Su „Autarės“ įkūrėju ir vadovu Tadu Diliu susitikome šiltą balandžio popietę jo įmonės biure gražioje Subačiaus gatvėje. Verslininko stalas strategiškai patogioje vietoje – pro langą matyti kone viskas, kas vyksta gatvėje. Pro jį pašnekovas pastebėjo ir porą praktikančių, kurios atnešė pasirašyti kelis dokumentus. Kai pokalbio pabaigoje paklausiau, ar daug „Autarė“ sulaukia studentų dėmesio, T. Dilys atsakė, kad pakankamai. Jau du dešimtmečius „Autarė“ padeda įmonėms dalyvauti parodose užsienyje, tad sukaupė patirties, kurią verta perduoti jaunajai kartai. Su ponu Tadu pasikalbėjome apie jo verslo pradžią, būtinybę tobulėti ir tai, kaip išsiskirti parodos chaose.

Pradžia – parodų rūmuose „Litexpo“

T. Dilys neslepia parodų versle atsidūręs vos baigęs universitetą. Bakalauro darbas jį atginė į „Litexpo“, o galiausiai viskas susiklostė taip, kad šiame sektoriuje ir liko.

„Rašiau diplominį apie bendras įmones ir rinkdamas medžiagą patekau į „Litexpo“. Jie man pasiūlė baigus universitetą ateiti pas juos dirbti. Metus ten padirbėjau, paskui išėjau, bet nostalgija parodoms liko. Įkūriau savo įmonę. Iš senų pažinčių buvau pažįstamas su Minkso parodų rūmų vadovu. Jis pasiūlė tapti jo atstovu Baltijos šalyse. Tada ir pats pradėjau ieškoti, kam galėčiau atstovauti. Taip atsirado Kaliningradas, Talinas, Ryga, Suomija, Rusija. Tokios buvo užuomazgos“, – pasakojo verslininkas.

Tada, dešimtojo dešimtmečio viduryje, važiavimo į parodas tradicijos Lietuvoje tik formavosi, tad trūko informacijos. Pašnekovas teigė pamatęs puikią galimybę užpildyti spragą ir ja pasinaudojęs.

 

Nors per du veiklos dešimtmečius pasitaikė ir sunkių dienų, pasiduoti nekilo net minties.

T. Dilys

 

„Pamačiau užsikabinimo galimybę. Tų atstovų praktiškai nebuvo. Kadangi tuo metu beveik nebuvo internetinės sklaidos, informacija apie parodas nepasiekdavo Lietuvos įmonių. Galėjai būti pirmas informacijos šaltinis. Jeigu ne tu, tai jos niekas nebūtų gavęs. Todėl jeigu kvieti, tai žinai, kad kvieti vienintelis. Dabar jau viskas kitaip. Negaliu užtikrinti šimtu procentų, bet, man regis, buvome pirmieji, kurie teikė tokias paslaugas“, – kalbėjo T. Dilys.

Padėjo verslininkams mokytis

Nepriklausomybės pradžioje atsivėrusios sienos verslininkams suteikė galimybę vežti produkciją į užsienį. O pristatyti save buvo ir tebėra geriausia parodose. Tiesa, jose dalyvauti reikėjo išmokti, tad „Autarė“ padėjo tai daryti.

„Parodų visada buvo. Vokietijoje jos vyksta nuo viduramžių, nuo XII a. Lietuvoje 1992-aisiais vokiečiai suorganizavo pirmą parodą „AgroBalt“. Būtent tada „Litexpo“ nusprendė, kad jie išliks, nes buvo susvyruota, ar to reikia. Taigi parodos vyko, tačiau Lietuvoje labiau vyravo mugių tendencijos. Specializuotos parodos idėją plėtojo tik „Litexpo“ ir aplinkinės šalys: Baltarusija, Estija“, – prisiminė pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad lietuviams tada trūko žinių, tačiau jie vis tiek važiuodavo ir dažniausiai pasiekdavo gerus rezultatus. „Lietuviai tada gal nelabai žinojo, kaip ten reikia dalyvauti, kaip parengti stendą, personalą, kaip pristatyti savo produkciją. Stendai būdavo maži, nespecializuoti. Tačiau lietuviai daug kur važiuodavo. Įmonių, kurios sakytų, kad nieko nesusirado ir nusivylė, nebūdavo. Visi gaudavo užsakymų, mezgė ryšius. Lietuvos įmonių produkcija ir paslaugos visada buvo paklausios. Žinoma, kalbu apie tas šalis, į kurias važiuoti mes padėdavome: Baltarusiją, Rusiją, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją“, – sakė T. Dilys.

Kaip išmokti dalyvauti paradose? Pasak T. Dilio, tai plati tema. Klaidų galima pridaryti daugybę, tačiau yra keli pagrindiniai principai, kuriuos būtina atsiminti.

„Šia tema kartais skaitau paskaitas, kurios trunka keturias valandas. Pagrindinis dalykas yra gerai parengti stendą, personalą, produkcijos pristatymą ir, svarbiausia, patiems kviestis lankytojus. Daug žmonių mano, kad čia jau organizatorių darbas. Tai didžiausia klaida, kuri nustelbia kitas. Jeigu įmonės to nedaro, rezultatas tikrai nebus geras. Gal atsitiktinai pasiseks, bet sąmoningai ir nuolat tikrai nebus“, – teigė jis.

Įmonė irgi keičiasi, mokosi

T. Dilio teigimu, gausėjant informacijos šaltinių keitėsi ir „Autarė“. Į paslaugų paketą buvo įtraukiama vis daugiau punktų. Nuo 1999-ųjų „Autarė“ pradėjo rašyti projektus, padedančius važiuojančioms į parodas įmonėms sutaupyti iki 70 % sąnaudų. „Paslaugos keičiasi. Visų pirma siūlome daug daugiau paslaugų, visą paketą. Anksčiau tik parduodavome plotą, o dabar organizuojame visą komandiruotę: lėktuvo bilietus, vizas, viešbutį, pastatome stendą ir t. t. Mūsų ir išprusimas daug didesnis, visgi 20 metų patirtis. Žinome, kur ir kaip registruotis, kur rezervuoti vietas. Palaikome puikius santykius su parodų rūmų vadovais, todėl galime gauti papildomų paslaugų, kurių pati įmonė negautų“, – teigė verslininkas.

Nors per du veiklos dešimtmečius pasitaikė ir sunkių dienų, pasiduoti nekilo net minties. Anot pašnekovo, tik drąsiai einant į priekį įmanoma išlikti ir tikėtis sėkmės.

„Esu įmonės savininkas, todėl neturiu kitos išeities – privalau eiti į priekį. Jaunimas dabar elgiasi kitaip: jeigu kas negerai, nusiperka bilietą į Angliją ir išvažiuoja. Aš taip niekada nepasielgčiau. Kai ištinka krizė ar prasideda pakilimas, galvoju kaip perskirstyti biudžetą, kad užtektų pinigų. Pasiduoti lengviausia. Susikrovei daiktus ir išvažiuoji. Kai mąstai kitaip, privalai sugalvoti, kaip išgyventi ir išsisukti iš sunkios padėties. Susikaupi ir viskas būna gerai. Ir personalas tada tave puikiai supranta“, – kalbėjo T. Dilys.