Verslo pradžią lydinčios nuotaikos visada būna dvejopos. Viena vertus, esi kupinas entuziazmo ir noro nuveikti kažką reikšmingo. Kita vertus, esama ir nemažai nerimo, nežinomybės. Surasti balansą tarp šių skirtingų emocijų gali būti labai sudėtinga. Geriausia priemonė, padedanti jaustis tvirčiau ir stabiliau, – tai geras verslo planas. Tinkamai sudėliotas verslo planas tampa puikiu pagrindu, į kurį galima remtis pirmaisiais verslo metais. Kokiais principais vadovautis jį kuriant? Žinomas investuotojas Rokas Tamošiūnas pateikia patarimų, padėsiančių surasti atsakymus į su plano ruošimu susijusius klausimus.

Aiškiai identifikuok problemą, kurią spręsi

Tai tikrai yra visa ko pradžia. Tu turi kažkaip užkliūti už tos problemos ar poreikio. Pavyzdžiui, kai dirbi kažkurioje industrijoje ir girdi tam tikrus klientų atsiliepimus. Apsibrėžimas, kokia problema egzistuoja ir kas laukia jos išsprendimo, jau yra labai gera pradžia. Daug priklauso ir nuo to, apie kokį verslą mes kalbame. Jeigu omenyje turime technologinius startuolius ir inovacijas, problemą tau tikrai padiktuos klientai. Vis dėlto negalima pamiršti, kad paprastai jie nurodo tik simptomatiką. Tarkim, jis pasakys, kur praranda pinigus ar laiką. Jeigu mokėsi klausytis, gausi pakankamai nuodugnų problemos matymą, padėsiantį sugeneruoti idėją.

Apsibrėžk, kam ir kokį sprendimą siūlai

Visgi pačios problemos sprendimo tau niekas iš šalies nenumes. Tai tavo darbas. Tie potencialūs klientai idėjas juk formuluoja pagal savo technologinį supratimą. Ne veltui Henry Fordas yra sakęs, kad žmonės iš jo tikėjosi ne automobilio, o greitesnio žirgo… Sprendimo radimas yra sunkioji dalis. Problemą tau padiktuos, bet kas po to – jau tavo gebėjimų klausimas. Dėl to reikėtų labai gerai suprasti rinką. Joje tikriausiai jau yra dalinių sprendimų, kurie šiek tiek greitina, trumpina procesus, bet nedaro to iš esmės. Visa apimančio sprendimo kūrimas yra sudėtingas uždavinys, jam reikia daug užsispyrimo. Pačioje darbo pradžioje tikrai reikėtų sau apsibrėžti, koks kelias kliento skausmą išspręstų visiškai, o ne iš dalies. Žinoma, tai bus dar tik vizija, kurią reikės įgyvendinti per kelis skirtingus etapus, bet ji yra labai naudinga.

Koncentruokis ne į problemų simptomus, o į jų priežastis

Jeigu nueisi pas potencialų klientą, tai tikriausiai išgirsi visą jo bėdų sąrašą. Todėl būtina nusitaikyti į vieną bėdų grupę, turinčią tą pačią priežastį. Tarkim, informacijos stygių ar eikvojamą laiką. Jei panaikinsi priežastį, kursi vertę, o klientas tikriausiai sutiks už tai mokėti. Pradedant verslą, reikėtų galvoti būtent apie problemų priežastis ir apie tai, kurios iš jų yra bendros. Pasaulio vienu žingsniu nesutaisysime. Tačiau tu turi pamatyti, kurias problemas tu gali spręsti. Labai gali būti, kad vienas klientas turi labai didelę problemą, bet jis toks vienintelis. O štai mažesnę bėdą turi tūkstančiai verslų.

