Sėkmės paslaptis – šparagai
2012.09.26
Temos: Pardavimai, Vadyba, Verslo pradžia.
„Mūsų verslas gimė iš svajonės turėti mažą šeimos ūkį“, – sako nuolat besišypsanti Jurgita Krištopaitienė iš Bubių Šiaulių rajone. Kartu su vyru Kęstučiu ji beveik 5 metus užsiima šparagų, itin gurmanų ir dietologų vertinamų daržovių, auginimu. Jauna verslininkų šeima ne tik sparčiai didina kokybiškų lietuviškų šparagų poreikį, bet ir įrodo, kad būti ūkininkais Lietuvoje ir išlaikytį ūkį nėra baisiai sunku.
Tikriausiai mažai kas žino, kad Šparagų ūkio istorija prasidėjo visai ne minėtuose Bubiuose ir netgi ne Lietuvoje. Mintis pradėti nuosavą veiklą Krištopaičiams, kurie, kaip patys teigia, niekada nebuvo atitrūkę nuo žemės ūkio, kilo lankantis Danijoje. Šparagų verslo ištakos siekia 2003 m., kai Jurgita ir Kęstutis išvyko į stažuotę viename tolimos šalies ūkyje.
„Patekome pas gana jauną ūkininką, kuris tuo metu perėmė ūkį iš savo tėvų“, – pasineria į prisiminimus J. Krištopaitienė, kuri kartu su vyru praleido Danijoje net šešerius metus. Pasibaigus stažuotei jaunų ūkininkų šeima nusprendė neskubėti namo, o pasilikti svetingame ūkyje ir sustiprinti savo žinias apie iki šiol mažai žinomą daržovę – šparagus.
Pirmieji subtilų ir švelnų šios daržovės skonį įvertino senovės graikai, kurių dėka kilo ir pats pavadinimas (graik. asparagos – nesėtas). Šparagai lepino Vakarų Europos aristokratų ir karalių gomurius. Manoma, kad šparagų būta ir ant Lietuvos dvarininkų stalų. Deja, viena brangiausių ir labiausiai vertinamų daržovių sunkiai skynėsi kelią į lietuvių skrandžius ir galiausiai buvo išstumta net ir šiandien gėlių darželiuose auginamų smidrų.
Iššūkių nebijanti, darbšti ūkininkų šeima nusprendė sugrąžinti nepelnytai pamirštą šparagų šlovę ir parodyti tautiečiams, kad iš šio augalo galima paruošti lengvą, bet įmantraus skonio patiekalą. Krištopaičiai neslepia, kad grįžę su žinių bagažu į Lietuvą pasijuto tarsi pioneriai, šparagų rinka buvo visiškai tuščia.
„Nusprendėmė, kad uždirbtus Danijoje pinigus investuosime būtent į šparagų šaknis, – pasakoja J. Krištopaitienė ir priduria, kad dauguma draugų, vos išgirdę apie Jurgitos ir Kęstučio sumanymą, bandė juos atkalbinėti: – Mūsų verslo pradžia kaip tik sutapo su nekilnojamojo turto bumu, tad daug kas patarinėjo parsivežtus pinigus tiesiog investuoti į statybas.“
Jauni ūkininkai buvo neperkalbami ir, užuot pasidavę aplinkiniųspaudimui, nusprendė siekti savo svajonės – turėti nuosavą ūkį. Žemės sklype netoli Gruzdžių miestelio, kurį davė Kęstučio tėvai, Krištopaičiai apsodino hektarą brangių šparagų šaknų, kurias nusipirko iš Danijos. Mintys apie verslą pamažu pradėjo virsti realybe.
Pradžia buvo sunki, bet sėkminga. Pasak J. Krištopaitienės, sunku buvo ne užauginti šparagus ar savarankiškai nuimti pirmą derlių, bet įrodyti žmonėms, kad tai puiki, delikatesinė daržovė, užauginta Lietuvoje. Daug pastangų kainavo, kol buvo rasti pirmieji rimti jaunųjų ūkininkų tiekiamos produkcijos užsakovai.
Šiuo metu Krištopaičių, kol kas vienintelių Lietuvoje auginančių šparagus, skirtus parduoti, šparagai auga pusantro hektaro plote. Prieš trejus metus jauna ūkininkų šeima taip pat pradėjo auginti žirnius. „Šiais metais pasėjome 5 ha saldžiųjų žirnių, pasodinome rabarbarų, saldžiųjų kukurūzų. Norime neapsiriboti vien šparagais“, – sako jauna, imli naujovėms ūkininkė, kuri neretai patarimų semiasi iš šparagų augintojų iš Danijos ir Vokietijos.
Žinios apie Krištopaičių plėtojamą šparagų ūkį plačiai pasklido po visą Lietuvą. Pradžioje norinčių įvertinti įmantrios daržovės skonį buvo vos vienas kitas, o dabar jų gretos gerokai išaugo. J. Krištopaitienė neslepia, kad neretai klientai, norėdami įsigyti Šparagų ūkio produkcijos, patys juos susiranda. Veikli moteris išsklaido abejones del konkurencijos. Jos, pasak ūkininkės, Lietuvoje iš viso nėra. Konkuruojama nebent su šparagais, įvežtais iš kitų šalių.
„Lietuvoje užaugintų kokybiškų šparagų poreikis sparčiai auga, – teigia ūkininkė iš Bubių Šiaulių rajone. – Jų užsako restoranai, didieji prekybos centrai, dairosi nuolatiniai pirkėjai.“
Nenuostabu, kad vis augantis rinkos potencialas reikalauja daug daugiau pastangų negu pradžioje. Sudėtingame šparagų auginimo procese jauniems ūkininkams talkina bemaž visa Krištopaičių šeima – tėvai, seserys, ūkio darbus nudirbti padeda šešiolikmetis sūnus Martynas.
Lygindami nuosavą veiklą su šeimos kūrimu, darbštūs ūkininkai patikina, kad jų šeimos versle dar daug nepadarytų darbų. „Tikrai negalime sakyti, kad jau esame viską padarę ir pasiekę tai, apie ką svajojome prieš dešimt metų. Tai tik pradžia ir tikrai yra dar daug ką nuveikti“, – tvirtina J. Krištopaitienė.
Jurgita ir Kęstutis įsitikinę, kad mažas ūkis geriausia, kas galėjo nutikti jaunai ūkininkų šeimai. „Samdomas darbas lieka samdomas, kur kas smagiau realizuoti savo idėjas“, – pabrėžia sutuoktiniai, kurie gerą, išsiskiriančią iš daugybės kitų idėją laiko sėkmingo verslo pagrindu.
„Jeigu esi vienas tų, kurie siekdami savo svajonių gali paaukoti daug ką, nesustok. Darbu, užsispyrimu, jaunatvišku maksimalizmu galima pasiekti iš pažiūros neįmanomus rezultatus. Nebijok žengti pirmo žingsnio savo idėjos realizacijos link ir pamatysi, kad tavo slapčiausi norai pradės pamažu pildytis“, – sako šparagų verslą plėtojanti ūkininkė, kurios klausant norisi tikėti šviesia Lietuvos ūkio ateitimi.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.