„Prieš maždaug penkerius metus idėja leisti tokio tipo žurnalą kilo susipažinus su panašiais leidiniais kitose šalyse. Šiuo metu visame pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį veikia daugiau kaip 120 tokių leidinių, suteikiančių galimybę dirbti apie 250 000 žmonių. Žinomiausias iš tokių žurnalų yra „The Big Issue“ („Svarbus reikalas“), atsiradęs Didžiojoje Britanijoje ir dabar sėkmingai kuriantis savo kopijas kitose šalyse bei žemynuose“, – socialinio verslo idėjos užuomazgas atskleidė 28-erių vilnietė VšĮ „Žmogus.dėžė“ įkūrėja Aurelija Dzedzevičiūtė. Su ja ir kalbamės apie leidinio „Žmogus.dėžė“ koncepciją bei tikslus.

Darbo patirtis – socialinėje srityje

A.Dzedzevičiūtė yra baigusi Vilniaus universitete socialinio darbo studijas, vėliau dirbo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijoje. Būtent darbuojantis šioje įstaigoje merginai kilo mintis imtis ne pelno siekiančio socialinio verslo projekto „Žmogus.dėžė“, kuris dabar jau veikia po VšĮ „Žmogus.dėžė“ sparnu.

Mergina pasakojo, kad visa ankstesnė darbo patirtis buvo sukaupta socialinėje srityje: „Ne vienus metus dirbau su benamiais žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje. Penkerius metus vadovavau Vilniaus „Caritas“ nakvynės namams, priklausantiems vienai didžiausių Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų, teikiančių visapusę pagalbą įvairiems žmonėms. Vilniaus „Caritas“ buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusių įgyvendinti įvairias socialinio verslo iniciatyvas, taigi dirbdama šalia turėjau realių pavyzdžių, iš kurių galėjau mokytis.“ Įgyvendinti socialinio verslo idėją labiausiai paskatino poreikis kurti kitokias pagalbos priemones žmonėms. „Tikslas yra kurti alternatyvias darbo vietas, kurios suteiktų galimybę dirbti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali susirasti darbo normalioje darbo rinkoje. „Žmogus.dėžė“ – pirmasis mano įgyvendinamas socialinis verslas“, – sakė A. Dzedzevičiūtė.

Aiški verslo strategija

Žurnalo „Žmogus.dėžė“ planavimas, strategijos dėliojimas užtruko beveik metus, o pats leidinys pasirodė šių metų rugsėjo mėnesį. Klausimų prieš imantis socialinio verslo, pasak VšĮ „Žmogus. dėžė“ įkūrėjos, būta daug: „Tikriausiai tai normalu, ypač jei tokios veiklos patirtis yra nauja. Kurdami „Žmogus.dėžė“ strategiją turėjome rasti atsakymus į šiuos klausimus: koks šio projekto tikslas ir misija; pirmiausia kokių socialinių tikslų sieksime; kokiu būdu dirbsime su žurnalo pardavėjais, kas jie bus, ką jiems galėsime pasiūlyti; kokia bus paties mūsų kuriamo žurnalo koncepcija, kokiam skaitytojui bus skirtas šis žurnalas; kaip suprantamai pristatyti projekto koncepciją visuomenei; kaip rasti reikalingas investicijas projekto startui ir veiklos pradžiai?“

Ruoštis pradėta nuo rinkos analizės, įvairių galimų veikimo modelių nagrinėjimo, strategijos ir viso projekto koncepcijos išgryninimo. Anot A. Dzedzevičiūtės, verslo planas yra būtinas: „Manau, tai labai svarbu, nes tik idėjos ir užsidegimo ją įgyvendinti neužtenka.“

Anot pašnekovės, paties žurnalo koncepcija ypatinga tuo, jog tiek pardavėjas, tiek pirkėjas gauna abipusę naudą: pardavėjas gauna galimybę dirbti, o pirkėjas – kokybišką ir turiningą žurnalą. Tiesa, kadangi tokio leidinio analogų nėra nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse, gana sudėtinga rasti koncepciją, kuri galėtų veikti Lietuvoje leidžiant tokį neįprastą leidinį.

Optimizuotos investicijos

Paklausta, kokios investicijos ir kam buvo reikalingos pradedant žurnalo „Žmogus. dėžė“ leidybą, A. Dzedzevičiūtė sakė: „Labai stengėmės, kad reikėtų kuo mažesnės investicijos, daug darbo atlieka savanoriai. Nepaisant to, investicijų reikia. Pagrindinės projekto išlaidos buvo ir yra žurnalo spauda bei projekto koordinatoriaus atlyginimas. Minėtos ir dar kai kurios išlaidos iki šiol sudarė apie 42 000 Lt.“

Ji pažymėjo, kad siekiant sumažinti reikiamas investicijas susidurta ir su finansiniais iššūkiais, tačiau labai padėjo savanoriškai dirbantys žmonės: pavyzdžiui, sukurti prekių ženklą ir interneto svetainę beveik nieko nekainavo. Be to, startuojant ir pradiniame etape pagalbos ranką ištiesė Vilniaus „Caritas“.

