Kad emigracija palietė daugelį, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažįstamų ar giminaičių, gyvenančių Airijoje ar Anglijoje, turi kiekvienas. Tad gal ir teisybė, kad gyvename dar vieno tautų kraustymosi laikais. Tačiau migruoja ne tik žmonės. Migruoja ir daiktai. Pirkti internetu, užsisakyti prekes iš užsienio tampa vis paprasčiau. Štai portalas „Pirk Anglijoje“ siūlo savotiškas kurjerio paslaugas: jūs užsisakote prekes Anglijoje, o jie jums jas pristato į namus. Įmonės savininkas Rimtautas Rėkus sako, kad šitaip galima gauti ne tik retų daiktų, bet ir nemenkai sutaupyti. Pasikalbėjome su juo apie „Pirk Anglijoje“ idėją, jos plėtojimą ir veikimo principus.

R. Rėkus juokauja, kad įlipus į autobusą Rytų Londone pusė keleivių kalba lietuviškai. Antroji pusė – lenkiškai. Emigranto duonelę krimsti teko ir jam. Tiesa, jis buvo pirmosios bangos emigrantas, į Angliją atvykęs 1999–2000 metais. Emigracija padiktavo ir verslo idėją.

„Esu penkerius metus gyvenęs Anglijoje, kai buvo pirmoji banga emigrantų. Grįžus čia gimė viena dukra, po to kita. Taip ir prasidėjo… Ten kainos apskritai yra mažesnės. Tiek kasdienių prekių, tiek drabužių – visų prekių kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Kadangi buvome gyvenę ten, žinojome tenykščias kainas, tad bandėme atsižvelgti į tai ir pirkdami sau, ir šeimai. Visų pirma vaikams. Greitai prie mūsų prisidėjo draugai, nes visi esame panašaus amžiaus, turime panašių poreikių. Taip ir išėjo, kad draugai pradėjo prašyti: „Tu sau perki, nupirk ir man“. Paskui to prašė ir draugų draugai. Taip ir sugalvojome, kad galime padaryti šį tą oficialaus ir uždirbti“, – pasakojo jis.

Verslininkas sako, kad kainos Anglijoje stipriai mažesnės nei Lietuvoje. Kartais ne keliasdešimt procentų, o kelis kartus. Iš kur tokie skirtumai? „Įsivaizduoju, kad yra kelios priežastys. Perkamoji galia Anglijoje yra didžiulė. Vartojimas ten be galo išpūstas. Žmonės nuperka tris kartus daugiau daiktų, negu jiems iš tikrųjų reikia. Manau, dėl šių dalykų pardavėjas gali pasiūlyti kur kas geresnę kainą. Tarkim, Lietuvoje pardavėjas parduoda šimtą vienetų džinsų, o Anglijoje jų parduoda dešimt tūkstančių. Automatiškai tai geriau ir pačiam gamintojui, todėl jis gali rinkai pasiūlyti geresnę kainą. Be to, vartojimas Lietuvoje yra labai nusmukęs ir pardavėjai, kad galėtų išgyventi, labai kelia antkainius“, – atsakymų ieškojo R. Rėkus.

pirkanglijoje.lt paslaugomis žmonės naudojasi toli gražu ne vien dėl taupymo. Įvairių daiktų pasiūla Anglijoje yra nepalyginamai didesnė.

„Anglai tikriausiai yra didžiausi vartotojai Europoje. Jie perka, grąžina, kas netinka, paskui už tuos pinigus vėl perka. Ten labiausiai išplėtota ir prekyba internetu. Internetinėse parduotuvėse pasirinkimas labai didelis. Kadangi rinka didelė, ten yra prekių, kurių Lietuvoje apskritai nėra. Juk lietuviai per mus perka dėl labai skirtingų priežasčių. Ne tik todėl, kad kojinės kokiu litu pigesnės, bet ir dėl to, kad yra ką pirkti. Ten yra daiktų, kurių nėra Lietuvoje.

