Žmogui 20 metų, regis, nėra labai ilgas laikotarpis. Tačiau įmonei, kuri įsteigta dar tik ant kojų besistojančioje Lietuvoje, tai tikrai milžiniškas laimėjimas. Šią mintį patvirtina ir jau 20-metį švenčiančios bendrovės „Manjana“ direktorius bei vienas įkūrėjų Donatas Genys (43). Jo teigimu, pakeliui į sėkmę teko vengti susidūrimo su kriminalinio pasaulio atstovais, patirti tuomet atsainų bankų požiūrį į verslą, o visus sunkumus ar neteisybę kompensuoti atkaklumu, darbu ir begaliniu optimizmu.

Partneriai pasirinko, nes patiko jaunatviškas užsidegimas

Kaip teigia vienas įmonės įkūrėjų ir dabartinis direktorius D. Genys, jam pasisekė, kad augo ir mokyklą baigė jau tais laikais (1989 m.), kai Lietuvoje brendo išsilaisvinimo idėjos, o žvilgsnis krypo į Vakarus. Jo paaugliškas maištas sutapo su šalyje vyravusiomis perversmo idėjomis. Pastarosios idėjos ir tėvų pasikartojantys bandymai prisidurti užsiimant papildoma veikla, pavyzdžiui, gėlių auginimu, padėjo suformuoti verslumu persmelktą požiūrį į pasaulį.

„Įvairius studentiškus verslus plėtojau jau nuo 1991-ųjų. O 1994 m. baigiau studijas KTU Vadybos fakultete ir atsirado dar daugiau laiko bei noro kurti ką nors savo“, – prisimena Skaudvilėje (Tauragės r.) gimęs ir augęs pašnekovas.

Toks troškimas tapo „Manjanos“ įkūrimo priežastimi. Iš pradžių įmonė prekiavo Lietuvoje gaminamais fermentiniais sūriais. Jie buvo tiekiami Kauno ir Vilniaus maisto prekių parduotuvėms. „Tuo metu tokia prekyba buvo naujas dalykas, nes klientai buvo įpratę viską užsakinėti tiesiogiai iš gamintojų, kurie prekes atveždavo tik kartą per savaitę. Dėl to iš pradžių buvome vadinami spekuliantais, bet klientams įsitikinus, kad mūsų kainos tokios pat kaip gamintojų, o aptarnavimas lankstesnis, viskas pajudėjo į priekį“, – pasakoja verslininkas.

Svarbiausia savo idėjas matyti platesniame kontekste nei vienas miestas ar viena šalis, visada laikytis duoto žodžio bei prisiimtų įsipareigojimų ir nekurti verslo tam, kad galėtum nusipirkti geresnį automobilį ar butą.

D. Genys

1995 m. pabaigoje „Manjanos“ įkūrėjai susipažino su vienos iš „Unilever“ grupės bendrovių „Lever Industrial“ atstovais. Su jais buvo sutarta, kad kauniečiai įdarbins maisto technologą ir pabandys prekiauti profesionalų plovimo ir dezinfekavimo priemonėmis, skirtomis maisto pramonės bendrovėms ir skalbykloms.

„Jie galėjo pasirinkti ir kitą partnerį, įmonę, turinčią daugiau patirties bei didesnių išteklių, tačiau suomiams patiko mūsų jaunatviškas užsidegimas ir bendravimas su Lietuvos pieno pramonės įmonėmis. Be to, tuo metu skandinavai buvo ką tik nusipirkę „Kalnapilį“ ir pradėję modernizuoti pirmąją alaus daryklą. Vedami savo ambicijų tapome tais, kurie kartu su partneriais prisidėjome prie plovimo procesų sutvarkymo toje įmonėje. Vėliau teko prisidėti beveik prie visų Lietuvos alaus daryklų modernizavimo. Galiausiai prekyba sūriais tapo ne pagrindine veikla, todėl apie 1997 m. ją apskritai nutraukėme“, – sako D. Genys.

Vargas su bankais, konkurentais ir valstybinėmis institucijomis

Veiklą pradėjusioje „Manjanoje“ dirbo šeši darbuotojai. Šiuo metu įmonėje dirba 57 žmonės, trys iš jų priklauso pirmajam šešetukui. Jie prisimena laikus, kai bendrovė pamažu ėmė skintis kelią valymo prekių rinkoje Lietuvoje. Pradėjusi nuo maisto gamybos įmonių ir pramoninių skalbyklų, bendrovė lygiagrečiai ėmė žengti ir į kitas sritis: viešbučius, restoranus, valymo paslaugų įmones.

