Dažnam iš mūsų miškas – vieta poilsiui: čia stovyklaujame, uogaujame, grybaujame. Simonui Tuskai (31 m.) miškas yra darbo vieta. Prieš trejus metus įkurtai miško ir medienos supirkimu bei pardavimu užsiimančiai bendrovei „Sanomis“ vadovaujantis vyras šypsosi: „Milžiniška konkurencija ir auganti medienos paklausa – medienos verslas pilnas iššūkių.“

Pradžia buvo paprasta, tačiau neprasta

„Didžiąją dalį gyvenimo praleidau Rokiškyje. Čia gimiau, augau. Mokslus baigiau Kauno žemės ūkio universitete, pasirinkau vadybos ir verslo administravimo studijų programą. Įgijęs išsilavinimą grįžau į gimtąjį miestą. Žinoma, verslas neatsirado iš karto, dar kurį laiką dirbau didelėje lentpjūvėje“, – prisimena S. Tuska.

„Darbas man patiko ir atlyginimas buvo geras, tačiau noras dirbti sau buvo stipresnis, – atvirauja pašnekovas. – Miško pirkimas ir prekyba mediena – seniai žinomas verslas, taigi ir mano idėja nėra nauja. Žinojau, kad konkurencija šioje srityje didžiulė, bet nuo mažens mėgau ir mokėjau tvarkyti pinigus, tad nusprendžiau pabandyti.“

Šį rokiškėno gebėjimą patvirtina ir šiemet bendrovei „Sanomis“ įteiktas sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje 2012“ (sertifikatas verslo partneriams patvirtina, kad įmonė ir įmonės vadovas yra patikimi, laiku vykdo ir didelė tikimybė, kad vykdys finansinius įsipareigojimus).

Medžių kirtimas yra natūralus procesas

„Lietuva – miškingas kraštas, – sako pašnekovas, savo veiklą plėtojantis Rokiškio, Kupiškio, Zarasų, Biržų, Utenos bei Anykščių rajonuose. – Čia auga įvairūs medynai: tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai. Žinoma, brangiausias lietuviškas miškas – ąžuolynas, tačiau jų labai mažai.“

„Medžiai – kaip javai, juk juos sėja tam, kad nupjautų. Tiesiog medžių ataugimo laikotarpis ilgesnis, gali trukti 60–100 metų, – paklaustas, ar negaila kirsti žaliųjų, atsako pašnekovas ir priduria: – Kertame tik brandžius miškus. Tai ne tik nėra blogai, tai būtina. Kitaip medžiai ima gesti, pūti ir pamažu praranda ekonominę vertę.“

Aukštyn kojomis

„Mišką parduoti galima dviem būdais: su žeme ir be jos. Jeigu parduodamas tik miškas, savininkas moka 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio valstybei, jei su žeme (su sąlyga, kad nuosavybė savininko rankose išbuvo daugiau kaip 5 metus), mokėti nereikia, – verslo subtilybėmis dalijasi S. Tuska. – Prie žemės prisirišę lietuviai jos parduoti nelinkę.“

„Susitaręs dėl miško pirkimo vykstu į vietą. Reikia parengti miškotvarkos projektus, pasižymėti, kuriuos medžiu galima kirsti. Negali tiesiog imti ir kirsti miško, – šypteli S. Tuska. – Turint medienos, ją lieka parduoti. Turiu nuolatinių partnerių, tačiau mielai bendradarbiauju ir su naujais.“

„Medienos verslas yra atvirkštinis, – sako S. Tuska. – Juk dažniausiai verslininkui įsigyti pigesnių prekių paprasta, o sunkumų kyla norint jas perparduoti. Čia priešingai: sunku nupirkti, o parduoti paprasta.“

Originali reklama

„Konkurencija, – paklaustas apie sunkumus, su kuriais teko susidurti kuriant įmonę, neabejoja S. Tuska. – Vos įkūręs įmonę daugiausia lėšų skyriau reklamai. Kadangi greitai supratau, kad reklamuotis regioninėje spaudoje brangu, ėmiau sukti galvą, kaip sutaupyti. Ir sugalvojau. Įkūriau skelbimų laikraštį „Sirena“, kuriame galiu reklamuotis.“

Pirmajame laikraščio puslapyje puikuojasi didžiulis bendrovės „Sanomis“ skelbimas: „Perkame mišką. Užtikrinu, nepastebėti neįmanoma.

„Laikraštis pasiteisino. Dabar ne tik nemoku už reklamą, bet ir gaunu pinigų už tai, kad mano laikraštyje reklamuojasi kiti“, – džiaugiasi pašnekovas.

Iki šių metų liepos tik Rokiškyje leistas savaitraštis plečia horizontą – šiuo metu leidžiamas ir Kupiškyje. „Turime ir internetinį skelbimų portalą rokiskiosirena.lt Apsilankykite“, – ragina S. Tuska.

Simonas

Paklaustas, kaip atsirado įmonės pavadinimas „Sanomis“, S. Tuska šypsosi.

„Atsakymą rasite pavadinimą perskaitę iš kitos pusės, – sako verslininkas ir priduria: – Manau, verslą geriausia plėtoti vienam. Ir dar – nereikia klausyti žmonių, kurie pasiekę mažiau nei jūs.“