Keturiolikmetė  virtuvėje sukasi nuo mažens, jai labai patinka gaminti ir eksperimentuoti. Nors ne kartą buvo nuleidusi rankas, po tiek bandymų suprato, kad nedaryti negali ir šiandien pasivadinusi „Kakavine“ gamina rankų darbo skanumynus.

„Viskas prasidėjo, kai man buvo 10 metų. Nusprendžiau, kad noriu gaminti. Problema buvo ta, kad nežinojau, ką gaminti. Gaminau, fotografavau ir kėliau į socialinius tinklus. Po poros mėnesių viskas baigėsi. Po dvejų metų pagalvojau, kad noriu vėl pabandyti. Tik dabar geriau, mama pasiūlė daryti veganiškus saldumynus. Man ta mintis, kaip nebūtų keista, labai patiko. Pirmą mėnesį galvojau, jog galėčiau tortus ir saldainius daryti kiekvieną dieną, bet desertų kiekis per penkis mėnesius sumažėjo iki nulio. Trečią kartą jau po vienerių metų pertraukos puoliau vėl viską daryti iš naujo. Atsimenu, kai sėdėjau svetainėje su popieriaus lapu ir tušinuku ir galvojau, kokį pavadinimą sugalvoti. Sugalvojau tokį neįsimintiną, kad pati neatsimenu ir mama pasiūlė: ,,O kodėl tiesiog ne „Kakavinė“? Ilgai užtruko, kol priėmiau šį pavadinimą, nes galva sakė, jog tai nesąmonė ir tai baisus pavadinimas, o širdis jį pamilo iš pirmo žvilgsnio“, – pasakoja jaunoji verslininkė.

Vėl pradėjo gaminti ir eksperimentuoti, vieną dieną sugalvojo vieną iš savųjų tortų nusinešti į mokyklą, duoti visiems paragauti, jog visi žinotų, kad jei prireiks veganiško torto – tam yra žmogus. Negalėjo neprasitarti, ką sugalvojo. Visą naktį prieš tai sukosi virtuvėje ir gamino tortą. Nunešus jis visas pranyko akimirksniu, liko tik trupiniai. Kai kurie klausė, ar galima užsisakyt ir sakė žinos pas ką kreiptis prieš šventes. Kitą dieną pašnekovė gavo savo pirmąjį užsakymą. Tryško iš laimės ir tai ją labai pastūmėjo pirmyn.

Vieną vakarą pasiėmusi knygutę pradėjo planuoti: kokius gėrimus pardavinės savo kavinėje, kokius gardumynus, iš ko jie turėtų būti pagaminti, kokių produktų reikia ir panašiai. Kitą dieną viską pristatė mamai. Mama visada palaiko ir tiki. Net jei Mėta nuleidžia rankas ir nori viską mesti, visada padrąsina ir pasidalina savo patirtimi. Darymas, kas jai labiausiai patinka ir tuo dalinimasis su žmonėmis labai pastūmėjo į priekį ir ji pradėjo dar labiau kurti ir eksperimentuoti. Kūrėjai patinka stebėti, kaip žmonės ragauja, tyrinėja skonį, kai tai daro lėtai ir pasimėgaudami.

Pirmosios verslo pamokos

„Sunkiausia buvo pradžia. Trūko motyvacijos, nes nesimatė realaus pasistūmėjimo. Viskas atrodė lieka taip pat, kad ir ką bedaryčiau. Atrodė, kad manęs nieks nežino ir nežinos, aš absoliučiai nieko nepadarysiu ir ši idėja sugrius, bet į pagalbą atėjo mama. Ji vis pastūmėdavo, kai būdavo sunku, pasiūlydavo mano produktus savo draugėms ir primindavo gaminti ir kelti į socialinius tinklus. Negana to, ji apie mane paskleidė žinią visiems. Sunkiausia, kai nežinau, kas bus, kai nežinau, ko tikėtis, kaip, pavyzdžiui, gavau tiek užsakymų, kad net nespėjau gaudytis, kas vyksta ir reikėjo pertraukos. Neįsivaizdavau, kiek daug laiko reikia papildomiems dalykams ir kiek daug dalykų turiu pasirūpinti. Neužtenka tik gaminti, turiu pasirūpinti, kur ir kaip pakuoti, kaip viskas turi atrodyti, kaip siųsti, kaip atsidaryti sąskaitą, bendrauti su klientais, kaip nedrąsu tai iš pradžių“, – apie verslo pradžią ir sunkumus pasakoja moksleivė.

Mėta pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo šeimos. Ji gamina iš gamtoje esančių natūralių produktų: riešutų, sėklų, uogų. Tėtis labai vertina becukrius saldumynus, tai vaišindavo jais svečius ir kaimynus. Mama nešdavosi į savo organizuojamus mamų susitikimus, vaišindavo drauges, prideda kaip dovaną prie savo knygos. Ji buvo kaip rėmėja dovanėlėmis keliuose renginiuose. Taip prasidėjo pirmieji užsakymai. Didelės sėkmės sulaukė ir mokyklos mugėje, bet efektyviausiai suveikė mamos pasidalinimas socialiuose tinkluose.

„Didžiausia investicija yra laikas. Jo čia reikia daugiausia. Eksperimentai ir naujų receptų kūrimas, kol atrandu man patinkantį skonį, tekstūrą, vaizdą, pareikalauja labai daug laiko. Kita investicija – produktai. Čia didysis rėmėjas – tėtis. Jis visada mane aprūpina būtiniausiais ingredientais, kad galėčiau sukurti dar daugiau naujų skonių. Taip pat investavau į pamokas, kurias vedė Mantė iš „Skonio Samadhi“, kur išmokau pagrindinių ir labai svarbių dalykų, kurie labai palengvino mano kūrybą ir suteikė daug naudingų žinių. Net nežinau, ar investicijos jau atsipirko, iš pradžių tai buvo tik hobis, tai išlaidų ir kitų dalykų neskaičiavau“, – sako paauglė.

Ateityje Mėta planuoja atrasti daug naujų skonių ir įdomybių, skaniausių derinių ir atsidaryti savo kakavinę Kaune su nuostabia atmosfera ir vieta, kur tiesiog smagu pabūti.