„Geros muzikos gyvai“ Chiwoniso, Ericas Davisas-Guitar, „Chirgilchin“, Baba Sissoko, „Romengo“. Šie ir daug kitų pasaulio muzikos atlikėjų vardų taip ir liktų nežinomi Lietuvos publikai, jei ne vieno žmogaus pastangos. Kaunietis Žilvinas Švarplys, pelnytai vadinamas pasaulio muzikos ambasadoriumi Lietuvoje, padarė iš pažiūros neįmanomą dalyką. Jis ne tik užkrėtė pasaulio muzikos bacila kitus, bet ir iš savo susidomėjimo muzika sugebėjo sukurti neblogai veikiančią verslo mašiną.

Su muzika susijusios veiklos ištakos glūdi Žilvino vaikystėje – plačioje tėvo muzikos įrašų kolekcijoje. Būsimas „Geros muzikos gyvai“ steigėjas augo namuose nuolat skambant bliuzui ir rokui, kuriam Žilvino tėvas, užkietėjęs melomanas, teikė pirmenybę. Tikriausiai mažai kas manė, kad muzika, sužadinusi berniuko smalsumą, taps savotišku gelbėjimosi ratu vėliau.

„Baigęs vidurinę įstojau į automatiką KTU ir netrukus supratau, kad atsidūriau aklavietėje. Suvokiau, kad nežinau, ko iš tikrųjų noriu iš gyvenimo“, – dalijasi prisiminimais Ž. Švarplys. 2000 m. atsiradus galimybei išvykti į JAV jis pasijuto tarsi pagavęs laimės paukštę. Ilgai negalvodamas Žilvinas susikrovė negausią mantą ir išdūmė tiesiai į Čikagą, pasaulio bliuzo sostinę. O ten tiesiog pradėjo dirbti. Daug ir juodai.

„Laimės ieškojau eidamas per įvairias vietas, – sako „Geros muzikos gyvai“ įkūrėjas. – Nesibodėjau imtis pačių juodžiausių darbų. Ploviau indus, valiau kilimus, dažiau pastatus.“ Darbų kaleidoskopas komunikabiliam vaikinui tapo unikalia galimybe susipažinti su įvairaus plauko bei skirtingų tautybių žmonėmis.

„Dirbdamas indų plovėju etiopiečių restorane susibičiuliavau su jo savininkais, kuriems, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė vienas geriausių regio klubų visoje Amerikoje. Taip atsidūriau fantastiškuose koncertuose, o vien išgirdęs per juos grojančią muziką supratau, kad ji gali tapti mano išsigelbėjimu. Be to, norėjosi pristatyti ją ir Lietuvos publikai“, – pasakoja Ž. Švarplys ir priduria, kad susidūrimas su regiu paskatino imtis veiklos, susijusios su muzika.

Vietoje nenustygstantis vaikinas tiesiog pametė galvą dėl muzikos įvairovės, kuri liejosi iš visų kraštų. Pačių netikėčiausių garsų buvo pripildyti tiek dideli garsūs klubai, tiek mažos vietos prasčiausios reputacijos rajonuose, kur neretai Žilvinas buvo vienas baltasis tarp juodaodžių. Paklaustas, ar nebijodavo žengti į visai skirtingą, o kartais net pavojingą pasaulį, „Geros muzikos gyvai“ pagrindinis idėjų generatorius patikina, kad dėl odos spalvos niekada nekildavo problemų.

„Jeigu ateini atvira širdimi, be baimės, jeigu esi pasirengęs priimti žmones tokius, kokie jie yra, gali būti tikras, kad visur būsi priimtas kaip vienas saviškių“, – sako Ž. Švarplys ir priduria iš pažiūros baisiose ir pavojingose vietose radęs kitą atmosferą, kitokį pasaulį, kuris netrukus tapo ir jo pasauliu. Taip buvo žengtas dar vienas žingsnis svajonės apie muzikinę veiklą link.

Ne pelno siekianti organizacija „Gera muzika gyvai“ pradėjo gyvuoti 2006-aisiais. Būtent tada, Žilvinui dar gyvenant Amerikoje, buvo surengti pirmi koncertai, siūlantys Lietuvos klausytojams unikalią galimybę susipažinti su amerikietiškuoju bliuzu. Pasaulio muzikos (world music) atlikėjai „Geros muzikos gyvai“ portfelyje atsirado kiek vėliau. Pasak Ž. Švarplio, tai lėmė tiek kur kas didesni artistų honorarai, tiek patirties stoka. Be to, susidomėjimas pasaulio muzika Lietuvoje neprilygo susidomėjimui bliuzu, kuris nuo seno traukė melomanų dėmesį.

Pamažu augant patirčiai, pažintims, įdirbiui, augo ir atvežamų grupių skaičius. Dabar Ž. Švarplio vadovaujama organizacija labiau orientuojasi į pasaulio muziką, tad kiekvieną mėnesį Vilniaus ir Kauno publikai siūlo pačių įvairiausių muzikos projektų iš plačiojo pasaulio. „Geros muzikos gyvai“ įkūrėjas džiaugiasi, kad Lietuvos klausytojai pamėgo jo siūlomą muzikos asortimentą, į koncertus ateina vis daugiau žmonių, o garsūs Lietuvos atlikėjai vis dažniau dairosi galimybių bendradarbiauti su iš užsienio atvykstančiais atlikėjais.

Ž. Švarplys neneigia, kad jo plėtojama veikla yra daugiau idėjinė nei orientuota į didelį pelną. „Visa tai, ką darome, darome ne dėl pinigų, – sako „Geros muzikos gyvai“ steigėjas. – Jei būtumę kūrę verslo planus, sudarę veiklos biudžetą, viso to tiesiog nebūtų buvę.“ Paklaustas, kaip pavyksta pragyventi iš nekomercinės veiklos, su muzika gyvenimą susijęs kaunietis sako užsidirbantis iš bendradarbiavimo su įvariomis įmonėmis.

„Dirbame paprastu būdu: einame į įvairias firmas ir siūlome įsigyti bilietų koncertų ciklui. Žinoma, tai nėra rėmimas įprasta forma, o labiau bendradarbiavimas. Įmonės įsigyja bilietų savo darbuotojams, klientams ar partneriams, o aš galiu planuoti reguliarius koncertus“, – pasakoja Ž. Švarplys. Jis džiaugiasi, kad toks veiklos modelis leidžia ne tik rengti koncertus kas mėnesį, bet ir plėsti lietuvių muzikos horizontus.

Galvodamas apie ateitį „Geros muzikos gyvai“ vadovas regi agentūrą, kuri rūpintųsi pasaulio muzikos sklaida bei renginiais visoje Rytų Europoje.

Pasak Ž. Švarplio, galima kalbėti ir apie tam tikros bendruomenės, jungiančios muziką, edukaciją ir verslą, atsiradimą. Jos pamatai jau klojami, tad galbūt laikui bėgant tai taps puikia platforma įvairių pasaulio šalių artistams keistis savo žiniomis, patirtimimi ir taip ugdyti jaunąją kartą.

„Juk svarbiausia yra tikėti savo idėja ir judėti pirmyn, kad ir kas nutiktų. Tikiu savimi, savo komanda, savo vežamais muzikantais ir į jų koncertus ateinančiais žmonėmis. Mums tikrai pasiseks“, – sako Ž. Švarplys, linkėdamas sau ir kitiems įkvėpimo bei užsispyrimo.