Pasak pašnekovės, investicijų grąža labai priklausys nuo to, kiek ir kaip pavyks įtraukti žurnalo pardavėjus: „Kol kas pardavėjais dirba keli žmonės. Šiuo metu renkama nauja grupė.“

Kadangi „Žmogus.dėžė“ yra socialinis verslas, jo pelningumas yra ir bus, anot A. Dzedzevičiūtės, matuojamas kitaip: „Socialiame versle neužtenka pamatuoti finansinį pelningumą, svarbiau yra tai, kokį poveikį pavyko padaryti siekiant užsibrėžto tikslo. Todėl savo veikloje sėkmę ir poveikį matuojame žmonių, kurie turėjo galimybę dirbti, gavo mokymus, skaičiumi. Finansiniai rodikliai, žinoma, taip pat svarbūs, bet jie svarbūs siekiant, kad veikla būtų finansiškai tvari“.

Pardavėjo atlygis bus pusė kiekvieno parduoto leidinio kainos, likusi dalis grįš leidybos išlaidoms padengti. Be to, įmonėms jau siūlomi įvairūs būdai prisidėti prie „Žmogus.dėžė“ veiklos siekiant abipusės naudos: perkant reklamą žurnale, prenumeruojant žurnalą ir kitaip bendradarbiaujant.

„Įtraukti verslininkus nėra taip paprasta. Gal todėl, kad veiklą pradėjome metų pabaigoje, kai įmonių biudžetai jau suplanuoti. Be to, idėja nauja ir reikia laiko, kad taptume žinomi visuomenei, o mūsų vardas būtų patikimas. Šiuo metu dėl bendradarbiavimo tariamės su pora įmonių. Tikiuosi, kad verslininkai pamatys šį naują projektą kaip galimybę bendradarbiauti ir taip prisidėti prie teigiamo pokyčio“, – sakė iniciatyvi mergina.

Tikslas – alternatyvios darbo galimybės

A.Dzedzevičiūtė akcentavo, kad pagrindinis „Žmogus.dėžė“ tikslas yra leidžiant žurnalą suteikti galimybę dirbti tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali susirasti darbo.

„Priežastys būna įvairios: darbo patirties neturėjimas, reikalingų įgūdžių stoka, ilgalaikis nedarbas, negalėjimas dirbti visą darbo dieną ir kt. Norime sukurti lanksčią darbo vietą, kur pats žmogus gali reguliuoti savo darbo laiką, kad dirbdamas iškart gautų pinigus už savo darbą. O tokių lanksčių ir visiems prieinamų galimybių dirbti nėra. Pati sistema neskatina ir nepadeda pradėti dirbti, nes asmuo iškart rizikuoja netekti dažnai vienintelių gaunamų pajamų (nedarbo socialinio draudimo išmokos ar socialinės pašalpos). Daug dirbame, kad rastume geriausius ir lanksčiausius galimus variantus žmonėms dirbti. Taip pat kuriame darbuotojų motyvavimo ir mokymų programą, kuri leistų padėti ir ugdyti pas mus dirbančius žmones, kad jie galėtų vėliau geriau konkuruoti jau įprastoje darbo rinkoje. Susiduriame su problema pačioje sistemoje. Kodėl sistema neskatina pradėti dirbti ir prieinamu būdu mokėti mokesčius? Dažnai atsiduri aklavietėje tarp visų institucijų ir nežinai, kas atsakingas ir kam tas pastabas išsakyti, kad įvyktų pokytis“, – sakė A. Dzedzevičiūtė.

Dabar, pasak iniciatyvios merginos, svarbiausia yra spręsti apsibrėžtą ir rūpimą problemą, t. y. kurti alternatyvias galimybes dirbti socialinę atskirtį turintiems žmonėms.

„Jei būtent šis modelis nepasiteisintų, ieškočiau kitų modelių, galimybių, kaip galėčiau įgyvendinti tą patį tikslą“, – ryžtingai kalbėjo A. Dzedzevičiūtė, projektą viešinanti įvairiais būdais bei priemonėmis.

„Mes rašome įvairius straipsnius, dalyvaujame radijo, televizijos laidose. Turime sukūrę filmuką, pristatantį projektą ir jo idėją. Jis rodomas „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatruose prieš seansus. Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, kuriuose taip pat pristatome projektą. Išnaudojame ir socialinius tinklus“, – sakė mergina ir pridūrė, kad nuolat ieškoma įvairių būdų, kad žinia apie projektą „Žmogus.dėžė“ pasklistų kuo plačiau.

