Vilnietė Miglė Patamsytė (27), sostinėje įsikūrusio siaubo kambario „Hangar“ įkūrėja, kartu su geriausiais draugais Povilu, Gabrieliumi ir Tomu jau labai seniai svajojo pradėti nuosavą verslą. Ieškodami visiems draugams tinkančios verslo krypties, jie šokinėdavo nuo vienos idėjos prie kitos, kol pagaliau, padirbėję viename iš siaubo kambarių, visi suprato, kad tai būtent ta sritis, kurioje jie norės dirbti.

Kaip pasakoja pašnekovė, dirbdama kitų žmonių įkurtame siaubo kambaryje, ji puikiai matė, kad verslo savininkai į savo projektą žiūri gana atmestinai. Mergina su kolegomis stengėsi tobulinti savo darbo vietą kaip tik galėjo, dirbdavo papildomas valandas, už jas neprašydama užmokesčio, siūlė savo idėjas, tačiau vadovybė vengė jas išpildyti. Nuvykusi į vieną Lenkijos siaubo kambarių, kompanija grįžo kupina įspūdžių bei naujų idėjų, kurių, jų įsitikinimu, tuomečiai darbdaviai niekada neįgyvendins, todėl M. Patamsytė su kolegomis nusprendė, kad pats laikas pradėti savo projektą, kur jie galės pritaikyti sukauptą patirtį ir įgyvendinti, ko kompanijai trūkdavo tuometėje darbovietėje.

Išsiskiria realistiškumu

„Hangar“, anot M. Patamsytės, nėra tipinis, visiems įprastas pabėgimo kambarys. „Jis skiriasi ir nuo kitų siaubo kambarių su viena trasa, kuria eina visa komanda ir retkarčiais joje išgąsdinama. Mūsų kambaryje, tiksliau, visame 500 kv. m angare, komanda turi išsiskaidyti ir kiekvienas asmuo turi kovoti už savo paties išgyvenimą bei nepakliūti „psichikos ligoniams“ į rankas, kartu padėdamas ištrūkti visai komandai iš šio realistiško košmaro“, – pasakoja verslo įkūrėja. Pašnekovė priduria, kad visa atmosfera, dekoracijos bei aktorių darbas sukuria išties neišdildomą įspūdį, todėl tai gali būti net emociškai sunki programa, tačiau ją įveikę klientai jaučiasi išties išgyvenę ir patyrę, ką reiškia nekontroliuoti situacijos, kurioje atsidūrė, bei nuoširdžiai bijoti.

Neišvengė ir sunkumų

Kaip ir kiekvienam verslui, draugų kompanijos idėjai įgyvendinti reikėjo daug lėšų – pradedant nuo milžiniškos patalpų nuomos kainos ir baigiant dekoracijomis, elektronika bei reklama. M. Patamsytė tikina, kad kartu su kitais „Hangar“ bendraįkūrėjais nevengė ir patys susitepti rankų.

Nenorėjome prasidėti su paskolomis, todėl viską kūrėme iš savo asmeniškai uždirbtų pinigų. Daug ką darėme patys, savo rankomis, dieną naktį sukome plokštes, dažėme sienas ir kūrėme efektus. Čia susidūrėme su statybinių darbų praktikos stoka, tačiau visko išmokstama. Užtat žinome, kad viskas padaryta kokybiškai, nes darėme su meile, žinodami, kad tai darome patys sau ir niekas kitas neįdės tiek pastangų, kad nebūtų trūkumų“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Tai nebuvo vienintelis iššūkis, su kuriuo teko susidurti mūsų pašnekovei bei jos kolegoms. Kompanija neturėjo verslo kūrimo bei valdymo praktikos ir jiems trūko žinių šioje srityje. „Kadangi niekas iš mūsų artimųjų nevadovauja verslui ir negali padėti bei patarti, informacijos ieškojome patys, ypač mus baugino visa buhalterija, mokesčiai, sutartys ir t. t. Tačiau susižinojome, kiek įmanoma, ir darome viską, kad mūsų pramoga būtų teisiškai bei finansiškai tvarkinga“, – teigia M. Patamsytė.

Siekia bendradarbiauti su konkurentais

„Siekiame ne konkurencijos, o bendradarbiavimo su kitais siaubo kambariais, nes mūsų visų tikslas – plėsti siaubo žanro pramogos populiarumą Lietuvoje.“

M. Patamsytė.

Konkurencija šiame versle, anot „Hangar“ įkūrėjos, tikrai nėra maža, todėl ji su kolegomis daug dėmesio ir laiko skiria savo neeilinei programai tobulinti, reklamai socialinėse erdvėse bei partnerių paieškoms, tačiau tame M. Patamsytė įžvelgia ir tam tikrų galimybių. „Siekiame ne konkurencijos, o bendradarbiavimo su kitais siaubo kambariais, nes mūsų visų tikslas – plėsti siaubo žanro pramogos populiarumą Lietuvoje. Užsienyje tai yra mėgstama laisvalaikio praleidimo rūšis, o dažnas lietuvis net nenutuokia, kad ir Lietuvoje egzistuoja tokios pramogos, ir mieliau renkasi įprastus laisvalaikio leidimo būdus“, – sako „Hangar“ įkūrėja.

Nebijokite rizikuoti

Pašnekovės teigimu, svarbiausia jausti meilę savo idėjai ir nežiūrėti į savo projektą kaip į pinigų maišą, nes verslas atsiperka ne iš karto, o gali ir nepasisekti visiškai, tačiau, turint didelį norą, jaučiant aistrą savo pomėgiui bei esant ryžtui atiduoti save visą užsibrėžtam tikslui, su laiku tai greičiausiai bus įvertinta ir pinigai tikrai ateis. O jei ir neateis, bent jau jausite pasitenkinimą įgyvendinę tai, apie ką svajojote. „Jeigu turite gerą idėją ir begalinį užsidegimą – pirmyn!“ – ragina M. Patamsytė.

„Hangar“