Po susitikimo su šokėju, choreografu, projekto „Tu gali šokti“ nugalėtoju klaipėdiečiu (o dabar gal jau labiau vilniečiu) Tomu Araškevičiumi pagalvoji, kad šis jaunas žmogus yra tiesiog puikus naujosios Lietuvos pavyzdys. Jis žino, ko nori iš gyvenimo, nestokoja sveikų ambicijų ir turi tvirtą požiūrį į savo darbą bei pagrindines gyvenimo vertybes. Pokalbis apie šokius, popkultūrą ir darbą sesers įkurtoje menų mokykloje praėjo stebėtinai greitai.

T. Araškevičius juokauja, kad aistra šokti jam tikriausiai buvo užkoduota. Jeigu yra toks dalykas kaip šokėjo genas, jį Tomas neabejotinai turi.

„Mama juokavo, kad pagal muziką krutėjau dar įsčiose. Ir mama, ir tėtis yra šokėjai. Jie ir susipažino šokdami poroje. Mama laukdamasi tiek mano vyresniosios sesers, tiek manęs nenustojo dirbti. Todėl manau, kad viskas prasidėjo dar įsčiose. Yra daug vaizdo įrašų iš ankstyvos vaikystės, kuriuose dar nekoordinuotai judu pagal muziką. Tėvams atrodė, kad galbūt pasirinksiu kitą kelią, todėl neskubėjo leisti į šokių studiją. Daug mano draugų tada šoko „Žuvėdros“ kolektyve, tėvai žadėjo ir mane nuvesti. Tuos pažadus vis kartojo, kol galiausiai pats ten nuėjau. Tada buvau pirmoje klasėje. Atsimenu, tuometė vadovė paklausė, kokia mano gimimo data, kur gyvenu, bet aš negalėjau atsakyti – buvau visai vaikas“, – pirmuosius savo žingsnius šokių pasaulyje prisiminė vaikinas.

Tiesa, „Žuvėdroje“ jis neužsibuvo, nes dėmesį patraukė kiti šokio stiliai. „Mano klausomos muzikos žanrų spektras labai prasiplėtė, kai mečiau sportinius šokius. Pradėjau domėtis kitais stiliais ir pavokiau, kad šokių pasaulis yra gerokai platesnis. Abejoju, ar iki šiol taip aktyviai šokčiau, jeigu būčiau likęs sportinių šokių sūkury, nes tada požiūris labai susiaurėja: klausaisi tik sportinių šokių muzikos, eini tik į sportinių šokių renginius ir nebandai nieko nauja. Džiaugiuosi juos metęs, nes būtent tada pradėjau klausytis šiuolaikinės muzikos, perėjau prie hiphopo ir kitų stilių.

Džiaugiuosi, kad esu pakankamai universalus šokėjas. Galiu pasirinkti beveik bet kokią dainą ir pritaikyti jai choreografiją.“ – pasakojo šokėjas.

Vis dėlto būtent hiphopas dabar yra pagrindinė T. Araškevičiaus duona. Šis stilius, jo teigimu, labai laisvas ir leidžia išreikšti įvairias emocijas. „Labiau kultivuoju LA hiphopą (kilęs Los Andžele). Dar yra New style hiphopas (atsiradęs Niujorke), kuriame labiau naudojama urbanistinė hiphopo muzika ir šokama improvizuojant. Aš orientuojuosi į LA hiphopą, nes čia kur kas daugiau choreografijos, emocijų. Šiuo metu jis taip evoliucionavęs, kad ir muzikos žanrai jau nėra riba. Žinoma, visada stengiuosi neperžengti ribos, noriu, kad žmonės suprastų, jog vis dėlto tai hiphopas. Kita vertus, šis stilius suteikia galimybę ir lyriniam, ir energingam šokiui. Gal būtent dėl to jis man taip ir patinka“, – svarstė vaikinas.

Nors dar labai jaunas, T. Araškevičius gali pasigirti ir pakankamai didele pergale – pernai jis nugalėjo šokių projekte „Tu gali šokti“. „Projekte bandžiau dalyvauti dar metais anksčiau, bet negalėjau, nes buvau per jaunas. Buvo gaila. Tuomet nusiteikiau ištisus metus treniruotis. Konkrečios misijos, aišku, nebuvo, bet įdėjau nemažai darbo kaip choreografas. Padėjau atlikėjams, dirbau salėje.

Kai prasidėjo naujo sezono atranka, mano tikslas gal jau buvo ne įrodyti, koks esu geras šokėjas, bet veikiau grįžti į šokėjo kelią, nes metus praleidau labiau kaip choreografas. O juk širdy esu labiau šokėjas. Todėl ėjau tikėdamasis atgauti formą. Norėjau įrodyti sau ir kitiems, kad galiu. Ir pasisekė“, – pasakojo vaikinas.

Vertingiausiu dalyku, gautu iš šio projekto, jis laiko galimybę susipažinti su geriausiais Lietuvos šokėjais ir choreografais. „Atmosfera tarp dalyvių buvo labai gera. Žiūrovams kartais atrodydavo, kad užkulisiuose vyksta konkurencija, kad vieni kitiems vos ne bandome pakišti koją. Iš tikrųjų taip nebuvo. Su visais dalyviais likome geri draugai. Susitinkame, palaikome ryšius. Projektas gal labiausiai ir pradžiugino visais tais sukauptais ryšiais, nes į jį susirinko gana žinomi, Lietuvoje pripažinti choreografai. Labai džiaugiausi turėdamas galimybę susipažinti su tais, kurių iki tol dar neteko pažinti. Dabar jau galiu sakyti, kad pažįstu visus, kurie bando kelti Lietuvos šokių pasaulio lygį“, – kalbėjo T. Araškevičius.

