Verslininkė Rita Ūsienė (48 m.) meninius atvirukus piešia jau apie 20 metų. Laimingu žmogumi save vadinanti ponia Rita su šypsena prisimena, kad kadaise svajonės link pastūmėjo… atleidimas iš darbo! Dabar kūryba jai – ne tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ponia Rita sako, kad didelis šio verslo pliusas – lengva suderinti darbą ir šeimą. Su dailininke ir kalbamės jos namuose.

Pirmasis darbas parodė pinigų vertę

Paklausta apie savo pirmą darbo patirtį, ponia Rita įvardija dirbusi tam, kad užsidirbtų pinigų: „Labai norėjau nusipirkti dviratį. Todėl būdama moksleivė per vasaros atostogas įsidarbinau vaikų darželyje.“ Kai daugelis bendraamžių laiką leido prie ežero ar pas močiutę kaime, 15-metė būsima verslininkė dirbo darželio auklėtojos padėjėja. Padengdavo vaikams stalus, padėdavo apsirengti po pietų miego, su jais žaisdavo. Darbas jai nepatiko, tačiau pirmas išsikeltas tikslas atrodė reikšmingesnis. Pasmalsavus, ar dviračiui pakako uždirbtų pinigų, ponia Rita šypteli: „Tikslą pasiekiau.“

Atleidimas iš darbo paskatino įgyvendinti seną svajonę

„Mane visada traukė meno sritis, todėl baigus mokyklą nekilo abejonių, ką norėčiau studijuoti. Baigiau St. Žuko taikomosios dailės technikumą, dabar pervadintą Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetu“, – pasakoja verslininkė.

Meno studijos jaunajai dailininkei atvėrė karjeros galimybes meno srityje. Ponia Rita įsidarbino dizainere baldus gaminančioje įmonėje. Net dirbdama samdomą darbą, ji jau piešdavo pagal individualius užsakymus. Išdirbus 12 metų įmonei atėjo sunkūs laikai. Mažinant etatus moteris buvo atleista iš darbo. Viską apsvarsčiusi ir pasvėrusi ponia Rita nusprendė samdomo darbo daugiau neieškoti. „Nusprendžiau įgyvendinti seną svajonę – imtis verslo“, – šypteli verslininkė.

„Versle vadovaujuosi kokybės kriterijumi“

Verslo įkūrimas nepareikalavo didelių papildomų investicijų. Verslininkė teigia medžiagų savo darbui turėjusi nuo studijų laikų. „Man kainavo tik žaliavos: dažai, popierius, teptukai. Nors ir šių reikmenų daug nereikėjo pirkti – jų buvo iš anksčiau. Turėjau nusipirkusi labai kokybiškų dailės priemonių. Pavyzdžiui, akvareliniai dažai buvo gaminami su medumi, todėl yra ilgaamžiai. Verslo pradžiai buvau sukaupusi daug puikios kokybės žaliavų ir medžiagų. Pasitarusi su šeima dirbtuves įsirengiau ir klientus priimu namuose. Tam turiu atskirą kambarį, kurį įsirengiau pagal savo skonį.“

Moteris net kelis kartus pabrėžia, kad versle stengiasi vadovautis kokybės kriterijumi: „Jeigu kalbame apie mano kuriamus darbus, vadovaujuosi šiais principais: kokybė ir maksimalus kliento pasitenkinimas.“

Meninis skonis padeda įgyvendinti asmeninius ir verslo projektus

„Prieš krizę kurdavau klientams individualių namų interjerą“, – prasitaria menininkė.

Nesunku patikėti, kad ji kuria dizaino projektus kitiems, nes ir pačios namuose vyrauja ideali tvarka, darnus dizainas.

„Mūsų namų apipavidalinimą taip pat kūriau pati. Saviems namams rinkau švelnesnes, ramesnes spalvas, nes mėgstame jaukumą. Šeima džiaugiasi, todėl, manau, viskas pavyko“, – juokiasi moteris.

