„Projektas „Undinėlė piešia“ atsirado netyčia, kuomet viena pažįstama paprašė savo draugės vestuvėms nupiešti piešinį, paminėdama, kad draugių grupelė buvo vadinama trigalviu slibinu. Man užteko tik šios frazės ir aš jau turėjau vaizdinį galvoje, kurį teliko nupiešti. Galutinis rezultatas gavosi smagus ir neįprastas, o sulaukusi daugiau palaikymo, pradėjau galvoti apie tolimesnį veiklos vystymą“, – apie projekto „Undinėlė piešia“ pradžią pasakoja kūrėja Diana Šukė.

Piešinys prasideda nuo fotografijos

Kurti išskirtinį piešinį Diana pradeda nuo fotografijos. „Pirmiausia paprašau, kad užsakovas atsiųstų kuo daugiau žmogaus, kurį nori pavaizduoti piešinyje fotografijų – vieno, su draugais, kad matytųsi kuo daugiau įvairių emocijų. Tada pasitariame, kokia bus piešinio tema ir pradedu darbą“, – apie tai, kaip prasideda kūrybos procesas, pasakoja pašnekovė.

Stengiasi piešti su idėja

„Visada stengiuosi piešti su cinkeliu ir temine idėja. Man norisi atrasti išskirtinį bruožą, kurį žmonės pamatę suprastų, kad nupiešti jie. Tai tarsi iliustracija iš knygos, kurioje jie – pagrindiniai veikėjai. Nors kartais iš užsakovų ne visada pakanka informacijos apie piešiamus žmones, tada pasitelkiu į pagalbą jų nuotraukas ir bandau perprasti, kokios tai asmenybės – ar nenustygstantys vietoje nuotykių ieškotojai, o gal mėgstantys karštą kakavą ir skaitantys knygas jaukiuose namuose. Mėgstu interpretuoti. Visada bandau pridėti įvairių ornamentų, augalų, aksesuarų taip kurdama unikalų bei išskirtinį portretą“, – teigia D. Šukė.

Įdomiausiame darbe – Artūras ir undinėlė iš „Akvameno“

 

„Atiduodama piešinį nebuvau tikra kokia bus užsakovės reakcija, bet vos pamačiusi piešinį ji nusišypsojo. Tai man – didžiausias komplimentas.“

D, Šukė.

 

Paprašyta papasakoti apie įdomiausią darbą, kurį teko kurti, pašnekovė išskiria porą, pieštą fantastinio filmo „Akvamenas“ tema. „Viena mergina atsiuntė draugų poros nuotraukų ir paprašė nupiešti juos vestuvių proga. Taip pat užsiminė, kad pora mėgsta viską, kas susiję su vandeniu.Tai buvo nepaprasta pora, vien nuo jų nuotraukos sklido kažkokia stipri nuotykių, laimės, vienas kitam pagarbos ir meilės aura. Kadangi vandens motyvo piešinyje pasirodė maža, pagalvojau apie filmą „Akvamenas“,abu herojai turėjo tam tikrų personažų bruožų iš pirmųjų komiksų. Pora buvo tarsi nežemiška: jis turėjo herojišką žvilgsnį, o ji buvo švelni, bet stipri jūrų karalienė. Atiduodama piešinį nebuvau tikra kokia bus užsakovės reakcija, bet vos pamačiusi piešinį ji nusišypsojo. Tai man – didžiausias komplimentas. Mums išsikalbėjus paaiškėjo, kad piešinyje pavaizduota pora daug keliauja ir mėgsta fantastinio žanro kūrybą. Buvo labai smagu, kad pataikiau su tema, kad galėjau iš fotografijos gauti šią informaciją“, – piešinio istoriją atskleidžia Diana.

Sunkiausia piešimo procese – žmonių veidai

D. Šukė teigia, kad sunkiausia piešimo procese – žmonių veidai. „Visą dėmesį sutelkiu ties žmonių veidais – čia viena neteisinga linija gali iškraipyti visus bruožus. Pamenu sudėtingiausią projektą, kuomet teko daug kartų perpiešti vienos poros portretą. Tada vyro veidą jau galėjau nupiešti užsimerkusi, o mergina buvo tokių išskirtinių bruožų, kad piešiant gaudavosi viskas, tik ne ji. Veidus piešti yra sudėtinga, nes juose reikia perteikti nuotaiką ir charakterį“, – pasakoja pašnekovė.

Taip pat kūrėja pastebi vieną įdomybę – Diana negali piešti, kai yra blogos nuotaikos. „Kai kažkas negerai, stengiuosi kuo greičiau išspręsti tą problemą, nes kitaip piešinyje atsispindės neigiamos emocijos. Kai piešiu liūdna, pavargusi, nupiešti veidai taip pat atrodo niūrūs. Kartais piešdama portretus nejučia perduodu savo veido bruožų. Neretai kūrėjai linkę į piešinius perduoti dalelę savęs“, – tikina D. Šukė.

