Vilnietė Raminta Žalkauskaitė (31) dabar jau gali džiaugtis atradusi savo vietą po saule. Ilgai ieškojusi savo kelio, savanoriavusi, baigusi lietuvių filologijos bei socialinio darbo studijas, o nuo užklupusios krizės bėgusi net į Angliją, jau dvejus metus moteris Lietuvoje kuria savo sėkmės istoriją. Panaudojusi sukauptas žinias ir patirtį, pašnekovė ryžosi pradėti savo veiklą – mokyti užsieniečius lietuvių kalbos subtilybių.

Kalbos barjeras kelia diskomfortą

Dar studijuodama lietuvių filologiją Vilniaus universitete, R. Žalkauskaitė daugiausia laiko ir dėmesio skyrė vidinėms paieškoms ir savanoriškai veiklai. Ilgai Lietuvoje savanoriavusi moteris nusprendė išbandyti save ir įgyti patirties svetur. Dešimt mėnesių praleidusi Austrijoje ji suprato, kokį diskomfortą sukelia kalbos barjeras. O grįžusi ir ieškodama darbo Lietuvoje įsitikino, jog anglų kalbą išmokti būtina, tad pradėjo lankyti anglų kalbos kursus. Paklausta, kiek ryžto ir pastangų prireikė, pašnekovė atsako: „Mokytis nebuvo labai sunku, nes tai buvo mano pačios sprendimas, motyvacija. Žinojau, kad to reikia ir kam reikia.“

 

Gavus pirmąjį atlygį aplankė malonus jausmas, kad pati galiu susirasti darbo, susikurti darbo vietą. Suvokiau, kad nemažai priklauso nuo manęs, o ne tik nuo potencialių darbdavių. Tai labai džiugino ir skatino veikti toliau.

R. Žalkauskaitė

 

Emigranto likimas netenkino

Vis dėlto grįžusi į Lietuvą R. Žalkauskaitė mokėsi ne tik anglų kalbos, rašė straipsnius, bet ir pasirinko socialinio darbo magistro studijas. Tačiau Lietuvą užklupus ekonominei krizei rasti nuolatinį darbą darėsi vis sudėtingiau, tad norėdama negandų laikus praleisti saugiau moteris ryžosi su draugu sezoniniam darbui svetur ir išvyko į Angliją. „Nors kalbą jau šiek tiek mokėjau, anglų kalba bendrauti buvo nelengva dėl skirtingo dialekto ir praktikos trūkumo. Sunku buvo ir dirbti nuobodžius darbus, kurie neteikia pasitenkinimo, kuriuose nėra jokios savirealizacijos ar tobulėjimo. Nemotyvavo ir aplinka, nes dauguma sutiktų emigrantų tenkinosi juodadarbio dalia, nieko nesiekė, mažai kuo domėjosi, neturėjo tikslų ar svajonių“, – užsienyje patirtus sunkumus prisimena R. Žalkauskaitė.

Pradžia be didelių vilčių ir lūkesčių

Atsibodus nuolat ieškoti ir klaidžioti gyvenimo kryžkelėmis, moteris žengė žingsnį sėkmės link. „Vieną dieną nieko per daug nesitikėdama parašiau skelbimą, kad galiu mokyti užsieniečius lietuvių kalbos. Po pusmečio ar metų, kai tą skelbimą jau buvau pamiršusi, atsirado pirmasis mokinys. Tada pradėjau galvoti, kaip susirasti daugiau mokinių, kur galima skelbtis, kaip iš to galėčiau gyventi. Norėjosi baigti tas paieškas, dirbti savarankiškai ir būti nepriklausomai.“

Veikla įgavo pagreitį

Nors ir kilo abejonių dėl lietuvių kalbos populiarumo bei potencialių mokinių skaičiaus, bet artimųjų palaikymas padėjo R. Žalkauskaitei atsikratyti visų abejonių. Pirmą rudenį, kai pradėjo savo veiklą, moteris sulaukė daug užklausų, o nemaža dalis besikreipusiųjų pradėjo mokytis. „Abejonių dar labiau sumažėjo, kai atsirado norinčiųjų mokytis per programą „Skype“. Pirmaisiais metais pradėjau dirbti ir dviejose kalbų mokyklose. Netrukus supratau, kad mokant tiesiogiai, per „Skype“ ir kalbų mokyklose mokinių galiu turėti pakankamai. Žinoma, renkantis tik vieno tipo pamokas darbo greičiausiai būtų mažai. Rinka pasirodė nedidelė, bet maža atrodė ir tokių mokymo paslaugų pasiūla, ypač už nedidelę kainą“, – apie veiklos intensyvėjimo periodą pasakoja užsieniečius lietuvių kalbos mokanti moteris.

Kai darbo pranašumai atsveria trūkumus

Paklausta apie investicijas į verslą, pašnekovė teigia, kad jų nebuvo itin daug. Dalį mokymui reikalingos medžiagos, vadovėlių gaudavo iš interneto ir bibliotekų, tad lėšų prireikdavo tik kopijavimui ir spausdinimui. Jau pradėjusi darbus R. Žalkauskaitė dar kartą įsitikino, jog norint aiškiai perteikti žinias reikia gerai mokėti anglų kalbą, tad stengdamasi kelti savo kompetenciją daug dėmesio ir laiko skyrė jai tobulinti. Mėgstama veikla džiugino, o pasitikėjimas savimi vis augo. „Gavus pirmąjį atlygį aplankė malonus jausmas, kad pati galiu susirasti darbo, susikurti darbo vietą. Suvokiau, kad nemažai priklauso nuo manęs, o ne tik nuo potencialių darbdavių. Tai labai džiugino ir skatino veikti toliau.“

Atradusi vietą po saule

Šiuo metu pašnekovė veiklos trūkumu ir mokinių skaičiumi skųstis negali, daugiausia turi „Skype“ mokinių, bet moko ir Vilniuje gyvenančius užsieniečius, taip pat dirba keliose kalbų mokyklose, vienoje įmonėje bei prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos projekto. „Planuoju ir toliau plėtoti šią veiklą bei tikiuosi, kad su kiekvienais metais ir įdirbiu bus daugiau stabilumo. Tikrai džiaugiuosi šia veikla ir po ilgų paieškų jaučiuosi atradusi savo vietą po saule“, – savo laimėjimais džiaugiasi R. Žalkauskaitė ir skatina kitus būti drąsius, nebijoti iššūkių ir išeiti iš savo komforto zonos, mokytis iš savo klaidų ir nebijoti klysti. Juk sėkmė ateina visada, kai esi jai pasiruošęs.