Elkis sąžiningai: aiškiai įvardink, kiek gali investuoti į verslą

Pradedant veiklą, viskas yra tuo pačiu metu ir asmeninės, ir verslo išlaidos. Negali būti taip, kad šios veiklos turėtų atskirą prigimtį. Žinoma, labai naudinga ir netgi būtina šiame etape atlikti tam tikrą inventorizaciją. Tarkim, jeigu turi nuolatinį darbą ir laisvu laiku dirbi prie savo projekto, turi labai gerai įvertinti savo turimą laiką ir jėgas. Taip pat reikia apskaičiuoti, kiek turi turto, santaupų, kurias galėtum investuoti. Visa tai yra labai individualu. Jaunas žmogus be didelių įsipareigojimų gali rizikuoti daugiau. Ir priešingai: jeigu turi daug įsipareigojimų, investuoti reikėtų kuo mažesnę dalį turto. Ne daugiau nei 10 procentų. Žinoma, jeigu turi labai gerai apmokamą darbą ir santaupų, o darbo rinkoje tau nekiltų problemų, tu gali rizikuoti daugiau. Taigi viskas labai individualu. Darant tokius sprendimus, visgi reikėtų veikti labai šaltai, remtis ne emocijomis, o empiriniais duomenimis.

Įsivardink raudonas linijas

Daug kas priklauso nuo vystomos veiklos. Elektronine prekyba užsiimantis žmogus pajamas gali planuoti jau nuo pirmos dienos. Visgi tipiniam startuoliui viskas trunka gerokai ilgiau, nes reikia kurti produktą, jį testuoti. Tai mėnesių, pusmečių klausimas. Jeigu veikla susijusi su aukštosiomis technologijomis, kalbėti jau tenka apie metus. Vis dėlto, nesvarbu, kokį kelią pasirinksi, būtina apsibrėžti tam tikras raudonas linijas. Kitaip tariant, įsivardinti sau tarpinius rezultatus, kurių nepasiekus bandymo reikėtų atsisakyti. Viena iš raudonų linijų – pajamų nebuvimas ar nepakankamumas. Kuriant sudėtingesnį produktą – nesėkmingų prototipų skaičius. Bendravimas su investuotojais irgi turi būti apskaičiuotas. Į juos kreiptis reikia ne todėl, kad tau reikia pinigų, o todėl, kad reikia lėšų konkrečiam tikslui įgyvendinti.

Žinok momentą, kada reikėtų pasakyti „stop“

Tavo planas neišvengiamai priklauso ir nuo turimos patirties. Jeigu turi žinių, kapitalo, tu viską planuoji vienaip. Dar geriau, jeigu jau turi veikiantį verslą, su kuriuo matai sinergijų. Tačiau jei kalbame apie labai jauną žmogų, reikėtų ypatingai griežtai dėlioti tarpinius tikslus. Paprastai būna taip: kuo mažiau patirties turi, tuo ilgiau užsibūni tokioje laukimo padėtyje, kai projektas jau niekur nebejuda, bet tu nedrįsti jo baigti. Kuo labiau esi ribotas, tuo labiau turi būti disciplinuotas. Juk gal tavo idėja ir puiki, bet jei ji kelia grėsmę tavo gerovei, ją reikėtų įšaldyti.

Rask žmones, kurie galės tau suteikti reikiamų žinių

Geriausi patarėjai yra žmonės, kurie jau dirba konkrečioje srityje. Lietuvoje tikrai gyvybinga mentorystės tradicija. Tuos žmones tikrai galima surasti panaršius internete. Jauni žmonės, kuri dar neturi tiesioginių ryšių, turėtų drąsiai klausti. Dažniausiai jiems tikrai atsakoma. Žinoma, svarbu prisiminti, kad nors inovacijos kuriamos dalijantis, reikėtų suprasti, jog yra žmonių, kurie tavo idėjas gali panaudoti be tavęs, žmonių, kuriuos tu galbūt gali pakeisti. Pas juos reikėtų eiti labai atsargiai. Vieni technologines permainas priima labai palankiai, bet yra ir tokių, kurie skolinsis be leidimo. Ieškant patarimo, reikėtų vengti konkretybių ir neprarasti sveiko atsargumo bei atvirumo balanso.

Skaičiuok realiai ir griežtai

Aš rekomenduoju aiškiai atskirti entuziazmą nuo optimizmo. Entuziazmo tikrai reikia. Užsidegimas, noras dirbti yra labai naudingas. Visgi optimizmas dažniausiai baigiasi įvairiais „gal kaip nors išeis…“. Tai savęs apgaudinėjimas. Kaštų, pajamų, konversijų skaičiavimai turi būti labai realūs ir griežti. Pačiam su savimi reikia būti labai sąžiningam. Jei taip nebus, laukia nesėkmė. Tam juk ir skirtas verslo planas, kad pradėjus veiklą rinka tavęs nemaloniai nenustebintų.