„Kai sugebi nedaug, sunku, bet kai turi daug ir skirtingų talentų, dar sunkiau“, – atvirauja Adomas Vasiliauskas (32). Menininkų šeimoje užaugęs, dar mokykloje respublikos mastu literatų konkurso poezijos kategorijoje tapęs nugalėtoju, vaikinas išsiskyrė verslumu bei turėjo gero vadybininko gyslelę. Pirmąja rimta gyvenimo kryžkele tapo klausimas, kur stoti. Tuo metu tėvai atgrasė nuo menininko gyvenimo kelio, tad visapusiškai gabus vaikinas ryžosi verslumą kremtančio Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokyklos studento daliai. Ir pasirodo nesuklydo! Tai tapo puikiu būdu suderinti vadybą ir kūrybą. „Manau, pasirinkimas buvo logiškas, nes įgijau verslumą skatinantį ir toliaregišką mąstymą formuojantį pagrindą“, – apie studijas Tarptautinio verslo mokykloje pasakoja šiuo metu laisvai samdomas, elektroninės komercijos paslaugas (nuo kompiuterinių žaidimų iki interneto svetainių kūrimo) siūlantis A. Vasiliauskas.

Pasirinko alternatyvą

„Samdomas darbas – man nemenkas iššūkis“, – nusijuokia pašnekovas, prisiminęs konfliktus, kurių kildavę tik todėl, kad vyras negali nutylėti matydamas neteisybę. – Žinoma, diplomatiškai laviruoti įmanoma, tik po kurio laiko pamatai, jog ne visai verta.“ Jau trejus metus individualią įmonę įsteigęs A. Vasiliauskas užsiima skaitmeniniu dizainu bei rinkodaros sprendimais.

Šiuolaikinių startuolių mada dažnai pervertinama, nes labai svarbu nedaryti verslo vien dėl verslo. Jei verslas sukurtas dirbtinai ir neatneša apčiuopiamos naudos visuomenei, jis pasmerktas žlugti

A.Vasiliauskas

„Iš tiesų atsirado poreikis asmeniškai spręsti svarbiausius verslui klausimus, nes mėgstu, kad būtų vadovaujama kompetentingai“, – pastebi verslus kūrybininkas, tikintis, kad geras vadovas turi motyvuoti toliaregiška tikslų vizija bei būti orientuotas ne tik į pelną, bet ir į komandos veiklą. „Vis dėlto padirbėti po studijų labai prasminga, nes sukaupiama vertingos patirties“, – dalijasi pradedantysis verslininkas, elektroninės komercijos ypatybių kurį laiką mokęsis vienoje didžiausių e. parduotuvių Lietuvoje.

Tiki tuo, ką daro

„Vadovaukis intuicija ir tikėk tuo, ką darai, o jei netiki – nedaryk. Nei dėl pinigų, nei dėl ambicijų“, – pataria A. Vasiliauskas. Pradedantysis verslininkas ironizuoja, kaip atsikandęs lietuviškos darbo kultūros išvyko į Jungtinę Karalystę: „Pradžioje nepabūgau dirbti padavėju, o toliau tobulėjau vienoje e. parduotuvių užsiimdamas rinkodara.“

Manydamas, kad pakankamai pasisėmiau patirties, kaip virtualioje erdvėje, pasitelkiant programavimo žinias bei kūrybines idėjas, sukurti kokybišką patirtį svetainės lankytojui, vaikinas sugrįžo ir ėmėsi projektų Lietuvoje. Dalis jų – pavieniai kitų verslininkų užsakymai techniškai bei kūrybiškai įgyvendinti jų užmojus. Šiuo metu A. Vasiliauskas darbuojasi ir su savo verslo planu – „žalių drabužių“ e. parduotuve, kuri įkūnys sąžiningo, gamtos ir žmonių neišnaudojančio bei ekologiškai sąmoningo verslo koncepciją.

Laisvai samdomas darbas – stotelė einant nuosavo verslo link

Paklaustas, kodėl nepanoro panašių paslaugų teikti vienoje iš įmonių ir taip užsitikrinti pastovias pajamas, A. Vasiliauskas atsako, jog įgyta patirtis bei laki vaizduotė verčia tobulėti toliau, norisi kuo daugiau laisvės, o čia galima rinktis projektą, laiką, mokestį, sritį. Neprarasdamas realizmo, pašnekovas pabrėžia, kad greta nevaržomos laisvės slypi ir pavojų: „Šiuolaikinių startuolių mada dažnai pervertinama, nes labai svarbu nedaryti verslo vien dėl verslo. Jei verslas sukurtas dirbtinai ir neatneša apčiuopiamos naudos visuomenei, jis pasmerktas žlugti.“

Patarimai būsimam laisvai samdomam darbuotojui

„Individualią įmonę įkūriau, nes pastebėjau, kad vos spėju susidoroti su samdomo darbo užduotimis, – prisimena pašnekovas, – tačiau nereikia pamiršti, kad gali ateiti ir metas, kai po virtinės užsakymų įsivyrauja tuštuma.“ Todėl pradžiai A. Vasiliauskas pataria susitaupyti pajamų, kurių užtektų maždaug trims mėnesiams. O ir vėliau verta protingai skirstyti uždirbtas lėšas, visada turėti santaupų, kad sumažėjus užsakymams ar projektų pelningumui nereikėtų staiga grįžti prie samdomo darbo. Kitas svarbus aspektas – laisvai samdomo žmogaus asmenybė, nes paprastai prisistatyti turi tik per darbo pokalbį, o tokioje veikloje – kiekvieną kartą, kai tikiesi, kad tau bus patikėtas projektas. „Čia svarbi ir intuicija, nes gali tiesiog pajusti, kad su užsakovu nesutampa požiūriai arba tau nepriimtina pati idėja, – tokiu atveju A. Vasiliauskas pataria verčiau darbo atsisakyti. – Vienareikšmiškai procese kils rūpesčių, todėl klientas liks nepatenkintas ir tai kainuos sunkiai pelnomą reputaciją.“

Reklama iš lūpų į lūpas ir kontaktai – pagrindinė laisvai samdomo darbuotojo duona. Vertingos pažintys dažniausiai užmezgamos dar tobulėjant kitose įmonėse arba studijuojant, prisipažįsta pradedantysis verslininkas, nemažą dalį savo klientų ar projektų bendraautorių sutikęs dar Tarptautinio verslo mokykloje. „Nebūtina savęs pernelyg siūlyti, tačiau ant savo „Facebook“ sienos ir virtualiuose skelbimuose nuolat atnaujinamas ir kruopščiai parengtas atliktų pavyzdinių darbų aplankas turi būti. Kai kreipiatės dėl konkretaus užsakymo, verta sugaišti papildomo laiko ir taip sumodeliuoti savo darbų aplanką, kad šis labiausiai atitiktų skelbimo turinį“, – įžvalgomis dalijasi A. Vasiliauskas ir mano, kad konkurencinėje kovoje svarbu ne tušti pažadai, bet objektyvus savo jėgų įvertinimas. Dažno laisvai samdomo darbuotojo bėda – disciplinos trūkumas, tad pirminei saviugdai patartinas samdomas darbas. Tik vėliau galima įvertinti prabangą darbus atlikti sau patogiu metu, nes griežtas terminų paisymas visur būtinas.