Dar vėliau Lietuvoje pradėjo kurtis didieji prekybos centrai, kuriems taip pat reikėjo jau paruoštų higienos sprendimų. „Iš dalies mums buvo lengva, nes dviračio neišradinėjome, visada žiūrėjome, kaip dirba Vakarų Europos įmonės, taip pat stebėjome, kas vyksta Rytų Europoje. Bet niekada nebandėme prisitaikyti prie tuo metu Lietuvoje buvusių posovietinių higienos standartų, kurie buvo paremti azoto rūgštimi, natrio šarmu ir chloro kalkėmis“, – tikina D. Genys.

Anot jo, plėtojant verslą teko daug bendrauti su visuomeninio maitinimo įmones kontroliuojančiomis institucijomis, pristatyti iki tol kontrolieriams Lietuvoje nematytus gaminius. Su jais susipažinti ateidavo daug geranoriškai nusiteikusių žmonių, bet buvo ir tokių, kuriems svarbiausia buvo nubausti kuo daugiau bendrovių.

„Vyresni žmonės, tuo metu sukęsi restoranų versle, dar ir dabar atsimena, kaip sunku buvo įtikti kai kuriems inspektoriams. Todėl nenuostabu, kad neretai tekdavo išklausyti klientų argumentą: „Kam pirkti brangias priemones, jei ateis, patikrins ir vis tiek ras prie ko prikibti?“ Tokiais atvejais aiškindavome, kad jeigu vadovui įmonės higiena yra svarbi ir viskas daroma gerai, jie neturės dėl to jokių problemų ar papildomų išlaidų“, – pasakoja vyras ir priduria, jog laikui bėgant pradėjo keistis ir kontroliuojančiųjų institucijų požiūris, tad vis daugiau buvo užsiimama ne pažeidimų ieškojimu, o verslo švietimu.

Tiesa, pašnekovas atskleidžia, jog plėtojant verslą teko gerokai pasistengti, kad išvengtų kriminalinių struktūrų dėmesio. D. Genys yra net sulaukęs grasinimų. Kai kurios tuo metu žinomos įmonės konkurencinėje kovoje naudodavosi reketininkų paslaugomis.

Be to, bankai nefinansuodavo tokių įmonių kaip „Manjana“. „1997 m. bandžiau gauti pirmą paskolą apyvartinėms lėšoms. Tuometė mūsų apyvarta buvo apie 3 mln. litų, o prašiau 100 tūkst. litų paskolos. Aišku, jos negavau. Bankų darbuotojai į tokius kaip aš žiūrėdavo iš aukšto ir apskritai nesuprato, kad pinigai taip pat yra prekė, kurią reikia parduoti“, – šypsodamasis aiškina verslininkas.

Taigi, nesulaukus pagalbos iš banko, viską teko finansuoti tiekėjų pinigais. Buvo deramasi dėl geresnių sąlygų, siekiama ne kuo mažesnių kainų, o kuo ilgesnių atsiskaitymo terminų.

„Reikėjo dideles tarptautines bendroves kažkaip įtikinti, kad tokiems jaunuoliams iš niekam nežinomos Lietuvos atidėtų mokėjimą už prekes 30, 60 ar net 70 dienų. Pavyko! Taip ir dirbome: jokių didelių investicijų, jokių pelno dalybų, jokių prabangių automobilių – visas pelnas apyvartinėms lėšoms. Užtat dabar mūsų apyvarta 7,4 mln. eurų“, – džiaugiasi pašnekovas.

Pasiteiravus, ko palinkėtų šiais laikais verslą pradedantiems žmonėms, D. Genys nedaugžodžiauja ir pirmiausia paragina būti dėkingus už tai, kad dabartinė verslo aplinka yra nepalyginamai geresnė ir joje galima nevaržomai įgyvendinti visas savo idėjas.

„Svarbiausia savo idėjas matyti platesniame kontekste nei vienas miestas ar viena šalis, visada laikytis duoto žodžio bei prisiimtų įsipareigojimų ir nekurti verslo tam, kad galėtum nusipirkti geresnį automobilį ar butą“, – pataria jau 20 metų sėkmingai savo verslą plėtojantis vyras.