Yra kelios kategorijos pirkėjų. Vieni perka, nes pigiau, o kiti perka todėl, kad ko nors ieško parduotuvėse ir internete Lietuvoje, bet neranda, tačiau randa užsienio rinkose. Tai specifiniai daiktai. Pavyzdžiui, susiję su hobiu, sportu, muzikos instrumentais. Prekių kategorijas būtų sunku įvardyti, nes perkama nuo iki“, – sakė R. Rėkus.

Kaipgi veikia įmonės sistema? Ji labai paprasta. Įmonė tiesiog nurodo adresą Anglijoje, kuriuo galima pristatyti užsakytas prekes. Paskui jos parvežamos. „Viskas vyksta žemės transportu. Vežame vilkikais. Aišku, greičiau būtų mikroautobusais, bet į tokį nelabai ko ir prikrausi. Yra konkurentų, kurie panašiai vežioja, bet dauguma neturi nei normalių įmonių, nei draudimo, nei yra registruoti kaip pašto kurjerių tarnyba. Tai iš esmės yra vienadienis verslas, kuris veikia iki pirmo sutrikimo. Bent jau mūsų klientai dėl greičio nesiskundžia. Visos prekės, gautos nuo pirmadienio iki penktadienio, kitą antradienį jau būna Vilniuje, o trečiadienį pristatomos į kitus miestus. Tai priklauso ir nuo žmonių budrumo. Kai gauname prekes, išsiunčiame žinutę, kad pirkinys yra mūsų sandėlyje. Tada jau žmogaus pasirinkimas, kaip nori jį atsiimti. Gali pats atbėgti kad ir po minutės, o jei gyvena kitame mieste, turi tiesiog suformuoti sąskaitą ir pirkinį gaus rytojaus dieną“, – apie sistemos veikimą pasakojo verslininkas.

Ar nekyla minčių šiek tiek apsukti schemą ir panašiu būdu vežti prekes į Angliją? R. Rėkus sako, kad tai nelabai apsimokėtų, nors panašių idėjų yra.

„Minčių kilo, bet kol kas skaičiavimai nepasiteisino. Yra ten įvairaus plauko verslo, parduotuvių tinklai ten irgi dideli, bet jiems aktualiausios būtiniausios prekės. Daugiausia maisto prekės. Visur kitur nėra didelio skirtumo. Vežti vien maisto produktus būtų sudėtinga. Yra nebent kitas variantas, t. y. prekyba iš Lietuvos, bet ne visada lietuviškais produktais. Lietuviai gamina arba nedaug, arba nekonkurencingomis kainomis. Vis dėlto yra žmonių, kurie nori prekiauti tuo, kuo ir Lietuvoje, tik Anglijos rinkoje. Jiems reikia tik transportavimo, sandėliavimo ir logistikos paslaugų, kad būtų galima ten nuvežti prekes, palaikyti sandėlyje, kol jos bus parduotos, ir pristatyti klientui. Toks verslo modelis veikia daugelyje šalių“, – dėstė verslininkas.

Įmonės sandėlyje Anglijoje dirba vien lietuviai. R. Rėkus teigia, kad be lietuvių dirbti būtų kur kas sunkiau. Juos net galima laikyti raktu į sėkmę.

„Darbuotojai yra lietuviai, tačiau dirba angliškoje įmonėje. Nebuvo taip, kad mes juos nusiuntėme. Tai atrinkti žmonės, jau gyvenę Anglijoje. Manau, kiltų problema, jei tame sandėlyje sėdėtų kitatautis, kuris mokėtų daryti tik vieną darbą… Lietuviai yra imlūs darbams ir ne tinginiai. Jie sugalvoja, kaip geriau viską sandėliuoti. Tragedijos nėra. Aišku, būna ir nestandartinių pirkinių. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių vežėme trijų metrų skraidyklę su šešių metrų skersmens sparnuotėmis. Tokį daiktą sunku transportuoti. Jo paprastai nesupakuosi ir neįkrausi. Vis dėlto susitvarkome“, – pasakojo verslininkas.