Kėdainietės Justinos Kočetovos (36) verslas dar labai jaunas. Agurkų džemą ji pagamino vasarą, o parduotuvę Kėdainių centre atidaryti pavyko tik gruodį. Parduotuvės „Gurkė“ verslo idėja išsivystė iš kitų veiklų – iki šiol ketverius metus plėtojanti sveikai ir atsakingai auginamų žuvų – šamų – akvakultūros ūkį „ŠamŪkis“, jauna moteris sumanė ir daugiau minčių, kaip pagyvinti Kėdainių turizmą bei išnaudoti gimtojo miesto unikalumą. Savo nauju gaminiu – agurkų džemu – ji siekia grąžinti Kėdainiams „Agurkų augintojų sostinės“ vardą. „Tuo reikia didžiuotis, tai unikalu“, – sako „Gurkės“ šeimininkė.

Vertėjos darbe pristigo dinamikos

Baigusi technikos kalbos vertimą ir redagavimą, anglų kalbos bakalauro studijas bei gilinusi verslo administravimo žinias, pašnekovė sako pagal specialybę dirbusi tol, kol pristigo iššūkių.

„Pirmasis ir praktiškai vienintelis darbas visu etatu iš karto po trečio kurso buvo susijęs su specialybe – po praktikos pasilikau dirbti UAB „Dotnuvos projektai“ vertėja, dirbau visų studijų metu. Vėliau, pritrūkus dinamikos darbe, pati ėjau kalbinti vadovų duoti man vis kitokių užduočių, norėjau išmokti visko, kas būtina verslo administravimui, dirbau vadybininke. Vienus metus buvau susigundžiusi dėstytojo pareigomis – vakarais dėsčiau vertimą tuometėje Jonušo Radvilos kolegijoje. Beveik visą laiką šalia darbo vakarais dar papildomai dirbau laisvai samdoma vertėja“, – apie pirmuosius darbus po studijų pasakoja pašnekovė.

Agurkų džemas – kraštui garsinti

Būdama savo krašto mylėtoja, J. Kočetova prieš gerus metus iš asmeninio poreikio sukūrė Kėdainių ženklą ir marškinėlius su juo. Tokia idėja, pasak veiklios moters, kilo iš noro didžiuotis Kėdainiais, skleisti gerąją žinią apie savo kraštą. Šis marškinėlių projektas pavyko, Kėdainių ženklas, nors ir neoficialus, tapo labai mėgstamas kraštiečių.

Vėliau ji ėmėsi kito projekto. Moteris sumanė pagaminti unikalų agurkų, kuriais garsėja jos gimtasis kraštas, džemą. Kėdainiuose agurkų auginimo verslas skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Nė viename Lietuvos krašte nebuvo ir nėra auginama tiek daug agurkų kaip Kėdainiuose. Turbūt nėra nė vieno kėdainiečio, kurio aplinkoje nebūtų buvę agurkų augintojo (ne vien sodininko, o verslininko). Tad ir dėl gaminio pavadinimo daug galvos nesuko – „Gurkė“ gimė iš žodžio „agurkas“, tai savotiška duoklė agurkų augintojų krašto garbei.

Savo gaminių tiesioginės reklamos J. Kočetova nevykdo, nes jis ateina per geras iniciatyvas. „Duodamas visada gauni visų pirma gerų emocijų, teigiamą reputaciją ir tik paskutinėje vietoje pinigus. Su dideliu malonumu darydama tai, kas patinka, žinau, kad pinigai anksčiau ar vėliau ateis“, – įsitikinusi verslininkė, apie kurios veiklą žinia nedideliame Kėdainių mieste plinta greitai tarp žmonių. Paragavę jos produkcijos, nuveža lauktuvių, papasakoja kitiems. Gaminių unikalumas, vietos naujumas pritraukia. Tačiau papildoma reklama, sutinka pašnekovė, tikrai niekam nekenkia ir vėliau ketina rengti degustacijų vakarus, kviesti bendradarbiauti ir kitus ūkininkus. O kadangi „Gurkės“ parduotuvė veikia šalia vieno seniausių Europoje iki šiol veikiančių Kėdainių Jonušavos turgaus, audžia mintį šiltuoju metų laiku pagyvinti šios vietos gyvenimą ir suorganizuoti įdomių teminių pasirodymų ir prekybinių dienų, nes turgus tiesiog istoriškai alsuoja pirklių gyvenimu.

