37 metų apatinio trikotažo dizainerės Sonatos Rapalytės kelionė į tarptautinį pripažinimą prasidėjo Gargžduose ir Varnių studentų bendrabutyje, o nusitęsė iki Vokietijos, Sardinijos ir Londono, kurį ji dabar vadina savo namais. Tėvų bei senelių pėdomis turėjusi sekti ir į buhalterės krėslą atsisėsti moteris, nors ir įgijo šią tuo metu itin pelningą profesiją, ją iškeitė į adatą. Dygsnis po dygsnio prasidėjo nuotykių ir išgyvenimų kupina pelenės virsmo princese istorija.

Didysis pabėgimas

Būdama vos aštuonerių metų Sonata pirmą kartą atsisėdo prie siuvamosios mašinos. Būtent ši diena tapo pranašinga ir padėjo atrasti savo pašaukimą siūti. Mergaitė svajojo apie nuosavą proginių suknelių siuvimo ateljė. Kai jos mama, susilaukusi jauniausios dukters Deimantės, pasirinko kitą gyvenimo kelią, spalvingų lėlių pasaulyje gyvenusios Sonatos dienos apkarto.

„Mokytojai ir mokiniai šaipėsi iš mūsų šeimą užgriuvusios nelaimės. Galvoje tuo metu sukosi tik viena mintis – greičiau pabėgti iš šios mokyklos ir vietos“, – prisimena moteris.

Kaip tarė, taip padarė. Sonata išvyko į Varnius mokytis siuvėjo amato ir tapo viena geriausių mokyklos studenčių. Mokyklos bendrabutis toli gražu nepriminė dabartinių Sonatos namų Londone.

„Viename kambaryje gyveno penkios merginos, o dušas buvo prabangos dalykas, kuriuo galėjome mėgautis tik kartą per savaitę“, – pasakoja Sonata.

Baigusi siuvėjų mokyklą ir atsižvelgusi į rinkos sąlygas bei močiutės patarimus ji ėmėsi buhalterijos mokslų. Kiek vėliau mokymosi įstaiga suteikė galimybę padirbėti Anglijoje.

„Programa truko 7 mėnesius, per kuriuos įsimylėjau šią šalį ir troškau joje likti amžinai“, – šypteli pašnekovė.

Kadangi Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, durys į svajonių šalį užsivėrė. Vis dėlto lietuvė, pasitelkusi kelias gudrybes, sugebėjo į ją grįžti.

Nuo germos iki „Depeche Mode“

Lėktuvui nusileidus viename Londono oro uostų Sonatą sulaikė Migracijos tarnybos pareigūnai, tačiau po aštuonių įtampos valandų durys į Angliją atsivėrė. Pradžioje lietuvė dirbo šparagų fermoje ir net pasėdėjo prie traktoriaus vairo, o apie aukštąją madą net negalėjo svajoti. Pasibaigus darbo fermoje sezonui atsitiktinai Sonata įsidarbino kavinėje, kuri priklausė legendinės muzikos grupės „Depeche Mode“ nariui Andy. Beje, su juo moteris iki šiol palaiko itin draugiškus ryšius.

Būtent dirbdama kavinėje Sonata gavo progą pradėti siūti pasaulinio garso apatinio trikotažo dizainerei Damaris Evans.

„Dienomis dirbdavau Andy kavinėje, o naktimis šeimininkės virtuvėje plušėdavau prie siuvamosios mašinos, įsigytos iš vienos nebrangios parduotuvės“, – pasakoja pašnekovė.

D. Evans verslas klestėjo, bet Sonata lindėjo jos šlovės šešėlyje: „Negalvojau apie turtus, šlovę ar pripažinimą, tiesiog dariau tai, ko troškau visa širdimi, – siuvau.“

Po kurio laiko dėl įtempto darbo sušlubavus sveikatai Sonata priėmė sprendimą nebedirbti Damaris. Kurį laiką su tuomečiu širdies draugu Sardinijoje gyvenusi S. Rapalytė tapo tikra miesto pažiba, nes užsakymai ir reklama iš lūpų į lūpas plūdo nenumaldomu greičiu. Būtent šioje saloje gimė pirmoji dizainerės apatinio trikotažo moterims kolekcija. Taip atsirado „Sonata Lingerie“.

