Neretai sakoma, kad ta pati idėja kyla keletui žmonių, tačiau ne kiekvienas ją realizuoja. Butiko „Decolte“ dalininkės Laura Šiugždinienė (33 m.) ir Rūta Banytė (31 m.), susipažinusios draugų vakarėlyje ir sužinojusios, kad puoselėja tokias pat idėjas, nusprendė jas įgyvendinti kartu. Moterys sostinės senamiestyje pristato gerai žinomų ir jaunų talentingų dizainerių kūrinius. Jos džiaugiasi jau dviejų butikų veikla.

Entuziastingi pirmieji žingsniai

L. Šiugždinienė mokėsi kultūros istoriją, įgijo bakalauro ir magistro diplomus, tačiau dirbo klientų aptarnavimo skyriaus vadove. Architektūrą studijavusi R. Banytė taip pat neturėjo progos išbandyti darbo studijų srityje, mat karjerą susieko su rinkodara ir pardavimu.

Susipažinusios draugų vakarėlyje Laura ir Rūta suprato abi svajojančios apie panašią parduotuvę. Čia pat moterys sutarė, kad pabandys ją atidaryti.

„Tai užtruko apie metus, ne kartą buvome suabejojusios, ar tikrai reikia, – prisimena Laura. – Norėjome parduotuvės senamiestyje, o rasti patalpas ten nėra paprasta. Kai galiausiai jas radome, nusprendėme išsinuomoti, nekreipėme dėmesio į tai, kad jos visai netinkamos.“

Nors parduotuvė veikė buvusiose advokatų kontoros patalpose, visiškai nepritaikytose prekybai, klientus traukte traukė.

L. Šiugždinienės teigimu, tai lėmė parduotuvės koncepcija – galimybė rasti išskirtinių dizainerių apdarų už ganėtinai patrauklią kainą. Vitrinų neturinti parduotuvė smalsuolius kvietė pamatyti, kas viduje. „Decolte“ savininkės sako, kad dabar to nebedarytų.

Misija – tilpti į biudžetą

„Sunkiausia padedant verslą buvo tai, kad neturėjome didelių investicijų. Taip pat slėgė psichologiniai dalykai, suvokimas, kad išėjusi iš įprasto darbo, kuris garantavo nuolatines pajamas, atsiduri ganėtinai nestabilioje padėtyje“, – sako R. Banytė.

Atidarydamos parduotuvę Laura ir Rūta stengėsi išsiversti be paskolų, tilpo į 10 tūkst. įstatinio įmonės steigimo kapitalo sumą. „Tai tikrai įmanoma, bet tenka pačiai dažyti sienas, būti ir vadove, ir darbuotoja“, – sako Rūta.

„Kai moteris atidaro butiką, įprasta manyti, kad tai turtingo vyro žmonos užgaida, kurią jis išpildė. Taip neretai manoma ir apie moteris, atidarančias grožio salonus ar soliariumus“, – savo kovą su stereotipais prisimena moterys ir neslepia turėjusios pasistengti, kad įrodytų, jog rimtai imasi verslo.

Taip pat sudėtinga buvo pritraukti dizainerius. Pirmieji į naują vardą ranka nenumojo Robertas Kalinkinas ir Agnė Kuzmickaitė. „Būtų buvę sudėtingiau, tačiau pagelbėjo asmeninės pažintys“, – neslepia verslininkės.

Daugiau nei verslininkės

„Nelaikome savęs mados žinovėmis, mes esame verslininkės, – sako Laura ir prisimena, kad buvo laikas, kai nė viena neskyrė medžiagų, kas kartą turėjo skaityti etiketes. – Dabar jau žinome kur kas daugiau. Labai daug išmokė dizaineris Kęstas Rimdžius. Mados vadybos, subtilybių. Jau žinome, kuo skiriasi šilkas nuo poliesterio.“

Moterys nuolat ieško nežinomų, perspektyvių talentų.

„Jaunų dizainerių drabužiai paprastai kainuoja ne daugiau nei siūlomi įprastoje parduotuvėje, o skirtumas tas, kad jie išskirtiniai, paprastai vienetiniai. Tai yra didelis pranašumas. Tai labai vertina klientai“, – sako L. Šiugždinienė.

Anot Lauros ir Rūtos, nuosavas verslas yra nemažas iššūkis, tačiau vargą atperka galimybė būti laisvoms, priimti sprendimus.

Na, o pradedantiems nuosavą verslą žmonėms moterys linki drąsos žengti pirmą žingsnį, kantrybės ir noro išsiskirti.

„Jeigu jūsų verslas paremtas partneryste, linkiu rasti tokį partnerį kaip Laura“, – šyptelėjo R. Banytė.