Papildomai verslo žinių sėmėsi universiteto auditorijose

Meno krypties studijų puikiai pakako gamybai ir kūrybiniam potencialui plėtoti, tačiau verslui augant ponia Rita pajuto rinkodaros žinių trūkumą: „Dirbu viena, todėl pati rūpinuosi savo verslu. Pradėjusi pamačiau, kad ne viskas taip paprasta, kaip galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio.“ Vaikai jau buvo mokyklinio amžiaus, nereikalavo didelės priežiūros, todėl įvertinusi savo galimybes ir pasitarusi su šeima moteris nusprendė įgyti antrą aukštąjį išsilavinimą. Šįkart – verslo vadybos ir administravimo. „Įstojau ir baigiau Vilniaus universiteto verslo vadybos ir administravimo specialybę. Taigi esu baigusi meno ir verslo sričių studijas.“

Malonumą teikia kūryba ir įvertinimas

Paklausta, kas teikia didžiausią džiaugsmą rankų darbo atvirukų versle, ponia Rita ilgai negalvoja: „Džiaugsmą teikia klientų įvertinimas. Smagu, kai giria mano darbus. Nusiperka klientas atviruką, padovanoja artimam žmogui ir po kiek laiko pamato tą atviruką įrėmintą ir pakabintą ant sienos. Tai džiugina ir mane kaip autorę, ir tą žmogų, kuris pirko, ir tą, kurį apdovanojo. Smagu teikti klientams džiaugsmą. Taip pat malonus kūrybos procesas – man smagu daryti tai, ką darau.“

Krizė paveikė, tačiau nesužlugdė

„Sunku per krizę, nes labai sumažėjo klientų. Šiame versle pajamos kinta ir tai yra minusas. Gaminu prabangos prekę, grožį, kurį ne kiekvienas gali įpirkti. Juk be maisto žmogus negali gyventi, o be atviruko išsivers. Per krizę žmonės taupo ir dažniausiai renkasi pigesnius atvirukus iš kioskų ar pašto“, – neslepia sunkumų verslininkė.

Vis dėlto dauguma nuolatinių klientų, pasakoja dailininkė, atvirukus iš jos pirko ir perka iki šiol: „Perka. Galbūt rečiau, ypatingesnėms progoms, tačiau perka. Vis tik rankų darbo atvirukai yra šiltesni nei įprasti, spausdinti.“

Nors dabar verslas einasi sunkiau, moteris tiki, kad po truputį ekonomika atsigaus. „Stengiuosi neprarasti optimizmo. Plečiu verslą internete, ieškau naujų prekybos vietų, tobulinu savo srities žinias“, – pasakoja menininkė.

Linki racionaliai įvertinti riziką

Verslą pradedantiems žmonėms ponia Rita linki tinkamai įvertinti būsimo verslo riziką. Reikia gerai apgalvoti prekių kainodarą, ištirti konkurentų kainas: „Patarčiau verslo pradžioje nustatyti šiek tiek mažesnes kainas už savo prekes ar paslaugas. Taip greičiau pritrauksite klientų.“

Dar verslininkė linki mąstyti racionaliai ir būti pasirengus ne tik sėkmei, bet ir sunkumams. Iš patirties kalbėdama moteris kaip svarbią problemą įvardija paklausos svyravimus: „Ypač proginių sveikinimų kūrimo versle jie gana ryškūs. Didžiosios šventės būna kelis kartus per metus, todėl reikia siūlyti atitinkamus produktus. Gimtadieniams, vestuvėms ar krikštynoms taip pat reikia skirtingų sveikinimų tekstų, atvirukų, papildomų paslaugų, tokių kaip kvietimai, stalo vinjetės. Skirtingais laikotarpiais skiriasi klientų poreikiai ir apskritai produktų paklausa.“

R.Ūsienės darbai