Populiariuosius šokių projektus T. Araškevičius vertina atsargiai. Viena vertus, jam patinka, kad taip populiarinami šokiai, bet sykiu jis pasigenda įvairovės. „Man labiausiai patiko pats pirmas projektas – „Lietuvos šokių dešimtukas“. Ten nebuvo nei intrigų, nei vaidybos, tik švarus, gražus šokis. Ir žmonėms tai patiko. Kai šokiai perėjo į komercinius kanalus, prasidėjo šioks toks žaidimas reitingais, bandymas bet kaip pritraukti žiūrovų. Man daug labiau patiko LRT projektas. Ten reitingai rūpėjo ne taip stipriai, daug daugiau dėmesio buvo skiriama pačiam šokiui. Aišku, nieko bloga negaliu pasakyti apie komercinių kanalų projektus, bet čia šiek tiek pučiami burbulai. Žinoma, tokios laidos populiarina šokius, bet gaila, kad daugiau tik sportinius šokius.

„Tu gali šokti“ tuo ir patiko, kad apėmė daug stilių. Šiemet buvo projektas „Šok ir lieknėk“, jame lyg ir bandyta aprėpti daugiau stilių. Tai gerai, bet paties projekto tikrai negiriu. Tai buvo bandymas įtikti ir besidomintiems šokiu, ir norintiems pasijuokti iš storulių. Mano manymu, tai žema… Tikiuosi, šios laidos kitais metais nebebus. Kai pagalvoji, liūdna, kad jis pakeitė „Tu gali šokti“.”

Kuriant choreografiją įvairiems atlikėjams T. Araškevičiui tenka padirbėti ir su Lietuvos popžvaigždėmis. Vaikinui norėtųsi, kad šalies popkultūros lygis būtų aukštesnis. Dabar tokia muzika dažnai tiesiog neturi išliekamosios vertės, nepaisant to, Lietuvoje yra ir tokių pop muzijos atlikėjų, kurie rodo aukštą lygį ir tiesiogine ta žodžio prasme į kuriamą muziką įdedą dalelę savęs. „Man atrodo, kad viskas priklauso nuo žmonių. Jeigu jiems nepatiktų tie prasti popatlikėjai, tai tokia kultūra ir negyvuotų. Manau, reikia pradėti nuo savęs. Jeigu tau nepatinka, tai ir neklausyk. Esu matęs užkietėjusių ant-popsininkų, kurie kokiame vakarėlyje linksmai traukia popdainas. Jeigu tikrai nemėgsti tos muzikos, turi pats tuo tikėti ir bandyti kitiems atverti akis.

Aš visada duodu žmonėms paklausyti to, ką klausau. Netgi pasakau, ką jaučiu tai klausydamas. Visam pasaulyje, ne tik Lietuvoje, popkultūra prastėja. Aš nevertinu muzikos, kuri sukurta kaip trumpalaikiai hitai. Jeigu dainą po vienos vasaros pamiršai, vadinasi, ji nekelia nei emocijų, nei ką nors duoda. Ne tokios muzikos reikia. Reikia tokios, kuri kaip vynas bėgant metams darosi vertingesnė. Tokia muzika gali būti ne tik klasikinė. Per repeticijas klausomės devinto dešimtmečio hiphopo, aštunto deimtmečio muzikos“, – svarstė šokėjas.

Dabar daugiausia T. Araškevičiaus dėmesio tenka “ISADO” menų mokyklai. Ją įkūrė jo sesuo Ingrida. Būtent čia vaikinas tęsė savo kelią kaip profesonalus šokėjas ir pradėjo trenerio karjerą. Į paauglį, bandantį paaiškinti rimtus dalykus, daug kas žvelgė nepatikliai. T. Araškevičius prisipažįsta, kad per pirmąsias treniruotes ir pats drebėdavo, bet laikui bėgant išmoko valdyti auditoriją. „Pradėjome, aišku, nuo šokių, nes turėjome įdirbį, bet prie to pradėjome lipinti ir dailę, muziką, aktorinį. Kol Kol kas mums visai gerai sekasi. Ypač Klaipėdoje. Vilniuje šiek tiek sudėtingiau, nes didesnė konkurencija. Šiemet pabandžiau čia išlaikyti tik šokį ir pasižiūrėti, kaip seksis, bet nuo ateinančių metų menų mokykla pradės visapusiškai funkcionuoti ir čia. Klaipėdoje ką nors pradėti visada smagiau. Ten rinka ne tokia žvėriška. Gali bandyti be baimės eksperimentuoti. Klaipėda yra mano mylimiausias miestas ir, jeigu ką nors sugalvoju, visada pradedu būtent nuo jos“, – pasakojo Tomas.

Beje, T. Araškevičius šiuo metu studijuoja tarptautinį verslą VU Tarptautinio verslo mokykloje. Tokia specialybė puikiai dera su ambicingais jo planais.

„Būdamas choreografas turi vieną prekę ir ta prekė esi pats. Turi mokėti save įsiūlyti ir parduoti. Pirmieji studijų metai baigti be skolų. Vadinasi, be šokių, galiu dar šį bei tą. Per šiuos metus gavau žinių, išmokau jas pritaikyti. Pagaliau išmokau save įkainoti. Paprastai kitų šalių choreografai turi vadybininkus, o aš džiaugiuosi, kad galiu tai pats padaryti. Noriu peržengti Lietuvos ribas. Turiu daug pažįstamų choreografų užsienyje. Jie yra užlipę keliais laipteliais aukščiau, bet aš nesijaučiu prastesnis ir manau, kad ateityje galiu stovėti greta jų. Štai jums ir tarptautinis verslas“, – nusišypsojo vaikinas.