Vilniečių pora – filologė Indrė Blaževičienė (41) ir mokslininkas Povilas Blaževičius (39) – privatų žaislų muziejų sostinėje įkūrė derindami mokslo žinias ir žaislų paveldą. Kuklias investicijas sudarė pajamos iš dviejų Kaziuko mugių, 2 proc. paramos ir vienos giminaičių šeimos 10 tūkst. litų sumos. „Visa kita milijonų verta investicija buvo mūsų pačių darbas“, – sako sutuoktiniai, kurių projektas veikia jau aštuonerius metus.

Diskutuojant apie mokslo prasmę

Žaislų muziejaus idėja, pasak I. Blaževičienės, kilo ramiai dviese diskutuojant apie mokslo prasmę ir rezultatų viešinimą. „Kaip tik tuo metu mano vyras archeologas P. Blaževičius rašė žaislų paveldui skirtą disertaciją. Kol jis dirbo saugyklose ir archyvuose, aš pati tyrinėjau muziejus. Paskui diskutuodavome, ką vienas matė, o ką kitas. Taip diskutuojant kilo mintis, kad kam reikalingas dešimties metų mokslininko darbas, jei tos medžiagos visuomenė nemato. Kadangi medžiagos disertacijoje išties daug, o sistemingai Lietuvos žaislų paveldas nebuvo pristatytas, nusprendėme, kad puikus laikas tai padaryti, – sako muziejaus sumanytoja. – Žaislų muziejai yra pasaulinė klasika, kurią galite rasti kone kiekviename krašte, o mūsų šalyje jo nebuvo. Kita vertus, šio muziejaus pagrindas nėra tipinis žaislų muziejui: pirma nutarėme populiarinti mokslo tyrimus, o ne remtis sukaupta kolekcija. Jos tada net neturėjome.“

Pradėjo nuo interneto svetainės

Pirmiausia I. ir P. Blaževičiai įregistravo įstaigą ir sukūrė muziejaus interneto svetainę. Tačiau svarbiausias dalykas buvo rasti patalpas realiam muziejui įkurti. Pašnekovai pabrėžia, kad XXI a. interneto erdvės atveria neįtikėtinai plačias galimybes, bet jie iki šiol tiki, kad muziejus, kokį įsivaizduoja ir kokį kuria, yra prasmingas tik tuomet, kai žmogus gali ateiti paliesti, pažaisti ir fiziškai įsitraukti. Tai pavyko įgyvendinti prieš šešerius metus, kai Vilniaus miesto savivaldybė lengvatinėmis sąlygomis išnuomojo patalpas Vilniaus senamiestyje. Nuo tos dienos pora aktyviai dirba ir muziejuje sulaukė per 80 tūkst. lankytojų.

„Žvelgiant iš muziejų perspektyvos, dar bent dešimtmetį būsime jaunas muziejus, bet kaip privati kultūros įstaiga, išsilaikanti iš savo veiklos, praktikos jau turime daug“, – sako sutuoktiniai.

Tikėjo modernaus muziejaus vizija

 

„Žinoma, mums buvo paprasta dėl to nesijaudinti, nes nereikėjo niekam parduoti verslo idėjos, ieškoti investuotojų. Reikalavome tik patys iš savęs.“

I. Blaževičienė.

 

I. Blaževičienė tikina, kad veiklos pradžioje niekas jų atkakliai neatkalbinėjo. „Nebent už akių juokėsi, – juokauja moteris ir priduria: – Patys modernaus muziejaus mintimi labai tikėjome, tad abejonių nekilo. Buvo labai įdomu pasižiūrėti, ar mūsų matymas yra aktualus visuomenei. Bet atsimenu žmonių, kurie atsargiai vertino. Mums patiems buvo viskas aišku, todėl aktyviai nei padrąsinimų, nei patarimų neieškojome. Visą laiką lydėjo mintis, kad kai padarysim, tai pamatysit, apie ką kalbėjom. Žinoma, mums buvo paprasta dėl to nesijaudinti, nes nereikėjo niekam parduoti verslo idėjos, ieškoti investuotojų. Reikalavome tik patys iš savęs.“

