Atsitiktinai vienoje Klaipėdos sendaikčių parduotuvėje Andrius Mikalauskas (30 m.) nusipirko vazelę. Pasidomėjęs šio pirkinio gamintoju, pabendravęs su kolekcininkais vyras sužinojo, kad už kelis litus pirkta prekė yra vertinga ir kolekcioniuojama 1970-ųjų vaza, pagaminta Vakarų Vokietijoje. Ją Andrius pardavė už 1 400 litų ir taip pradėjo savo ir žmonos Eglės (29 m.) verslą.

Į Vokietiją – kartą per mėnesį

Mikalauskų šeima šiais metais Klaipėdoje atidarė specializuotą 1890–1990 metų vokiečių keraminių, porcelianinių vazų parduotuvę „Amfora“. „Vokietija buvo ir yra viena stipriausių ekonomikų pasaulyje. Ji buvo viena iš lyderių keramikos pramonėje, kurios kūriniai pasižymi kokybe, dizainu ir įvairove. O jų linijos, glazūros… ypatingos“, – kodėl pasirinko būtent vokiečių keramiką, aiškina Andrius.

E. ir A. Mikalauskai prisimena, kad istorija ir kolekcionavimu itin pradėjo domėtis gyvendami Didžiojoje Britanijoje. Tapę angliško paveldo organizacijos nariais, kiekvieną savaitgalį lankydavo įvairias pilis ir dvarus. Grįžę į Lietuvą šią tradiciją sutuoktiniai tęsė tėvynėje. Eglė ir Andrius visada žinojo, kad bus verslininkai, todėl atsitiktinai atrasta vertinga vaza padėjo tašką ieškojimams, kokį verslą steigti.

„Pardavę pirmąją vazą pradėjome domėtis, rinkti įdomesnius eksponatus, kolekcionuoti. O kartą apsilankėme įkurtuvėse, kuriose naujakuriai gavo dovanų vazą. Ji buvo masinės gamybos, multimilijoninio tiražo, pagaminta Kinijoje, be jokios meninės vertės. Tada ir nusprendėme, kad norime žmonėms pasiūlyti tikrų vazų su charakteriu, su istorija, turinčių išliekamąją ir meninę vertę“, – apie pasirinktą verslo nišą pasakoja Eglė.

Andrius priduria, kad verslo pradžioje vazų ieškojo Lietuvoje, bet dėl mažo pasirinkimo pradėjo keliauti į Vokietiją. Kartą per mėnesį verslininkas vyksta į minėtoje šalyje rengiamus aukcionus, antikvariatus, sendaikčių parduotuves, taip pat aplanko fizinius asmenis, kolekcininkus. Kiekvieną kartą jis parsiveža nuo 300 iki 400 vazų.

„Andrius turi ypatingą sugebėjimą sutalpinti daiktus“, – su šypsena sako Eglė. Pasak jos, šis verslas yra nuolatinis ieškojimo procesas, tarsi lobių paieška.

Pirkėjams išduodami sertifikatai

Parduotuvėje „Amfora“ siūlomos ir vienetinės – tik rankų darbo, ir gamyklinės vazos. Eglė pažymi, kad to laikotarpio gamyklos nuo šių laikų skiriasi kaip diena ir naktis: „Tada buvo masiškai kepamos vazų formos, bet kiekviena vaza užbaigiama rankomis.“

Pardavus vazą pirkėjui yra išduodamas sertifikatas. Jame pateikiama informacija apie konkrečią vazą: pagaminimo metai, autorius, gamyklos pavadinimas, matmenys, žymės, trumpas istorijos aprašymas.

Taip pat verslininkai, pirkėjui norint, nustato kolekcionuojamos rinkos vertę, t. y. kiek rimtas kolekcininkas mokėtų už vazą. Mikalauskai pažymi, kad pagrindinės rinkos yra JAV ir Australija.

Kurdami verslą Mikalauskai orientavosi į aukštesnes pajamas turinčias moteris nuo 30 iki 70 metų, bet, anot verslininkų, pasiūla prieinama ir vidurinės klasės atstovams. Kainuos svyruoja nuo kelių litų iki kelių tūkstančių. Šiuo metu pigiausia vaza kainuoja – 50 litų, brangiausia – 5 500 litų. Pastaroji yra rankų darbo vazų rinkinys, pagamintas iš cinobario medžiagos. Mikalauskams malonu, kad jų siūlomos prekės patrauklios ir jaunesnei auditorijai, ir vyrams.

Ateityje – vazų parduotuvės Vilniuje ir Nidoje

Eglės ir Andriaus įkurta parduotuvė išsiskiria ne tik pasiūla, bet ir nestandartiniu interjeru. Taupant pinigus buvo priimti įdomūs sprendimai – lentynoms sukurti panaudotos aprūdijusios statinės, XVIII a. sijos. Anot Eglės, stengtasi, kad interjerui panaudotos medžiagos atspindėtų minėto laikotarpio bruožus.

Siūlomų vazų senumą išduoda ir parduotuvės pavadinimas. „Norėjome tokio, kuris atspindėtų mūsų veiklą. Žodis „vaza“ per daug kapmuotas ir paprastas, o „Amfora“ atspindi mūsų daiktų senumą ir kad tai yra vaza“, – pasakoja verslininkai.

Artimiausias Mikalauskų tikslas – atidaryti dar vieną parduotuvę Vilniuje. Kaip ir uostamiestyje, ji duris atvers prekybos centre. „Mums reikia srauto, o šių dienų realybė tokia, kad srautas yra prekybos centruose, o ne senamiesčiuose“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat kitų metų vasarą tokią pasiūlą bus galima rasti Nidoje. Verslininkai prasitaria galvojantys ir apie bendradarbiavimą su lietuvių keramikais.

Eglės ir Andriaus teigimu, pradedant verslą svarbūs du aspektai, kuriuos reikia išsiaiškinti. Pirma, ką mėgsti ir ką gali daryti 16 valandų per parą. Antra, ar tavo prekė arba paslauga išsprendžia kokią nors potencialią klientų problemą. Mikalauskų šeima pradedantiesiems linki būti kantriems, išmokti save motyvuoti, kai nesiseka, išlikti pozityviems ir pasirūpinti adekvačiu poilsiu.

„Beje, ilsėtis vis dar mokomės“, – pokalbio pabaigoje šypsodamasi priduria Eglė.

Amfora.lt darbai