Įkvepia žmonės, piešiantys tai, kas patinka

„Kadangi baigusi mokyklą išvažiavau į Angliją studijuoti iliustracijos, tuo metu mokiausi su savo artima drauge. Mes palaikėme viena kitos kūrybą (palaikome ir iki šiol), o atėjus nekūrybingam laikotarpiui, užsiimdavome veikla, kuri vėl pažadindavo mūsų vidines mūzas. Jeigu kitas kuria, visada stengiuosi jį palaikyti – tai yra labai svarbu. Man patinka žmonės, kurie kuria tai, kas jiems patinka. Tai asmenybės, kurios jau supranta gyvenimo prasmę”, – pasakoja Diana.

Taip pat man labai padeda plaukiojimas – jeigu jaučiu, kad kūrybinis procesas užstrigo, nueinu į baseiną, prasiplaukiu, o galva tuo metu išsivalo nuo kasdienių rūpeščių ir užleidžia vietą kūrybinėms idėjoms ir vaizdiniams“, – apie tai, kas įkvepia kūryboje, atskleidžia projekto „Undinėlė piešia“ įkūrėja.

Nuo piešimo pailsi rinkodaros srityje

Pasiteiravus, kodėl nesiekia savo hobio paversti pagrindiniu darbu, Diana tikina, kad taip atranda gyvenimo pusiausvyrą: „Visiškai pasinerti į piešimą kol kas negalvoju. Dirbu rinkodaros srityje, kurioje aplinkiniai padeda man tobulėti. Man patinka gyvenimo įvairiapusiškumas – darbas marketinge papildo mano hobį, o hobis – darbą, taip skatindamas kūrybiškumą“, – pasakoja kūrėja.

Ateities planuose – daugiau spalvų

Paklausta apie projekto ateities tikslus, pašnekovė prisipažįsta, kad savo kūryboje norėtų matyti daugiau spalvų: „Norėčiau daugiau piešti spalvotų piešinių, galbūt su pieštukais. Taip pat neatmetu galimybės sugrįžti į tapybą, piešti su akvarele. Ateityje norėčiau iliustruoti knygą, įgyvendinti savo svajonę nuo vaikystės laikų. Tai planai, kuriuos esu užsirašiusi ir tikiuosi ateityje įgyvendinti“, – teigia D. Šukė.

Kūrybą palaiko šeima ir draugai

„Kurdama jaučiu milžinišką palaikymą iš artimųjų, šeimos. Paprastai, kai jauni žmonės pasako šeimai, kad nori tapti menininkais, niekas nesidžiaugia. O mano tėvai, pamatę, kad piešiu, nuvedė mane į dailės gimnaziją, o vėliau labai palaikė ir siekė, kad išvykčiau studijuoti į užsienį. Kai atėjo laikas grįžti į Lietuvą, šeima buvo šalia, taip pat ir vyras – jis visada man padeda. Kai esu pavargusi, jis paruošia man arbatos, padeda susitvarkyti namus, kad pamiršusi smulkius rūpesčius galėčiau ramiai kurti. Draugai visada duoda gerą žodį ir patarimus. Man labai pasisekė, nes palaikymą ir gerą energiją iš išorės jaučiu visą laiką“, – pasiteiravus, ar kuriant piešinius sulaukia palaikymo iš aplinkinių, pasakoja D. Šukė.

Linki nebijoti dalintis kūryba

„Neseniai suvokiau vieną dalyką, kad niekada nebūsiu pačia geriausia menininke pasaulyje. Supratau, kad nėra ko konkuruoti. Vieniems sekasi piešti pieštukais, kitiems su akvarele, vieni mėgsta piešti šunis, o kiti – gėles. Visų pirma linkiu išmokti susitaikyti, suvokti, kad bus žmonių, kuriems jūsų menas nepatiks.Taip pat bus tų, kuriems patiks ir įkvėps. Galbūt kažkam tapsite kelrode žvaigžde, padėsiančia suvokti, ką veikti gyvenime. Socialiniai tinklai gali pasiūlyti nemažai nuomonės formuotojų, kurie savo veikla įkvepia kitus, jie nebijo savęs parodyti. Jeigu gali kiti, galite ir jūs. Niekas nepradeda būdamas profesionalu, reikia nuo kažko pradėti: darykite, kurkite, rodykite žmonėms savo kūrybą ir kalbėkite apie save garsiai“, – jauniesiems kūrėjams ir pradedantiesiems menininkams linki projekto „Undinėlė piešia“ kūrėja D. Šukė.

„Undinėlė piešia“