Įrengė per devynis mėnesius

Muziejaus atidarymo idėją I. ir P. Blaževičiai brandino pusmetį, o tuomet dar devynis mėnesius kartu su draugais patalpas remontavo. „Iškart žinojome, kad muziejus augs ir ekspozicija pildysis, tad buvo svarbiausia pristatyti pirmąją dalį apie seniausius Lietuvos žaislus. Vidinė motyvacija neleido sustoti, net jei kartais atrodė, kad tai niekada nesibaigs. Išties buvo didelis fizinis krūvis, nes 95 proc. visų darbų įgyvendinta savomis rankomis. Ekspozicija pildoma nuolatos, tai po mėnesio kito vėl kylam į darbą“, – apie iššūkius pasakoja I. Blaževičienė.

Moteris pabrėžia, kad jiems patiems Žaislų muziejaus veikla yra įdomi keliais aspektais: „Galime gilintis į žaislų istoriją, inicijuoti kasdienybės istorija besidominčių studentų darbus, pristatyti tyrimus muziejaus aplinkoje, tačiau kartu kaip erdvė, kurioje galime prasmingai bendrauti su lankytojais. Nepaprastas įkvėpimas aplanko, kai padiskutuoji su smalsiais lankytojais. Kai matai kaip įsitraukia į tyrinėjimus, tai norisi dirbti toliau.“

Muziejus vystomas organiškai

Muziejų veiklą išmanantys bei patys ja užsiimantys pašnekovai tvirtina, kad XXI a. muziejai ir kitos kultūros bei užimtumo erdvės išgyvena renesansą. „Žmonės ieško, kur smagiai ir naudingai praleisti laiką, o įstaigos stengiasi siūlyti kaskart kažką nematyta. Parodų, edukacinių veiklų kaita yra neišvengiama, norint sulaukti grįžtančio lankytojo. Visi sujudę, stengiasi būti įdomūs. Tokia yra šiuolaikinė tendencija, – sako I. Blaževičienė. – Viena vertus, atrodytų, kad visi tampame konkurentais pritraukdami lankytoją. Tačiau plačiąja prasme nutinka kaip tik atvirkščiai. Visi mes bendradarbiaujame, kurdami kultūrinių paslaugų tinklą. Puikus pavyzdys būtų turistai. Atvažiavęs į šalį džiaugiesi, jei yra daug įdomių vietų ir net svarstai sugrįžti, pasimėgauti užimtumu. Išgyvenęs smagių emocijų, jaukiai praleidęs popietę, netikėtai vėl ieškai, kur dar galėtum tai patirti.“

Išlaikyti idėją gyvą

Muziejaus steigėjai sako, kad iš karto nereikėjo labai daug investicijų, bet jų reikia nuolatos. „Kultūros įstaigoms dėl veiklos specifikos įprastai reikalingas subsidijavimas. Todėl didieji muziejai yra valstybės išlaikomi. Muziejaus kasdienę veiklą sudaro daug sričių, kurių tiesiogiai lankytojas nemato, bet jos irgi yra esminės. Vien jau toks nuostabus dalykas kaip restauravimas. Šiai veiklai reikia medžiagų, priemonių ir specifinių žinių. Tokių išlaidų net ir žymiausi muziejai iš bilietų pajamų nepadengia, – sako I. Blaževičienė. – Kultūrinės veiklos tiesiogiai susieti su finansine grąža negalime, todėl mes patys asmeniškai net nevertiname, kada ir kaip šis muziejus atsipirks. Atsipirko jis jau seniai mums morališkai. Dabar didžiausias rūpestis sugebėti išsaugoti lankytojų srautą, kad muziejus veiktų ir kviestų žaisti.“

Svajojantiesiems įgyvendinti savo idėjas Žaislų muziejaus šeimininkė primena: „Idėją įgyvendinti ir išlaikyti ją gyvastingą yra daug sudėtingesnis uždavinys. Tad linkėčiau minties aiškumo: ar pats tiki tuo, ką ketini daryti. Jeigu motyvas „darysiu kaip jis, nes jis daug uždirba“, greičiausiai užsidarysite per dvejus metus. Kai tiki tuo, ką darai, natūraliai darai teisingai. Jei tikslas ne mėgstama veikla, o konkretus pelnas, tuomet galime palinkėti nuojautos investuojant.“

Žaislų muziejus