Ar galima prekiauti ne savo ūkio produkcija, skirta kosmetikai?

Žinių bazė

2018.04.25

Laba diena, ketinu atidaryti elektroninę parduotuvę tarptautinėje platformoje, kurioje, be kitų prekių, norėčiau perparduoti ūkininko pagamintus ir supakuotus produktus – aliejines vaistažolių ištraukas, augalų vandenį ir kt. – kurių daugumos paskirtis būtų kosmetinė. Minėtas ūkis higienos paso kosmetikos priemonėms neturi. Ar tokia prekyba galima? Kas reguliuoja tarptautinę internetinę prekybą kosmetikos ir maisto / žemės ūkio produktais?

Temos: , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Publikavimo data: 2020-01-03 10:27

Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 d. 12 p. norint vykdyti kosmetikos gamybą Lietuvoje iš teritorinio...

Publikavimo data: 2020-01-03 10:27

Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 d. 12 p. norint vykdyti kosmetikos gamybą Lietuvoje iš teritorinio Visuomenės sveikatos centro reikia gauti higienos pasą. Taigi, norint užsiimti šia veikla reikia atlikti ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą, bei atitikti kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Bendruosius reikalavimus kosmetikos produktams nustato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas. Jame numatoma, jog gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodant gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi, žinoti apie galimą su gaminiu susijusią riziką per visą gaminio vartojimo laiką ir pan. Savo ruožtu platintojas taip pat privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką. Taigi, tiek gamintojas, tiek platintojas yra atsakingi už tai, kad į rinką būtų teikiami saugūs ir tinkami naudoti produktai. Prekyba būtų galima tokiu atveju, jeigu produktas atitiktų visus teisės aktų numatytus reikalavimus. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 „Dėl kosmetikos gaminių“ (toliau – Reglamentas) nustato taisykles dėl kosmetikos priemonių gamybos, sudėties. Taigi, kosmetikos gaminiai turi atitikti ir visus Reglamento nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamentą, rinkai pateiktas kosmetikos gaminys turi būti saugus žmonių sveikatai, jei naudojamas laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į: a) pateikimą, įskaitant atitiktį Direktyvai 87/357/EEB; b) ženklinimą; c) su naudojimu ir išmetimu susijusius nurodymus; d) visas kitas nuorodas ar informaciją. Lietuvos higienos norma HN 64:2017 „Kosmetikos gaminiai. Mikrobinio užterštumo ribinės vertės“ nustato kosmetikos gaminių mikrobinio užterštumo rodiklius, užtikrinančius tiekiamų rinkai kosmetikos gaminių saugą vartotojų sveikatai. Vykdant kosmetikos gaminių gamybą, taip pat reikia vadovautis geros gamybos praktika, įtvirtinta „Kosmetikos gaminiai. Geros gamybos praktika. Geros gamybos praktikos vadovas (ISO 22716:2007)“. Pažymėtina, kad visus kosmetikos produktus, skirtus vartoti arba naudoti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje reikia notifikuoti. Kosmetikos gaminių notifikavimas – tai būtinos informacijos apie kosmetikos gaminį pateikimas per pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (CPNP – Cosmetic Products Notification Portal). CPNP yra bendra, specialiai sukurta internetinė Europos Sąjungos sistema, kuria naudojasi kosmetikos produktų gamintojai, importuotojai, pardavėjai bei kontroliuojančios įstaigos ir organizacijos. Norint pradėti mažmeninę internetinę prekybą, visų pirma, turite pasirinkti ar veiklą vykdysite įregistravę individualią veiklą pagal pažymą ar steigsite juridinį asmenį, pavyzdžiui individualią įmonę, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę. Atsižvelgiant į Jūsų planuojamos vykdyti veiklos pobūdį, rekomenduoju apsvarstyti galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą įregistravus individualią veiklą arba įsteigus mažąją bendriją. Reikia pažymėti, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad šio juridinio asmens savininkas verslo nesėkmės atveju už įmonės įsipareigojimus neturėtų atsakyti savo asmeniniu turtu. Tuo tarpu vykdant individualią veiklą, asmuo už individualios veiklos vykdymo metu atsiradusias prievoles atsakytų savo asmeniniu turtu. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad prekių pardavimas internetinėje parduotuvėje taip pat turi ypatumų, nes sutartys su vartotojais yra sudaromos elektroniniu būdu.

Sutarčių sudarymą elektroniniu būdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 2013 m. spalio 4 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl informacijos teikimo vartotojams gairių ūkio subjektams, prekiaujantiems internetu“ Nr. T-121 ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad kiekviena tarptautinė prekybos platforma turi savo taisykles, kaip turėtų būti vykdoma tarptautinė prekyba jų tinklalapyje, todėl rekomenduoju išsirinkti Jums tinkamiausią platformą ir susipažinti su jos taisyklėmis. Atkreipiu dėmesį, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.