Pasirinkus inžinieriaus kelią, pasukti nuosavo verslo link nebūna taip paprasta. Bet ir nėra neįmanoma. Tuo tiki Aurimas Gedminas ir Tomas Petrulevičius (24), pasiryžę įgyvendinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro inžinerinių studijų metu gimusią idėją „Rakink“.

„Viskas prasidėjo nuo paprastos problemos: man pačiam dažnai būdavo taip, kad išėjęs iš namų neatsimindavau, ar palikau užrakintas duris. Nuolat tekdavo skambinti kaimynams arba grįžti atgal ir patikrinti, ar durys užrakintos. Tad bakalauro studijų metu pasirinkau tokią temą ir sugalvojau sukurti sistemą, kuri nuotoliniu būdu leistų tai patikrinti“, – prisimena T. Petrulevičius.

Kaip pasakoja idėjos sumanytojas, per ketverius studijų metus įgytos žinios apie sistemų veikimą ir programavimą padėjo nuolat kylančiam galvos skausmui dėl durų rakinimo rasti sprendimo būdą. Taip 2012 m. pirmos idėjos užuomazgos virto realybe: po metų buvo sukurtas maketas, o šiemet pristatytas veikiantis prototipas.

Mūsų įmonės vizija neapsiriboja vien durų užrakto stebėjimu. Norėtume tęsti ir sieti savo veiklą su išmaniaisiais namais ir jų sistemomis.

T. Petrulevičius

Pasak įgyvendintojų, įrenginio idėja paprasta: į durų staktą įmontuojamas jutiklis, fiksuojantis užrakinimo procesą. Jis prijungiamas prie interneto ir tinklalapyje arba naudojantis mobiliąja programėle telefone galima stebėti tiek dabartinę durų būseną, tiek jos istoriją.

Inžinieriai tikisi, kad toks prietaisas bus naudingas jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus ar prižiūrinčioms savo tėvus. Taigi vartotojai būtų nuo vaikų iki senjorų. „Domėjosi ir verslo atstovai, turintys biurų, komercinių patalpų. Vėlai vakare duris uždaro ne jie patys, o atsakingas asmuo. Tad jiems irgi būtų svarbu tai pritaikyti“, – vardija T. Petrulevičius.

Idėjos kūrėjų teigimu, aplinkinių reakcija išgirdus apie tokią idėją buvo palanki: „Dabar net baisu nuvilti. Turbūt dėl to ir baisiausia nustoti daryti arba kad nepavyks ir nuvilsime tuos, kurie palaiko.“

Nors šios idėjos alternatyva galėtų būti išmaniųjų namų sistemos ir išmaniosios spynos, tačiau kaip vieną iš pranašumų pašnekovai išskiria stebėjimo funkciją, mat tame pačiame name galima stebėti kelerias duris. Be to, tą pačią įrangą vėliau galima būtų pritaikyti ir kitoje vietoje.

„Mūsų įmonės vizija neapsiriboja vien durų užrakto stebėjimu. Norėtume tęsti ir sieti savo veiklą su išmaniaisiais namais ir jų sistemomis. Vizija būtų ne nuo pamatų statyti namą, vedžioti laidus ir jį daryti išmanų, bet neišmanų namą arba butą paversti išmaniuoju, kad žmogus galėtų pats įsidiegti reikiamas funkcijas. Jei jam reikia duris stebėti, nusiperka įrenginį, įsidiegia ir gali jas stebėti. Jei jam reikia žiūrėti, kiek elektros sunaudoja kištukiniai lizdai, nusiperka, įsirengia ir gali stebėti“, – pasakoja T. Petrulevičius.

Kol kas komandą sudaro tik juodu. Abu tvirtina, kad daugiau narių nereikia, mat pagalbos sulaukia iš universiteto, startuolių projektų mentorių. „Yra nemažai žmonių, kurie palaiko, padeda ir savo laiko neskaičiuoja“, – sako A. Gedminas.

Jis taip pat prisimena, kad ne viskas ėjosi kaip per sviestą, nes pasirinkus inžinerinę sritį nuolat trūko vadybinių, administracinių, teisinių žinių. Tačiau dalyvavimas keliuose startuolių projektuose padėjo greičiau ir lengviau spręsti kylančius administracinius klausimus. Paklausti, ko iš to išmoko, abu sako, kad pirmiausia planuoti laiką. „Patirties turintys žmonės pasakoja, į ką vertėtų atkreipti dėmesį“, – priduria T. Petrulevičius.

Šiuo metu idėjos įgyvendintojai bando ištobulinti turimą prototipą, jį optimizuoti ir pasiūlyti rinkai. Pirmiesiems bandymams numatyta pagaminti 30 įrenginių. Patys kūrėjai dabar skaičiuoja, kad vienam įsigyti reikėtų atseikėti 150 litų.

Jei pradedantysis verslininkas paprašytų patarimo, abu iš pradžių padrąsintų, mat svarbiausia nebijoti ir neskaičiuoti laiko. „Nebijoti pradėti. Nepasiseks, sugalvosi ką nors kita, išmoksi ko nors nauja. Nebūtinai iš pirmo karto turi pasisekti. Galbūt iš dešimto. Jei yra galimybių, reikia bandyti“, – motyvuoja A. Gedminas.