Siekis – visiems mokėti už atliekamą darbą

Kol kas VšĮ „Žmogus dėžė“ yra tik vienas darbuotojas. „Taip, tai aš. Esu atsakinga už viso projekto koordinavimą ir vykdymą. Dirbu visu etatu. Visi kiti veikiantys ir prisidedantys žmonės tai daro savanoriškais pagrindais“, – pasakojo A. Dzedzevičiūtė. Paklausta, kaip atsirenka darbuotojus į komandą, ji pažymėjo, kad svarbu ne tik kompetencija, bet ir tai, jog žmogus būtų drąsi ir kūrybiška asmenybė, kuriai projekto idėja ir misija būtų priimtina.

„Mano visa komanda kol kas vien tik savanoriai, žurnalo pardavėjai – taip pat. Be to, yra visas būrys žmonių (jų apie 20), kurie prireikus taip pat pagelbėja“, – pasakojo mergina.

Visas žurnalo turinys kol kas kuriamas savanoriškais pagrindais. „Ateityje, kai tik turėsime pakankamai resursų, mokėsime žmonėms, kurie kuria žurnalą. Labai norėčiau, kad būtume pajėgūs mokėti žmonėms už jų darbą“, – akcentavo projekto koordinatorė ir vadovė.

Pasak A. Dzedzevičiūtės, leidinį „Žmogus. dėžė“ galima įsigyti Vilniaus miesto centrinėse gatvėse iš pardavėjų, vilkinčių raudonas liemenes su projekto logotipu.

„Mes taip pat dalyvaujame įvairiuose renginiuose, mugėse. Kol kas tiems, kurie norėtų įsigyti bent kelis žurnalus, siūlome sutarti jiems patogų laiką ir vietą – žurnalai bus pristatyti. Taip pat yra galimybė žurnalą prenumeruoti įmonėms. Ateityje prenumeratos galimybę sudarysime visiems, – sakė A. Dzedzevičiūtė ir pridūrė, kad pagrindinė žurnalo tematika yra kalbėjimas apie žmones, kurie išdrįsta veikti: – Mes ne konstatuojame problemą, o rodome, kaip žmonės sugalvoja jas spręsti. Žurnalas yra mėnesinis ir leidžiamas 2 500 vienetų tiražu.“

Kol kas visa komanda yra susikoncentravusi į „Žmogus.dėžė“ veiklą Vilniuje. „Jeigu pamatysime, kad toks modelis pasiteisina ir gali veikti kaip finansiškai save išlaikanti veikla, tuomet tikrai galvosime, kaip tą patį modelį perkelti ir į kitus miestus“, – pozityviai kalbėjo mergina.

Nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimo svarba

Socialinė atsakomybė, pasak projekto „Žmogus.dėžė“ sumanytojos, tampa vis svarbesniu aspektu kalbant apie verslą. „Kita vertus, matau, kad Lietuvoje socialinė atsakomybė dažnai suvokiama labai paviršutiniškai, dar daug fasadinio socialinio atsakingumo. Kad socialinė atsakomybė taptų kiekvienos įmonės integruota veiklos dalimi, reikia laiko, rimtų ir gerų pavyzdžių“, – sakė mergina.

A.Dzedzevičiūtė pažymėjo, kad įprasto verslo tikslas yra uždirbti kuo daugiau pinigų ir tai, anot jos, nebūtinai blogai. „Kita vertus, jei visi siektų tik kuo daugiau uždirbti pinigų bet kokia kaina, neišvengiamai susidurtume su bėda. O kas tuomet būtų su tais, kurie nepajėgia uždirbti ir negali konkuruoti besitraukiančioje darbo rinkoje? Kas būtų su tokiomis sritimis kaip aplinkosauga? Juk norėdamas kuo daugiau pinigų dažnai turi ignoruoti taršą ir kitus veiksnius, kuriuos galbūt sukuria tavo veikla, nes tai kainuotų papildomų išlaidų“, – mintimis dalijosi A. Dzedzevičiūtė ir pridūrė tikinti, kad už visuomenės gerovę atsakingi visi jos nariai, taip pat ir verslas, galinst prisidėti prie įvairių problemų sprendimo. Taip, pasak jos, verslas tik išloštų.

„Verslas generuoja pinigus. Labdara pinigų negeneruoja, todėl ir poveikis, kurį gali padaryti, dažnai yra daug silpnesnis. O štai jei verslas susijungtų su ne pelno siekiančiu sektoriumi, kokį poveikį galima būtų padaryti?!“ – visus susimąstyti kviečia A. Dzedzevičiūtė.