Moterys iš prigimties yra nežemiškos, romantiškos, pakylėtos būtybės, tačiau dauguma jų pasaulyje, kuriame tempas tiesiog pašėlęs, praranda Dievo duotą žavesį ir grožį. Laimė, į pagalbą joms atskuba Tiulio fėja. Po šiuo burtažodžiu besislapstanti garsi Lietuvos dizainerė Viktorija Jakučinskaitė visoms paliestoms rutinos moterims grąžina natūralų spindesį.

Trapumas ir ramuma, kuriais spinduliuoja Viktorija, yra tik fasadas, už kurio slypi drąsi, užsispyrusi ir tikslo siekianti moteris. „Visa mano vaikystė buvo paženklinta suknelių piešiniais bei pirmais drabužėliais, savarankiškai pasiūtais lėlėms. Jau tada žinojau, kad užaugusi noriu tapti drabužių dizainere“, – pasakoja studijos „Tiulio fėja“ įkūrėja bei savininkė. Dailės mokykla, Fledžinskienės dizaino kolegija, kostiumo dizaino studijos Vilniaus dailės akademijoje (VDA) tik priartino nestokojančią kūrybinio polėkio moterį prie gyvenimo svajonės.

Mokydamasi VDA Viktorija kūrė pirmąsias drabužių kolekcijas, dalyvavo tarptautiniuose mados konkursuose ir festivaliuose, bet suvokimas, kad iki visiškos laimės trūksta nuosavos drabužių dirbtuvės, atėjo kiek vėliau, pristačius diplominę kolekciją. „Per pristatymą parodžiau drugeliais ištapytą suknelę, skirtą tekančiai draugei Agnei Jagelavičiūtei. Šia suknele bandžiau perteikti savo lūkesčius, kūrybines vizijas, svajones. Gal dėl to Agnės nuotakos apdarą iki šiol laikau labiausiai išjaustu, jo nuotrauka ilgai šmėžavo spaudos puslapiuose“, – dalijasi prisiminimais garsi drabužių dizainerė.

Baigusi kostiumo dizaino studijas ir supratusi, kad Lietuvoje turės ribotas įsidarbinimo galimybes, Viktorija nusprendė susikurti darbo vietą. Ja tapo buvęs garažas sostinės Jakšto gatvėje, perdarytas į kūrybines dirbtuves. Padedama mamos, ne juokais išsigandusios dėl dukros verslo idėjos fiasko, būsima „Tiulio fėjos“ įkūrėja padėjo pirmus šlovės pamatus.

Idėjos išgryninimas bei įgimta vidinė stiprybė padėjo ištverti sunkią pradžią ir darbai drabužių dizaino studijoje pajudėjo visu tempu. Klientės susirasdavo Viktoriją ir jos mamą pačios, o žinią apie Vilniaus centre atsiradusią magišką vietą skleidė iš lūpų į lūpas. Dizainerė neslepia, kad visos jos ateidavo vedamos noro tapti išskirtinėmis, įgauti polėkio.

„Drabužis nėra daiktas. Tai pojūtis, polėkis, šventė. Pagal individualius užsakymus kurtais drabužiais stengiausi atskleisti žmogaus unikalumą. Deja, pildydama vien kitų norus praradau kūrybinį azartą, tapau svetimų vizijų materializavimo įrankiu“, – pasakoja V. Jakučinskaitė.

Naujas veiklos etapas, kurybos lūžis sutapo su antros dukrytės laukimu. Tuomet pasikeitė ir Viktorijos darbo vieta. „Visą laiką svajojau turėti krautuvėlę Užupyje. Ir štai vieną dieną radau skelbimą, kad nuomojamos patalpos. Užsukusi jų apžiūrėti supratau radusi būtent tai, apie ką visą laiką svajojau“, – sako po Užupio angelo sparnu įsikūrusios „Tiulio fėjos“ savininkė.

Pasak V. Jakučinskaitės, gimus antram vaikui atsirado mamos ir dukters drabužių koncepcija. Garsi dizainerė įsitikinusi, kad be galo smagu yra puoštis kartu. Kiekviena suknelė, įsigyta fėjų lankomoje krautuvėlėje, turi mažą kopiją, skirtą mažosioms fėjų paveldėtojoms. „Iki atsiradus mano kolekcijai, joks Lietuvos drabužių dizaineris nežiūrėjo rimtai į vaikų segmentą. Vaikai buvo rengiami masiškai siuvamais drabužiais. Pamaniau, kad pats laikas pakeisti nusistovėjusią tvarką“, – dalijasi prisiminimais V. Jakučinskaitė.

Į kuriamų drabužių kokybę besiorientuojanti moteris aplink save subūrė ištikimas gerbėjas. Garsios Lietuvos moterys ir ištroškusios grožio bei naujų potyrių užsakovės iš užsienio su nekantrumu laukia kiekvienos naujos kolekcijos, pažymėtos „Tiulio fėjos“ pavadinimu, pristatymo. Atsiribodama nuo verslininkės etiketės garsi dizainerė tvirtina kurianti drabužius dėl malonumo ir norėdama patenkinti kūrybinės saviraiškos poreikį.

„Neįsivaizduoju savęs, dirbančios nuo aštuonių iki penkių. Visur ieškau polėkio, pakylėtų emocijų, vidinės laisvės“, – pabrėžia V. Jakučinskaitė ir priduria, kad atsiduodama mėgstamai veiklai neretai aukoja šeiminį gyvenimą.

Paklausta, ar galėtų sutikti, kad atsirado tinkamu laiku tinkamoje vietoje, „Tiulio fėjos“ įkūrėja neieško žodžio kišenėje. Pasak jos, tokius pat rezultatus galėtų pasiekti ir kiti, jei patikėtų savo originalia idėja. „Tokios koncentracijos talentingų žmonių kaip Lietuvoje, nemačiau niekur kitur. Kiekvienas yra gabus. Visi moka nerti, siūti“ – sako V. Jakučinskaitė ir priduria, kad daugumai arba pritrūksta drąsos, arba noro nekopijuoti kitų.

Dizainerė įsitikinusi, kad veikla, paremta sausais skaičiavimais, neįmanoma. „Jeigu galvoti, ar apsimoka, kruopščiai analizuoti būsimą veiklą, tuomet iš viso neverta nieko daryti, – sako V. Jakučinskaitė. – Verslas turi būti iš polėkio, iš širdies.“ Be to, kūrėja pabrėžia originalumo, savitumo svarbą. To stygius juntamas Lietuvoje.

„Iš svetimų idėjų niekada neuždirbsite. Tik išgryninę idėją pajusite tikrą malonumą ir pelnysite aplinkinių simpatijas. Būkite drąsūs, užsispyrę ir jums pasiseks“, – sako Tiulio fėja ir dingsta tarsi ištirpdama magiškame Užupio ore.