Vyndarystės verslo idėja Remigijui Rimkui šovė neatsitiktiai. Tradicinį lietuvišką vyną ir midų gamino jo proseneliai ir seneliai. Pritaikęs technologijas ir sukūręs keletąvyno rūšių jis su žmona Jurgita pradėjo veiklą. „Aktyviai dalyvaudami Lietuvos vyndarių asociacijos (LVA) renginiuose supratome, kad mūsų gaminamas vynas lietuviams patinka, jis yra gerai vertinamas Lietuvos pasaulio vyno žinovų, o kai kurių rūšių mūsų vynas yra tapęs čempionatų nugalėtoju“, – sakė R. Rimkus.

Prekybą draudžia Lietuvos įstatymai

Vis dėlto užsiimti naminio vyno gamyba kaip verslu Lietuvoje nėra galimybių – prekybą naminiu vynu ir midumi draudžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Šeima palaiko iniciatyvas teikiant įstatymo pataisas, kad būtų galima užsiimti smulkiąja vyndaryste kaip verslu, kaip tai yra leidžiama Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. „Mes nuoširdžiai tikimės, kad LVA valdybai ir nariams, glaudžiai bendradarbiaujant rengiant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pavyks, remiantis kaimynų latvių, lenkų, taip pat vokiečių smulkiųjų vyndarių patirtimi, įtikinti didesnę dalį Seimo narių, Vyriausybės atstovų sudaryti teisines sąlygas ir Lietuvoje užsiimti smulkiąja vyndaryste“, – sakė R. Rimkus.

Uždirba iš seminarų ir vyndarystės mokymo

Kad užtikrintų aukštą kokybę, vyndariams reikia turėti ne tik žinių, bet ir gamybos priemonių. Negalėdami parduoti vyno, sutuoktiniai įsteigė vyndarių šeimos klubą, asociaciją „RJR“ (pavadinimą sudaro Remigijaus ir Jurgitos Rimkų inicialai) ir gauna paramą. Taip kasmet susigrąžina šeimos bei artimiausių draugų 2 proc. pajamų mokesčio dalį. „Jurgita yra aukštosios mokyklos lektorė, tai mums atveria naujų galimybių organizuoti paskaitas, seminarus. Už atlygį vedame seminarus apie vyndarystę, jos istoriją, vyno gamybą ir vartojimo kultūrą. Auditorijoms vyną pristatome ne kaip alkoholinį gėrimą, bet daugiau kaip maisto produktą ir priedą prie maisto. Tikrai neskatintiname vartoti alkoholio apsvaigimo tikslais“, – sakė pašnekovas.

Gautos pajamos iš dalies kompensuoja gaminamo vyno sąnaudas bei kelionės išlaidas į LVA renginius.

Antrus metus iš eilės šeima kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl paramos skyrimo tautinio paveldo produktui gaminti bei pristatyti. Abu kartus išlaidos iš dalies (80 proc.) buvo kompensuojamos iš ES fondų.

Europos Sąjunga skatina ir remia išskirtinių nacionalinių produktų eksportą, šių produktų pavadinimai saugomi pagal ES geografinių nuorodų apsaugos nuostatas.

Namų gamybos vyno pardavimas – remiamas ir… draudžiamas

„Darau išvadą, kad tautinio paveldo produktų (įskaitant midų ir vyną) gamyba ir pardavimas yra saugomas valstybės ir gali būti remiamas, bet teisės aktai draudžia pardavinėti vyną, pagamintą neturint licencijos gaminti. Kad įvykdytum reikalavimus gauti minėtą licenciją, reikia turėti daug pinigų, o kad visa tai atsipirktų, reikia pagaminti ir sėkmingai parduoti ne vieną tūkstantį litrų vyno. Trumpai tariant, teisės aktai yra visiškai nepalankūs smulkiesiems vyndariams licencijuoti“, – sakė R. Rimkus.