Žaibiška šlovė ir pripažinimas

Grįžus į Londoną lietuvės kolekcija ėmė domėtis kiti dizaineriai ir mados pasaulio atstovai, tad netrukus, 2010 metais, Sonatos karjeros kreivė ėmė žaibiškai kilti ir nenustoja iki šiol. Jos kuriamu trikotažu ėmė prekiauti „Glamorousamorous“, „Delicates“, „Lafemmesexy“, „Pandoraschoice“, „Pleasurements“, „7Lingerie“. „Elle“, „The Sun“, „Glamour“, „Grazia“, „Vogue“, „Cosmopolitan“, „Women Wear Daily“, „Lingerie Insight“ ir kiti spaudos leidiniai spausdino kolekcijų nuotraukas. Šiuo metu „Sonata Lingerie“ prekių galima įsigyti Olandijoje, JAV (Naujajame Džersyje, Teksase, Floridoje), Prancūzijoje, Anglijoje, Škotijoje, Australijoje, Kanadoje ir kitose pasaulio šalyse įsikūrusiose prabangaus apatinio trikotažo prekybos vietose. Taip pat prekiaujama internetu daugelyje šalių ir tiesiogiai Sonatos e. parduotuvėje www.sonata-lingerie.com.

Prancūziški nėriniai ir gintaras

„Visi mano meno kūriniai išsiskiria rankų darbu, kiekviena etiketė užrašoma ranka, siuvant naudojami tik aukščiausios kokybės audiniai: prancūziški nėriniai, šilkas, linas, medvilnė. Trikotažas dekoruojamas gintaru ir „Swarovski“ kristalais, pristatomas šilkiniuose maišeliuose, perrištuose šilko kaspinais.

Skirtingose šalyse supratimas apie apatinį trikotažą irgi skiriasi: Amerika mėgsta glamūrą, o europiečiai yra linkę pirkti subtilesnį apatinį trikotažą, išskyrus prancūzes, kurios žavisi seksualesniais gaminiais. Rusams ir arabams patinka gintaru dekoruoti gaminiai, liną labiausiai mėgsta Anglijoje, šilkas ir nėriniai itin populiarūs Australijoje ir Olandijoje.

Mano pačios silpnybė yra bateliai ir rankinės. Vilkėti gerą apatinį trikotažą yra tas pats kaip avėti aukštos kokybės batelius. Gal kai kam juokingai skamba, bet daug idėjų kyla būtent iš batelių. Paimu medžiagą ir jau žinau, kas iš jos bus pasiūta. Piešti man niekada nereikia, spėju tik užsirašyti idėjas. Labai mėgs tu lankytis audinių parduotuvėse, rodos, galėčiau jose praleisti dienų dienas.“

Meniškas verslas

Sonata teigia, kad jos talentas yra jos verslas: „Kaip žinote, į verslą reikia įdėti daug laiko, sunkaus darbo ir, žinoma, kapitalo. Vien talento tam, kad turėtum savo verslą, neužtenka. Save laikau menininke. Mano kūrybiškumą atspindi mano gaminiai. Tikriausiai be vaizduotės nebūtų įmanoma sukurti kažko, ko trokštų visas pasaulis. Manau, sėkmės trokštantis apatinio trikotažo dizaineris turi būti ištvermingas. Būtent šis bruožas man padeda kurti ir įgyvendinti visus projektus. Be to, gaminiai privalo pasižymėti patogumu ir aukšta kokybe. Aišku, reikia, kad kuriami drabužėliai būtų išskirtiniai, ypatingi, kad pasaulis galėtų tuo žavėtis.“

Šiuo metu dizainerei dirba du darbuotojai visu etatu, taip pat trys studentai pagal mainų programas, siuvyklos darbuotojai Lietuvoje, o rinkodaros, prekybos specialistai, programuotojai, verslo patarėjai ir kiti – kaip laisvai samdomi.

„Turint savo verslą reikia išmokti juo užsiimti. Tai nėra lengva, jeigu esi gimęs menininku, bet norėdamas išgyventi privalai save perlipti!“ – šypsosi moteris.

