Prieš dvejus metus grįžęs į Lietuvą iš Danijos, kurioje studijavo, kaunietis Ernestas Klevas (33) pasakoja, kad, rinkdamas duomenis savo magistro darbo tezėms Nepale ir keliaudamas po vieną iš pasirinktų regionų, susipažino su arbatos augintoju, kurio svetingumas ir Himalajų gamta paskatino sulėtinti tempą ir apsistoti pas jo šeimą keletui dienų, kurios virto savaite. Iš arti stebėdamas, kaip ūkininkai ir arbatos sodų darbuotojai gyvena, jaunas vyras pamažu subrandino mintį prekiauti šviežia arbata be tarpininkų. Šiandien elektroninės parduotuvės „Tealure“ klientų ratas – iš viso pasaulio. Nuo mažų specializuotų parduotuvių iki „Michelin“ apdovanotų restoranų ir didelių tarptautinių arbatos bendrovių.

Arbatos augintojams pasiūlė eksportuoti tiesiogiai

Baigęs Palemono gimnaziją Kaune, E. Klevas įgijo edukologijos bakalauro diplomą Lietuvos sporto universitete bei tęsė visuomenės sveikatos magistrantūros studijas Pietų Danijos universitete. Studijuodamas Danijoje ir mainų programoje Australijoje, jis dirbo trumpalaikius darbus, kurie suteikė galimybę keliauti ir sukaupti lėšų verslo pradžiai.

Rinkdamas duomenis savo magistro darbui ir keliaudamas po Nepalą, E. Klevas stebėjo, kaip ten gyvena ūkininkai ir arbatos sodų darbuotojai. Pasak pašnekovo, ūkininkų fizinis ir technologinis atsilikimas lėmė, kad jie nerasdavo galimybių tiesiogiai eksportuoti savo produkcijos ir būdavo išnaudojami vietinių perpardavinėtojų, dažnai patirdavo finansinių nuostolių.

„Taip ir gimė idėja pirkti arbatą tiesiogiai iš ūkininkų, sumokant jiems iki 10 kartų didesnę už vietinę kainą ir pristatyti šviežią arbatą pirkėjams, apeinant aukcionus, importuotojus ir didmenininkus“, – apie verslo pradžią pasakoja E. Klevas, pirmuosius kelerius metus jį kūręs Danijoje drauge su partneriu iš Prancūzijos, tačiau vėliau, keliams išsiskyrus, jį tęsė vienas – 2018 m. pabaigoje grįžęs namo, į Lietuvą, iš karto čia atidarė įmonę vykdyti tai pačiai veiklai kaip ir Danijoje.

Verslo pradžioje reikėjo apie 30 tūkst. eurų investicijų, bet jos jau atsipirko.

Atkaklus darbas pasirinktoje nišoje

„Tealure“ savininkas E. Klevas aiškina, kad pradėti įmonės veiklą užtruko nemažai laiko, nes, suradus tiekėjus, reikėjo gauti visus leidimus, reikalingus importuoti arbatai iš trečiųjų pasaulio šalių. Prieš septynerius metus pradėjęs sėkmingai importuoti arbatą, susidūrė su nemažai iššūkių: buvo lietuvis, pardavinėjantis nepalietišką arbatą Danijoje. 

„Be to, – pabrėžia pašnekovas, – arbatos verslas labai konkurencingas, tiesioginiam importui iš trečiųjų pasaulio šalių reikia daug darbo. Nėra lengva ir dėl to, kad ypač geros kokybės arbatos rinka ir Danijoje, ir Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Tačiau, atkakliai dirbdami savo nišoje, po truputėlį pelnėme žmonių pasitikėjimą.“

Lankymąsi arbatos ūkiuose pakeitė virtualus ragavimas

Prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, E. Klevas kiekvienais metais keliaudavo į arbatos plantacijas Nepale, Tailande, Laose ir kitose šalyse, kai būdavo nuimamas pirmasis arba paskutinis metų derlius. Keliaudamas iš vieno arbatos ūkio į kito, vietoje testuodavo arbatą ir, išsirinkęs labiausiai patinkančią, rezervuodavo norimą kiekį. 

