Kartais gyvenime reikia leisti sau pasilepinti. Tuo įsitikinę „Selfish Bistro“ įkūrėjai – iš pajūrio kilusi Vainių šeima: tėtis Renatas (45), mama Ingrida (42) ir dvi dukros: Gabija (23) ir Kamilė (18).

Įkvėpimo šaltinis – kelionės ir komandiruotės

Tokio tipo idėją šeima atsivežė iš Europos pakrančių, kuriose austrės, midijos – populiarus kasdienis užkandis. Plėtotas tarptautinių pervežimų verslas leido keliaujant darbo tikslais pamatyti daugybę šalių, atrasti skirtingų maisto kultūrų subtilybes. Kūrėjai neslepia, kad kiekvienoje kelionėje vis labiau domėjosi kitų šalių maistu, produktais. Susiklosčiusi ekonominė situacija pastūmėjo keisti veiklos profilį ir įgyvendinti nuolat kažkur kirbėjusią mintį – Europos pakrančių restoranus perkelti į Lietuvą. Parsivežti tą kelionių džiaugsmą, paprastą mėgavimąsi tikru produktu. „Tai ir žavėjo, kad jeigu išvažinėji visas pakrantes, ten valgai labai paprastai, kartais gal net prie stovimų staliukų kažkur turgaus pakraštyje arba išvis pakrantėje, kur tą austrę suvalgęs kiautą meti tiesiog po kojomis“, – pasakoja R. Vainius. Pakrantėse maisto kultūra kitokia: nėra atskirų ritualų ir prabanga tviskančių restoranų. Lietuvoje tokio tipo maitinimo įstaigų neturėjome, buvo tik kelios vietos, kur buvo galima gauti kokybiškų patiekalų. „Ir tada kelionės, dar dirbant transporto srityje, buvo tikslinės: pas vynininkus, pas austrių augintojus. Paskui pasitaikė proga parduoti transporto priemones. Tada kokius aštuonis mėnesius lankėme ūkius, profilines parodas ir susipažinome su įdomiais žmonėmis“, – verslo pradžią prisimena R. Vainius.

Nesivadinti restoranu ir neturėti baltų staltiesių

 

„Neturime siekio priblokšti prabanga ir įmantriais patiekalais, bet norime, kad žmogus, užėjęs pas mus, prisimintų tas kelionės akimirkas.“

R. Vainius.

 

Pradėję kurti koncepciją pašnekovai išsikėlė du tikslus: nesivadinti restoranu ir neturėti baltų staltiesių. Jie siekia atvežti kitokią jūrų gėrybių valgymo kultūrą. Pakeisti požiūrį, kad jūrų gėrybės turi būti valgomos tik specialiomis progomis, išsipusčius, restoranuose su baltomis staltiesėmis ir aukščiausios klasės aptarnavimu. Pašnekovai turi kitokią viziją: „Neturime siekio priblokšti prabanga ir įmantriais patiekalais, bet norime, kad žmogus, užėjęs pas mus, prisimintų tas kelionės akimirkas. Jis greičiausiai buvęs ar Normandijoje, ar Bretanėje, ar Belgijoje, kur gauna tuos didžiulius midijų puodus su bulvytėmis. Norime, kad jis galėtų užeiti ir pajusti, kad vėl yra ten – atostogauja ir viskas paprasta“, – viziją apibūdina R. Vainius.

„Selfish Bistro“ – pavadinimas, raginantis pasilepinti

„Geri produktai, geras šampanas, geras vynas – reikia kartais gyvenime pabūti savanaudžiu ir leisti sau pasilepinti“, – pavadinimo esmę atskleidžia pašnekovai. Tai kartu ir dviprasmiškas žodžių žaismas – „parduoti žuvį“. Bistro didžiuojasi ne tik jūrų gėrybėmis, bet ir išskirtinių rūšių vynu, šampanu: „Patys lankėme ūkius ir patys atsirinkome vyną, atstovaujame šampanui, kurio nėra niekur kitur Lietuvoje. Dirbdami vos kelias savaites, jau turime klientų, grįžtančių dėl kai kurių mūsų turimų rūšių vyno. Ir dėl jūrų produktų“, – atskleidžia I. Vainienė.

Reikalauja investicijų ir patirties

Šeima neslepia, kad investicijų reikėjo daug. Tačiau to nepakanka, maitinimo versle reikia ypatingų žinių – gero tiekimo valdymo. Noras pateikti tik šviežius ir kokybiškus produktus neleidžia jų šaldyti ir ilgai sandėliuoti. Pašnekovai neslepia, kad ir turėdami nemažą patirtį jau kartą pritrūko midijų. Net ir kruopščiai viską planuojant pasitaiko netikėtų trukdžių: ilgos patalpų paieškos, užtrukusios statybos, kelio darbai, trukdantys pristatyti prekes, išvežti šiukšles. Verslininkai mano, kad suvaldyti procesus labiausiai padėjo žinios ir pamokos, išmoktos valdant kitokio tipo verslus.

Daro tai, ką geriausiai sugeba

Šeimos verslas – neabejotinai didelis pranašumas. „Gali pasitikėti, kad jei nepadarai pats, tai neabejotinai apgalvos ir pasirūpins kitas“, – pritaria R. Vainius. Kaip savo komandos stiprybę jis įvardija sugebėjimą pasiskirstyti darbus. „Visi darome tai, ką sugebame geriausiai: vyras dirba su maistu, kuria idėjas, aš su dokumentais, Gabija rūpinasi menine dalimi, mažoji – dvyliktokė, tai kol kas padavėja, pradeda nuo žemiausio laiptelio. Kiek galime, tiek kiekvienas prisidedame“, – pasakoja I. Vainienė.

Siekia didinti grįžtančių klientų ratą

Apie staigią plėtrą bistro savininkai negalvoja, jie susitelkia į kokybės gerinimą ir vertina grįžtančius klientus. „Norime per laiką suburti tokį žmonių ratą, kad tie, kurie gyvena Vilniuje ar atvyksta, žinotų, kad yra tokia vieta, kad ją rinktųsi, kad tai galėtų būti jų susitikimų vieta. Taip pat norime kas dieną vis labiau gerinti produktų kokybę“, – strategiją atskleidžia R. Vainius. Svarbia restorano stiprybe jis įvardija kokybišką produktą. Taip pat pabrėžia, kad ne visi gali atskirti tikrai gerą austrę ar midiją, tad planuoja rengti edukacines programas, nori tiekti tokio tipo maistą pokyliams, vestuvėms.

Ragina rasti tai, ko nedaro kiti

Apie sėkmę šeima kalba atsargiai, nes mano, kad tai dar tik pradžia ir ateityje laukia daugybė naujų iššūkių. Naujam verslui linki sugalvoti tikrai pasaulį keičiančią idėją ir tik tada bandyti ją įgyvendinti. Pašnekovai įsitikinę, kad jeigu tai jau yra daręs kažkas kitas, tai nebūtinai sulauks didelio pasisekimo. „Yra toks pasakymas: jei iš pradžių idėja neatrodo beprotiška ir neįgyvendinama, vadinasi, ji beviltiška“, – apibendrina I. Vainienė. Šeima tiki savo idėja, ja gyvena ir mano, kad tai yra svarbiausias rodiklis sėkmingo verslo plėtrai.

„Selfish Bistro“