Šių metų vasarą savo aštuonioliktąjį gimtadienį atšventusi kaunietė Agata Kmitaitė, įpusėjusi dvyliktos klasės mokslus Antano Smetonos gimnazijoje, yra dėkinga už galimybę mokytis nuotoliniu būdu, supratingus mokytojus. Vos pilnametystės sulaukus įkurtas verslas užima didžiausią jos dienos dalį. Nuo šios vasaros, liepos mėnesio, Kaune veikia jos įkurtas mini darželis ir švenčių studija „Mažylių visata“.

Nuosavas mini darželis 

Pašnekovė pasakoja pradėjusi dirbti penkiolikos. Iš pradžių dirbo animatorių įmonėje, vėliau – robotikos mokykloje, kol galiausiai su buvusiu draugu įkūrė animatorių verslą. Deja, jųdviejų keliams išsiskyrus, versliai merginai teko viską pradėti iš naujo, tik vien renginių jau neužteko.

„Idėja turėti nuosavą mini darželį kirbėjo seniai. Jaučiu begalinę meilę vaikams. Vaikystėje atsiminimai apie darželį buvo labai niūrūs, tad norėjau sukurti kitokią aplinką mažiesiems, – sako A. Kmitaitė ir pamini dar vieną aplinkybę, paspartinusią įvykius: – Labai puikiai atsimenu tą dieną, kai mane tiesiog atleido iš robotikos mokytojo pareigų. Turbūt tuomet ir kilo mintis, kad nelauksiu studijų, o imsiu ir realizuosiu darželio idėją čia ir dabar!“ 

Investavo uždirbtas santaupas

Kol ryžtas neišblėso, A. Kmitaitė ėmėsi ieškoti patalpų ir užtruko gal mėnesį, kol rado tinkamas. Dar maždaug pusantros savaitės prireikė, kol jose įsikūrė. Viską darė savo rankomis iki pat išnaktų. „Gyvenau tuo ir dirbti priverčiau visus artimiausius žmones“, – pakiliai pasakoja mergina ir kartu prisipažįsta, kad yra tikrai taupi – į verslo pradžią investavo didžiąją dalį visų savo uždirbtų santaupų iš renginių.

Jos sumanyta „Mažylių visata“ – erdvė, teikianti nuolatinę vaikų priežiūrą ir mokymą, pagrįsta sensoriniu pasaulio pažinimu ir moderniu naratyvinio žaidimo principu.

Sunkiausia buvo išdrįsti 

Mini darželio sumanytoja patyrė rizikos baimės jausmą, nes visgi artėjo antroji COVID-19 banga, buvo ir baimė nesuderinti mokslų su darbu. Bet noras, A. Kmitaitės teigimu, buvo didesnis. Ji kalba atvirai: „Vadinamojo „heito“ gavau tikrai daug. Buvo ir pažįstamų, ir mokytojų, ir visiškai pašalinių žmonių, kurie tiesiogiai linkėjo nesėkmės, aiškino, kaip man tėvas verslą nupirko, kaip aš be išsilavinimo galiu kažką duoti. Bet esu dėkinga jiems! Kaip ir visiems artimiesiems, kurie tikėjo! Išmokau į tas kalbas reaguoti su šypsena, kartais žmonėms geriau palinksėti galva, nes ginčytis nėra prasmės. Geriausias darbo sėkmės įrodymas man – laimingi mažieji.“

Kiekviena diena kupina iššūkių

Mažojo darželio savininkė patenkinta savo veikla, nors jos visos dienos ir kupinos iššūkių: „Kiekvienas vaikas – atskira kūrybinė laboratorija. Čia nėra vienos metodikos ar taisyklės. Turi rasti kompromisų. Ugdymui pasitelkiame žaidimo principus, pasaulio pažinimą per pojūčius, siekiame visko išmokyti per praktiką. Norisi išsiskirti iš kitų ugdymo įstaigų ir sukurti vietą, kurioje neegzistuotų laikas, taisyklės, kur kiekvienas galėtų jaustis atradėju, tarsi mažyliai, klajojantys po visatą. Konkurencija labai didelė, tad privalai išsiskirti, bet mes to ir siekiame. Esame nauji šioje rinkoje, siūlome išskirtinį kūrybiškumo lavinimą, bet reikia laiko, kad klientai mus pažintų, susidraugautume!“

Daugiausia kainuoja idėjos

Investicijos, pasak A. Kmitaitės, labai individualus dalykas. Viskas priklauso, kiek darbo įdedi pats, savo rankomis. Ji sako, kad daugiausia laiko kainuoja idėjų paieškos, jei nori būti kitoks nei visi. Taip pat ir su darbu – sienas gali dažyti pats arba samdyti įmonę. Kas pigiau ir efektyviau, spręsti kiekvienam. Atsipirkimo klausimas, pasak jos, vėlgi savotiškas: „Didžiąją laiko dalį dirbu pati, stengiuosi, kad investicijos grįžtų greičiau, žinoma, viską lemia ir viruso ribojimai, bet, jei prisiimčiau tik direktorės etiketę, tas atsipirkimas greičiausiai vėl nusikeltų.“

Visiems verslo naujokams mergina palinkėtų drąsos. Pabandyti įgyvendinti. Siekti savo svajonių, taupyti, daug dirbti, bet turėti tikslą. Kai tikslas aiškus ir išgrynintas, pasiruošti dirbti daug ir ilgai, nes tuomet sėkmė ateis avansu!