Sutelks vietinius verslininkus

Agurkų džemas ir buvo „Gurkės“ gero maisto pirklio krautuvės atidarymo priežastis. Tiesa, ne vienintelė. Parduotuvė taip pat vienija Kėdainių krašto smulkiuosius maisto gamintojus, ūkininkus, taip pat čia tiekiama ir „ŠamŪkio“ produkcija, prekiaujama marškinėliais su Kėdainių ženklu.

„Kadangi pati patyriau, kaip nelengva patiekti savo produkciją ant vartotojų stalo, norėjosi savo parduotuvę paversti tiesioginiu geriausių krašto gamintojų prekystaliu. Manau, kad pavyko. Parduotuvę apsisprendžiau kurti dėl „ŠamŪkio“ produkcijos ir agurkų džemo. Kadangi tokio asortimento per mažai, dalyvaudama viename verslo kontaktų klube radau kolegų iš maisto gamybos srities. Bendraudama su jais per verslo kontaktų mainų pusryčius pamačiau, kokie tai žmonės, tad nekilo abejonių, kad jų gaminiai taip pat yra gaminami su meile ir dideliu užsidegimu. Dabar parduotuvėje galima rasti ir šių mano rekomenduojamų, patikrintų gamintojų. Maisto gamybos pramonės kolegų ir kitų sričių verslininkų palaikymas, paskatinimas buvo didžiulis“, – sėkminga verslo pradžia džiaugiasi jo kūrėja.

Turint tikslą, tereikia jo kryptingai siekti

Dėl agurkų džemo gamybos J. Kočetova pasakoja sulaukusi įvairių reakcijų. Didžioji dalis jų buvo nuostaba – žmonių akyse matydavo klausimą, kur ji to džemo tiek dės. Tačiau jo gamintoja šypsodamasi sako, kad gyvenime niekada neklauso jokių atkalbinėjimų. „Kiekvienas atkalbinėtojas savo informaciją skleidžia remdamasis tik savo žiniomis“, – sako verslininkė, iš pradžių apsidrausdama pagaminusi agurkų džemo ne itin didelį kiekį, tačiau dabar net šiek tiek gailisi, nes lūkesčiai buvo viršyti. – Per daug atsargiai tikėjau agurkų džemo realizacijos galimybe, nors pačia idėja labai tikėjau ir tikiu. Maniau, kad pasigaminto kiekio užteks iki vasaros. Per pirmąją parduotuvės atidarymo savaitę kėdainiečiai iššlavė visą agurkų džemą. Sausio pabaigoje laukia nauja gamyba.“

Didžiausia konkurencija – didieji prekybos tinklai

Agurkų džemo gamintoja konkurencijos iš kito smulkiojo verslo nejaučia, nes tokio pobūdžio prekybos vietos Kėdainiuose tiesiog nebuvo. Žinoma, pati didžiausia nepaneigiama konkurencija yra didieji prekybos tinklai.

Per trumpą laiką spėjo įsitikinti ir tuo, kad verslas labai dinamiškas, negalima miegoti ant laurų. Klientai reiklūs – reikia duoti jiems tai, ko nori.

Iki šiol tiesioginėje mažmeninėje prekyboje nedalyvavusi kėdainietė sako, kad kuriant parduotuvę kartais teko išradinėti dviratį. „Galvodama apie plėtrą, jau žinočiau, kokią įrangą reikia rinktis, o kokios ne. Manau, daugiau nesirinkčiau labai apleistų patalpų, kaip buvo šį kartą. Investicijos į patalpas buvo per didelės, neplanavau tiek išleisti. Na, bet yra savų pliusų dėl vietos: miesto centras, geras privažiavimas, – dėsto ji. – Parduotuvės atidarymui investicijų prireikė nemažai – 20 tūkst. eurų. Praktiškai visą sumą skolinausi iš Kėdainių kredito unijos, nes gavau puikų verslo starto pasiūlymą su mažomis palūkanomis, tad tikrai nedvejojau investuoti su paskola. Mano skaičiavimu, atsipirkti turėtų per trejus metus.“

Tikėkite savo idėjomis

„Gurkės“ savininkė J. Kočetova pradedantiesiems savo verslą ar projektą linki kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų: „Kuo labiau tikėsi savo idėja, tuo labiau patikės ja ir tavo klientai. Kai tik žmogus pradeda abejoti savo veiksmais, tai iš karto pajunta ir aplinka. Visiems pradedantiems sakau – norint pasiekti savo tikslą, reikia užsikimšti ausis, užsidengti akis kaip arkliui per varžybas, kad nesidairytų aplink, ir eiti pirmyn. Žinoma, tai daryti verta jau turint žinių. Neturint pirmiausia reikia jų įgyti. Mano manymu, bet kuriam verslininkui, vadovui būtinas mokslas.“

„Gurkė“