Šokių studijos įkūrimas. Kokią veiklos formą pasirinkti?

Kurdami  šokių studiją  ir steigdami juridinį asmenį, Jūs pirmiausia turite apsispręsti ar tai bus pelno siekianti įmonė, ar tai bus organizacija, tenkinanti viešąjį interesą ir vykdanti visuomenei naudingą veiklą. Nuo šių  tikslų  ir priklausys tolesnis Jūsų sprendimas.
Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama kartu ir komercinei veiklai, nes galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis bei  gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;
VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų – steigėjų skaičius neribojamas. Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, papildomai gali būti ir kolegialūs valdymo organai.
Privalumai:
Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
Nėra nustatyto įstatinio kapitalo (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR);
Mokestinės lengvatos – jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 EUR, tai 7 250 EUR yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
VšĮ gali vykdyti ir komercinę veiklą;
VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;
Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.
Trūkumai:
VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
VšĮ negali būti pertvarkyta į IĮ, MB, UAB;
VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 EUR. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz. dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.  Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
 Privalumai:
Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.
Trūkumai:
Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 EUR įstatiniam kapitalui;
Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didesnius mokesčius
VšĮ buhalterinės apskaitos organizavimą reglamentuoja buhalterinės apskaitos įstatymas  ir  Finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo”. UAB buhalterinės apskaitos organizavimą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, Verslo apskaitos standartai, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Plačiau apie skaitykite čia.