Žaliavas augina savo sklype

Šeima turi 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame įrengė sodą, vynuogyną. Jame auga Lietuvos klimatui tinkamos vyninių veislių vynuogės.

„Kol kas iš sodo žaliavų negauname tiek, kad būtų galima pagaminti norimą kiekį vyno, todėl kai kurias žaliavas mums dovanoja giminaičiai, draugai bei kaimynai. Be to, Lietuvos miškuose būna pakankamai daug mėlynių, todėl jų prisirenkame patys. Šis vynas tikrai nėra prastesnis už importuojamą burgundišką vyną“, – patikino pašnekovas.

Gaminant maisto produktus namie ar restoranuose, reikia laikytis tam tikrų higienos normų ir principų. Pašnekovas pasakojo, kad visuomet gamindami vyną laikosi švaros, nes bet koks pelėsis ar net bakterija, patekusi į misą fermentacijos metu, gali negrįžtamai sugadinti žaliavą. Gamybos metu jie naudoja tik sąlyčiui su maistu skirtas priemones ir talpyklas. „Esame ištikimi senelių vyno gamybos tradicijai – vyną fermentuoja me tik stiklinėse talpyklose. Stiklo indai geri tuo, kad lengvai plaunami ir neįsigeria joks kvapas“, – sakė jis.

Remigijus pasidalijo ir vyno gamybos subtilybėmis: „Naudojame tik visiškai subrendusius vaisius ar uogas, nes tada jie turi daugiausia cukraus. Vaisius ir uogas skiname ryte arba po lietaus. Uogos būna švarios, jų nereikia plauti. Jei tenka pirkti, tada nuplauname, bet stengiamės ilgai vandenyje nelaikyti, kad neišsiplautų vynui reikalingos medžiagos.

Tuoj po plovimo vaisius ir uogas triname rankomis arba grūstuve. Atrenkame tik sveikas uogas, jei įmanoma, išpuvusias vaisių vietas gražiai išpjauname. Išimame visus kotelius bei šakeles.

Vynas turi būti gaminamas ir fermentuojamas teigiamoje aplinkoje. Jei su vynu dirba žmogus, persmelktas neigiamų emocijų, išgyvenantis pyktį, pavydą, neapykantą, tai tokio vyno išgėrę žmonės bendraudami prie pietų stalo ar kitur yra linkę konfliktuoti. Atvirkščiai, jei vyną gamina žmonės, puoselėjantys aukštąsias vertybes, mylintys vieni kitus ir gyvenimą, tai tokio vyno paragavę žmonės yra linkę šypsotis, bendrauti, palaikyti gerą nuotaiką (taip sako ir mano močiutė).

Vynas – gyvas organizmas ir jautriai reaguoja į aplinkos bei temperatūros pokyčius.“

Šeimos pomėgis ir verslas

Tai yra šeimos užsiėmimas, pomėgis. Šiuo metu kitaip to nepavadinsi, nes šalies teisės aktai draudžia prekybą naminiu vynu ir midumi.

Pasak pašnekovo, pareigos vyno gamybos procese pasiskirstė savaime. Žmona Jurgita yra atsakinga už žaliavos surinkimą, paruošimą fermentacijai, receptų reikalavimo laikymąsi bei naujų receptų kūrimą, o Remigijus prižiūri vyną skaidrėjimo, brendimo laikotarpiu. Be to, jis atlieka vyno išpilstymo darbus. Vyno butelio apipavidalinimas – jų bendras reikalas. „Mūsų vyno butelis dažniausiai būna dovana artimiems žmonėms didžiųjų metų švenčių proga“, – teigė amatininkas.

„Savo verslą pradedantiems žmonėms norime palinkėti palankių teisinių sąlygų, kurių reikia visoms idėjoms tinkamai įgyvendinti. Kad nuolat lydėtų optimizmas, meilė, energija ir vien tik teigiamos emocijos!“