Tačiau tai nereiškia, kad man dėl to pikta ar turiu teisę tuo skųstis. Tiesiog tokiais laikais gyvename. Su ne vienu talentingu piliečiu esu aptaręs, kad žmonės pastebi tavo produktą tik tada, kai pamato jo piniginę vertę“, – teigia pašnekovas.

Kurti įkvepia tikėjimas savo misija

Puikiai žinome, kad kiekvienas projektas – tai ne tik vaivorykštės, saldainiai ir drugeliai, bet ir sunkus darbas bei rizika. Smalsu pasiteirauti, kas sunkiais momentais įkvepia kūrėją nesustoti? „Tikėjimas savo misija, žinojimas, kad tai, ką mes rašome, kažką įkvėps ar duos įžvalgos, apie kurią net nesusimąstė; ne tik itin svarbios informacijos, reikalingos teisingai nuomonei susidaryti, suteikimas. Bet toks suteikimas, kad žmogus skaitydamas dar ir pasilinksmintų“, – tikina I. Vieversys.

Kūryba išsiskiria jaunatviškumu ir drąsa

Pasak autoriaus, „DFCitas“ iš kitų kultūros portalų išsiskiria jaunatviškumu ir drąsa: „Visus savo komandos narius, kad ir koks yra jų rašytinis stilius, raginu nebijoti šiek tiek pasileisti plaukus ir rašyti drąsiai, nebijant šokiruoti, išsišokti ar vartoti vulgarios kalbos. Aišku, tai ne visada pavyksta ir yra gana baisu, žinant, kad gali būti užbadytas pirštais.“
Portalo jaunimui kūrėjas teigia, kad viskas, ką dabar gali perskaityti Lietuvos rašytojų „Facebook“ puslapiuose, spausdintinėse publikacijose, yra dirbtina. „Niekas nebemoka rašyti taip, kaip šnekama gatvėje – taip, kaip kažkam apie tą pačią temą pasakotume gyvai. Taip pat visi vulgarumo ir tų pavojingų tabu terminų vengia kaip minų – trypčioja aplinkui, lyg vaikščiotų po minų lauką. Nors Lietuva – konservatyvi šalis, tačiau tai pamažu keičiasi“, – neabejoja pašnekovas.
Palyginti su kitais panašaus pobūdžio portalais, „DFCitas“ išsiskiria ir savo iliustracijomis. Nuo socialinių tinklų mygtukų iki reklaminių skelbimų – čia skaitytojų akis džiugina žaismingos iliustracijos.

Kūrėjai, laužantys standartus

Kultūros portalų rinka, pašnekovo akimis, yra nuobodi: „Šioje rinkoje viskas gana nuobodu, tačiau suprantu, kodėl taip yra. Manau, gana identišką turinį lietuviški kultūros portalai ir žurnalai leidžia dėl panašios priežasties: pamatė, koks rašymo stilius ir turinys veikia, todėl bando jį atkartoti. Kadangi rašo padoriai ir saugiai, susiranda rėmėjų, investuotojų, o kažkas kitas, pamatęs šios publikacijos sėkmę, seka iš paskos. Kitaip sakant, tokie portalai kaip „DFCitas“, norėdami išlaikyti savo pradinę pankišką viziją, turi ieškotis kitokių pajamų šaltinių, tokių kaip platforma „Patreon“, kur mūsų viziją ir kūrybą remia skaitytojai. Manau, kad vieni kūrėjai tiesiog bando laužyti standartus, o kiti – ne.“

Projektas – kaip vaikas

Prakalbus apie projekto ateities tikslus, vizijas ir misijas, pašnekovas išlieka optimistiškas: „Kas čia žino – gal išpopuliarėsime, turėsime kokį nors savo spausdintinį leidinuką. O gal priešingai – dėl asmeninių priežasčių komanda sustabdys „DFCito“ plėtojimą arba perduos estafetę būsimiems ateities kūrėjams.“
„DFCitas“ man – kaip vaikas. Prieš paleisdamas jį į viešumą, jaudinausi, lyg išleisdamas savo atžalą į pirmą klasę. Todėl linkiu šiam projektui nenustoti augti ir tobulėti. Visgi į pirmą vietą statau asmeninį gyvenimą – savo ir komandos draugų. Kitaip sakant, tikiuosi geriausio, nes esu optimistas, tačiau kaip bus, taip bus“, – teigia kultūros portalo „DFCitas“ kūrėjas I. Vieversys.