Taip tvirtina interneto mokyklos „Keenjar“ įkūrėjai Domas Juškys (30 m.) ir Audrius Ringaila (28 m.). „Verslo plėtojimas – nuoseklus darbas, tai tarsi ėjimas tiesia linija: turi žinoti, kur eini ir ką reikės padaryti, kad nukeliautum nuo vieno taško prie kito“, – sako pašnekovai. Nė metų neturintis projektas šiuo metu siūlo daugiau nei 300 vaizdo pamokų rinkinių įvairiomis temomis ir sulaukė dėmesio iš daugiau nei 100 000 lankytojų visame pasaulyje. Atrodo, kad „Keenjar“ kryptis nustatyta puikiai.

Sėkmingas architekto ir smuikininko duetas

„Esu architektas, – prisistato tauragiškis A. Ringaila. – Baigęs mokyklą porą metų mokiausi Lietuvoje, paskui Glazgo menų mokykloje. Ten apsigyniau ir bakalauro, ir magistro laipsnius. Porą metų prieš studijų pabaigą su partneriais įkūrėme pirmąją įmonę „NRGstyle“, susijusią su ekologiškų namų statyba. Įmonė atsirado norint nuveikti ką nors naudingo, įdomaus. Niekada nenorėjau plėtoti verslo tik dėl paties plėtojimo.“

Anot pašnekovo, didžiausia nauda, gauta iš pirmojo verslo, – išnyko psichologinis barjeras. „Pradėjus veiklą ir nukritus verslą gaubiančiam paslapties šydui pamatai, kad verslas – paprastas dalykas. Šis suvokimas praverčia priimant atsakingus sprendimus“, – sako verslininkas.

 

Reikia įdėti tokią sumą, kurią jaustum (ne skaičių prasme, nes ši priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų), kad ją praradus skaudėtų.

A.Ringaila

 

„Baigęs mokslus dirbau universitete, o gavęs pasiūlymą dirbti Ciuriche nutariau palikti Didžiąją Britaniją, persikėliau į Šveicariją ir iki šiol čia tebedirbu“, – pasakoja A. Ringaila.

Tuo metu D. Jukšys jau dirbo Miuncheno filharmonijoje. „Smuikuoju 23 metus, beveik visą savo gyvenimą, – sako Berlyno Hannso Eislerio aukštąją muzikos mokyklą baigęs vilnietis. –Investavimu susidomėjau atsitiktinai, kai mano buvusios draugės mama davė knygą apie pinigus. Ji ir užkabino. Žinote, įprastai muzikantai būna kiek atitrūkę nuo kasdienio pasaulio, neretai nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui. Aš buvau lygiai toks pats.
Ši knyga padėjo suvokti, kaip veikia ekonomika, kas yra finansinės rinkos ir kaip šios rinkos funkcionuoja. Ėmiau tuo domėtis, o pradėjęs dirbti ir sukaupęs šiek tiek laisvų pinigų įkūriau verslą, susijusį su man artima sritimi – muzika. Taip atisrado projektas „Muzikos namai“, siekiantis muziką priartinti prie paprastų žmonių.“

Atsitiktinai netoliese apsigyvenę mokyklos laikų draugai D. Juškys ir A. Ringaila nutarė suvienyti jėgas ir pabandyti įgyvendinti bendrą projektą. „Kiekvienas esame savo srities specialistas, abu ilgai gyvenome užsienyje, dažnai keitėme gyvenamąją vietą, atskirai nuo savo draugų. Taigi dažnai įvairių dalykų mokydavome ir mokydavomės per „Skype“ arba „YouTube“. Tai nebuvo patogu, norėjome rasti patogesnį būdą. Taip kilo mintis sukurti virtualią mokyklą“, – idėjos pradžią prisimena A. Ringaila.

„Norėjome padaryti ką nors, kas padėtų pasauliui ir žmonijai vystytis“, – kolegą papildo D. Juškys.

Iš savos kišenės

„Lakstyti paskui investuotoją – laiko švaistymas, – įsitikinęs D. Juškys. – Kai esi žalias ir viskas, ką turi, yra idėja, pritraukti investiciją yra labai sunku. Kas kita, jei esi įrodęs, kad gebi ne tik sugeneruoti idėją, bet ir iš jos uždirbti. Architektas ir muzikantas patenka į pirmąją kategoriją“, – nusijuokia pašnekovas.

„Investuoti savus pinigus yra būtina, – įsitikinęs A. Ringaila. – Reikia įdėti tokią sumą, kurią jaustum (ne skaičių prasme, nes ši priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų), kad ją praradus skaudėtų. Pamenu, plėtodami pirmą verslą tiek aš, tiek partneriai vengėme įsipareigojimų, nenorėjome palikti savo darbų, sakėme: „Kai gausime investiciją, tada…“ Taip verslas liko hobis, patikėkite, tai niekur nenuveda.“

„Investavus nesinori žaisti, tai motyvuoja: yra atsakomybė prieš save, prieš savo šeimos narius, artimuosius, kurie žino, kiek pinigų investavai. Be to, tai suteikia disciplinos, atsakomybės jausmą, o ypač kai įsitraukia kiti žmonės, pavyzdžiui, advokatas, nauji komandos nariai. Tai pakeičia atmosferą, išauga darbo našumas“, – sako A. Ringaila.

Keičiant kryptį

„Pagrindinis „startupų“ pranašumas – greitis. Reikia jį išnaudoti: išbandyti drąsias mintis, nebijoti pokyčių, – ragina D. Juškys. – Būtina nuolat ir kuo greičiau tobulinti produktą, palaikyti augimą ir jokiu būdu nepamiršti kokybės.“

„Iteracija labai svarbi, – kolegai antrina A. Ringaila. – Ji būtina tiek kuriant projektą, tiek jį paleidus. Ruošdami pirmąją „Keenjar“ versiją neturėjo pakankamai patirties, tad daug iteravome savo galvose: ilgai žaidėme su idėja, atlikome paieškas, galvojome apie konkurentus ir jų produktus. Žinoma, tokia iteracija naudinga, bet mes jai sugaišome per daug laiko.

Tikroji iteracija prasideda antrajame etape, kai sprendimai pradedami priimti remiantis patirtimi ir skaičiais, kuriuos gauname stebėdami, kas veikia, o kas ne, kas įdomu vartotojui, ką reikėtų pagerinti, ko, priešingai, atsisakyti. Šiuo metu visus sprendimus priimame remdamiesi išvadomis, padarytomis stebint vartotojus ir statistiką.“

„Orientuojamės į nuolatinį vartotoją, tokį, kuris grįžta“, – sako D. Juškys. Su šūkiu „Vskas visiems“ pradėję „Keenjar“ įkūrėjai keičia kryptį ir sako: „Vaizduojamieji menai vyrams.“

„Tai nebuvo sunkus sprendimas, tiesiog įvertinome, kas ir ką dažniausiai veikia mūsų platformoje“, – pasirinkimą nesunkiai pagrindžia verslininkai ir patikina, kad turint tikslinę auditoriją lengviau suteikti vertę produktui.

„Nesivaikome statistikos, manome, kad esmė – ne didelis vartotojų skaičius, o vertė, kurią galime pasiūlyti savo vartotojams“, – sako D. Juškys.