Lietuviai pirkėjai nepastebi

Didžiausias Sonatos laimėjimas yra kolekcijos pardavimas į Teksasą. „Tai buvo 2012 metų rugsėjį. Viena parduotuvė iš Teksaso vienu kartu nupirko didelę kolekcijos dalį“, – džiaugiasi lietuvė.

Dizainerė pastebi, kad pardavimas nuolat svyruoja ir labiausiai priklauso nuo metų laiko: „2012 metų Kalėdų laikotarpiu visi norėjo „Sonata Lingerie“. (Šypsosi.) Geriausias metų laikas yra žiema, kai didžiosios šventės, Valentino diena. Taip pat pastebiu tam tikrus pardavimo bumus, kai parduotuvės perka žiemos ir vasaros kolekcijas. 70 procentų mano klientų yra moterys, o lietuvių klientų apskritai nėra.

Dažniausiai apie mano gaminius potencialūs pirkėjai sužino iš žurnalų, tinklaraščių, parodų. Taip pat daug klientų pavyko rasti, kai buvau išrinkta gražiausio apatinio trikotažo dizainere viename amerikiečių tinklaraštyje. Didžiąją dalį mano nuolatinių klientų sudaro Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje ir Prancūzijoje gyvenantys žmonės.“

Meditacija ir sportas – streso priešai

Darbo savaitės dienomis dizainerė keliasi šeštą ryto, pamedituoja, išsimaudo, papusryčiauja ir devintą valandą pradeda tvarkyti su verslu susijusius reikalus: atsakinėti į elektroninius laiškus, siųsti užsakymus, kurti, skambinti į parduotuves.

„13 valandą dažniausiai pietauju. Po pietų laikas skiriamas susirinkimams su darbuotojais, pirkėjais, spaudos atstovais. Darbas įprastai baigiasi apie septintą valandą vakaro. Vakarais mėgstu ruošti maistą. Tai dar viena mano kūrybos pusė. Dažnai kviečiuosi draugus į namus, kur prie taurės vyno ragaujame patiekalus, kalbamės, žiūrime filmus. Savaitgaliais leidžiu sau ilgiau pamiegoti. Nieko nėra geriau kaip plepėti su seserimi prie šeštadieninio kavos puodelio, skaityti laikraščius ir tinginiauti. Vėliau visada užsuku į sporto klubą, kuriame iškraunu per savaitę susikaupusią įtampą. Kita vertus, dažnai savaitgalius tenka praleisti parodose ir įvairiuose savo kolekcijos pristatymuose“, – pasakoja užimta moteris.

Vereslo knygos – patarimas pradedantiesiems

S. Rapalytės nuomone, talentingų apatinio trikotažo dizainerių yra tiek moterų, tiek vyrų: „Vyras tikrai gali būti geras apatinio trikotažo kūrėjas. Manau, kad man kurti moterišką apatinį trikotažą kur kas mieliau nei vyrišką, tad kol kas neketinu keisti krypties. (Šypsosi.)

Dažnai sau keliu klausimą, ar atsukusi laiką vėl imčiausi šios veiklos. Be abejo, taip. Šiuo metu stengiuosi su savo gaminiais pakliūti į didžiuosius Londono prekybos centrus, tokius kaip „John Lewis“, „Selfridges“, „Harrods“. Taip pat ketinu plėsti kolektyvą, kad padėtų rinkodaros, teisės klausimais.“

Gyvenime ši moteris vadovaujasi mintimi, kad viskas, kas mums nutinka, tėra pamokos, leidžiančios kaupti išmintį. Jos patarimas pradedantiems dizaineriams – skaityti knygas. „Pirmiausia pasitikrinkite asmenines savybes, gebėjimus ir perskaitykite keletą knygų apie verslą. Man teko lankytis pas verslo patarėją. Jis padėjo suprasti daugelį savo klaidų, pranašumų, parodė būdų, kaip efektyviai planuoti laiką, išsikelti tikslus ir jų siekti. Mano mėgstamiausi verslo knygų autoriai – Robertas Kiyosaki, Anthony Robinsas ir Malcolmas Gladwellas.“

Sonata lingerie