Iš Australijos šiltus linkėjimus siunčianti Viktorija Butautis (43) jau kelerius metus nuotykius ir gyvenimą salose aprašinėja tinklaraštyje „Beždžionės nuotykiai“ ir kuria pasakas bei paveikslus vaikų kambarių interjerams. Savo užsiėmimą „Monkey’s Tales“ ji vadina labiau gyvenimo būdu bei verslu su potencialu. 

Paveikslai ir pasakos laimingiems vaikams

Šiuo metu savo mėgstamą veiklą V. Butautis tęs Australijoje, kurios rinka nėra itin didelė, tačiau patraukli dėl perkamosios galios.

„Monkey’s Tales“ – tai mano kurti paveikslai ir pasakos laimingiems vaikams. Esu tikra, kad vaikams reikia ne tik žaislų. Nutapyti gyvūnėliai taps gerais vaikų draugais, su kuriais mažieji augs, sveikinsis rytais ir linkės labos nakties. Mano nuomone, spalvos kuria geresnį pasaulį“, – šypsodamasi tikina pašnekovė ir priduria, kad ypač mėgsta asmeninius užsakymus.

Kai jūra buvo iki kelių

Ilgus metus V. Butautis nei su pasakų kūrimu, nei su paveikslų piešimu neturėjo nieko bendra. Baigusi Klaipėdos 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aukuro“), ji studijavo tarptautinį verslą Konkordijos tarptautiniame universitete (Taline) bei verslo administravimą su rinkodaros pakraipa Vytauto Didžiojo universitete (Kaune), dalį kurso mokėsi „SDA Bocconi“ vadybos mokykloje (Milane). Tik pabaigusi bakalauro studijas, pradėjo dirbti verslo konsultavimo bendrovėje „Impac“ ir tuomet jai, kaip juokaudama sako, jūra atrodė iki kelių.

Pirmiausia papuošė dukrų kambarius

Prekių ženklo „Monkey’s Tales“ kūrėjos V. Butautis paveikslai atkeliauja kartu su jos sukurtomis ir atspausdintomis pasakėlėmis, kurias vaikai mėgsta skaityti daugybę kartų. Mažieji, pasak pašnekovės, sugalvoja vardus žirafoms, kiškiams ar katinams, kurie apsigyvena pas juos ant sienos.

Tokiais paveikslais ji pirmiausia papuošė savo mergaičių kambarius, o draugės pastūmėta pradėjo mąstyti ir po truputį auginti mintis apie verslą.

Šiuo metu gyvena ir kuria Australijoje

Kai kūrybinis „Monkey’s Tales“ projektas įsibėgėjo, V. Butautis su šeima keletą kartų keitė gyvenamąją vietą, šalis, valstybes bei žemynus, todėl tapo sudėtinga stabiliai judėti pirmyn ir auginti verslą.

„Piešti ir rašyti galėjau visur, tačiau rasti patikimų tiekėjų skirtingose šalyse buvo keblu. Kol gyvenome Lietuvoje, didžiausias trūkumas buvo didelės siuntimo kainos į užsienį, nes mano paveikslai yra didelio formato. Persikrausčius į Tenerifę, tai iš esmės tapo neįmanoma dėl nepatikimo Ispanijos pašto darbo salose… bei kosminių kainų. Todėl teko išlaukti, kol nutūpsime ilgesniam laikui vienoje šalyje. Šiuo metu tai yra Australija“, – pasakoja V. Butautis.

Virtualioje verslo aplinkoje reikia spartos

Finansinės grąžos iš savo veiklos per porą metų turinti vilties sulaukti kūrėja įvardija, kas buvo ir yra sunkiausia. Tai – rinkodara. Virtuali verslo aplinka sparčiai keičiasi, reikia greitai reaguoti. „Viską atliekant pačiai: kuriant pasakas, tapant, bendraujant su tiekėjais, fotografuojant, maketuojant, viešinant ir pardavinėjant, neužtenka laiko. Idealu atsiduoti tik tiems procesams, kurie „veža“, šiuo atveju kūrybai, tokia ir yra mano siekiamybė. O pardavimus ir rinkodarą mielai paliksiu tos srities specialistams“, – apie savo planus užsimena pašnekovė.

Ji džiaugiasi, kad sulaukia didelio palaikymo iš draugų ir artimųjų, ypač iš šeimos narių – vyro ir dukryčių, kurie ir toliau yra ištikimiausi „Monkey’s Tales“ gerbėjai ir „Beždžionės nuotykių“ veikėjai.

Visame pasaulyje vaikai myli mielus žvėriukus

Šeimai nesenai persikrausčius į Australiją, V. Butautis planuoja pristatyti „Monkey’s Tales“ kūrinius kengūrų šalies gyventojams. „Be to, čia tikrai esama ypatingų ir mielų gyvūnų, apie kuriuos dar nerašiau pasakų ir kurių dar nespėjau nutapyti. Konkurencija egzistuoja visur, Australijoje taip pat, tačiau, kaip ir visame pasaulyje, yra pirkėjų, kuriems užtenka Kinijos lapiukų, ir yra tokių, kuriems reikia mano sukurto lapiuko vardu Sniegas“, – įsitikinusi versli ir kūrybinga moteris.

Gera rašyti ir piešti

V. Butautis ėmėsi kūrybinės veiklos, nes kuriant jai yra gera ir įdomu, ten – namai. Trejeto publikuotų romanų autorė sako, kad, kurį laiką narpliojus sudėtingas suaugusiųjų temas knygose „Kiek kainuoja vaikai?“ bei „Vogti šokoladą“, norėjosi atsikvėpti nekaltame spalvų pasaulyje. Pasidarbavus teptuku vėl ateina noras rašyti. Taip ir sukasi jos veiklos karuselė.

Be to, vaikai visame pasaulyje myli mielus žvėriukus, o tėvai mėgsta jų atvaizdais puošti mažylių erdves. Paklausta, kodėl savo projekto pagrindine veikėja pasirinko beždžionę ir taip jį pavadino, pašnekovė atsako: „Apie pavadinimą galvojau ilgai, ieškojau, kas atspindėtų ir mane, ir tai, ką kuriu, ir dar kad būtų laisvas domenas. „Monkey’s Tales“ (liet. „Beždžionės pasakos“) iš tiesų ir yra mano kuriamos pasakos tiek raštu, tiek ant drobės. Kodėl beždžionės? Ek… Kažkada, pirmoje klasėje, pikta mergaitė mane taip pavadino ir aš tuo pasinaudojau.“

Norintiesiems kurti savo projektus V. Butautis patartų paklausti savęs dviejų dalykų: „Ką jūs labiausiai mėgstate daryti? Ir kokioje srityje esate geriausi? Jei atsakymai sutampa, jūs esate teisingame kelyje. Na, o norintiesiems hobį paversti verslu reikėtų sąžiningai atsakyti ir į trečią klausimą: „Ar galite iš to uždirbti?“