„Šiais laikais su ūkininkais arbatą ragaujame virtualiai. Jie arbatos pavyzdžius siunčia į Katmandu, kur yra stabilus interneto ryšys, o mūsų partneriai suorganizuoja gyvą arbatos prezentaciją. Dėmesį kreipiu į arbatžolių lapelių struktūrą, arbatos spalvą, kainą, o aromatą ir skonį nupasakoja partneriai. Arbatos mėginukus, kuriuos pasirenkame, jie siunčia mums į Lietuvą, kur jau aš pats ragauju ir renkuosi geriausią“, – apie pokyčius kalba pašnekovas, sakydamas, kad jo verslas įdomus dėl dinamikos ir darbų įvairovės. 

Įmonės pavadinimą jis sugalvojo sujungdamas žodžius „tea“ ir „allure“ – arbata, kuri paslaptingai traukia, vilioja.

„Tealure“ – socialiai atsakingas verslas

Pasak įmonės įkūrėjo E. Klevo, socialinio verslo idėja labai paprasta – verslas turi generuoti pelną, tuo pat metu spręsdamas pasirinktas socialines problemas: „Mano pasirinktas direct trade modelis, kai arbatą įsigyju tiesiogiai iš ūkininkų, užtikrina gerokai didesnį uždarbį arbatos gamintojams, kurie turi daugiau lėšų investuoti į gamyklėles ir savo bendruomenes. Ne paslaptis, kad ūkininkai yra išnaudojami vietinių perpardavinėtojų ir tradicinis arbatos importo modelis „augintojas, aukcionas, importuotojas, platintojas“ jau yra atgyvenęs ir nebetinka XXI amžiui. Ūkininkų ratą vis plečiame, tenka ragauti vis daugiau naujų rūšių arbatos, stebėti ūkininkų pažangą, padėti jiems augti ir pagaliau prisidėti prie gerovės kūrimo arbatos bendruomenėse.“

Rūpinasi arbatos ūkių augimu

Paklaustas, kaip dar remiami arbatos augintojai, E. Klevas sako: „Esame įsteigę „Tealure Tea Cooperative“, kur siunčiame dalį lėšų nuo savo pardavimų. Pačių ūkininkų valdomas kooperatyvas su išrinkta valdyba nusprendžia, kur geriausia panaudoti turimas lėšas. Dažniausiai tai būna įvairių sėklų pirkimas ir auginimas daržovių ar vaisių, kurių derlių ūkininkai gali parduoti turguje. Taip „Tealure“ ūkininkų kooperatyvas gauna dar daugiau pajamų. Prisidėti prie pokyčių Nepale nereikia itin daug lėšų ir labai malonu, kad šis verslas suteikia tokią galimybę, – apie savo siekius pasakoja verslininkas, jau antrus metus iš nepalietiškos arbatos gaminantis ir fermentuotą arbatos gėrimą kombučią, kurio paklausa dėl sveikatai teigiamų ypatybių ir unikalaus skonio vis auga. – Konkurencija ir rūšinės arbatos, ir kombučios kategorijoje yra, tačiau vertinu tai pozityviai, nes abi sritys dar gana naujos. Šviečiame ir skatiname žmones vartoti natūralius ir kraftinius produktus, siekiame išplėsti jų gamybą, o tai atneš naudos mums visiems.“

Konkurencinga rinka

Dirbdamas su arbata, E. Klevas sako supratęs, kad būtina rasti tiekėjus, kuriais galima pasitikėti. Dar labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, ar tavo produktui bus vietos rinkoje, ir neeikvoti laiko neesminiams dalykams, bandant viską atlikti idealiai: „Geriau pradėti anksčiau su neištobulintu produktu ir ilgainiui jį gerinti. Taip pat supratau, kad nereikia daryti visko vienam. Verčiau sutelkti dėmesį į sritį, kurią išmanai geriausiai, o kitas užduotis perleisti kitiems.“

Visiems pradedantiesiems verslininkas nori patarti ir kartu perspėti, kad verslui reikia beprotiškai daug laiko: „Prieš jį pradedant, linkėčiau gerai apsvarstyti, ar tai yra ta veikla, kuri tave šokdintų iš lovos nuo pat ankstaus ryto ir kurios vaisius leistum sau matyti tik po keleto metų. Šiais laikais yra nemažai programų, leidžiančių patikrinti produkto ar paslaugos paklausą, prieš pradedant investuoti savo ir artimųjų pinigus bei laiką, todėl labai rekomenduoju tuo pasinaudoti.“