Dažnai net nesusimąstome, kokią didžiulę reikšmę mūsų kasdieniam gyvenimui turi elektroninės sistemos ir programinė įranga. Šiuos sprendimus įmonėms siūlanti bendrovė „Donetek“ dirba daugiausia su išskirtinėmis naftos įmonėmis, tačiau neaplenkia ir smulkesnių startuolių. Apie savo įmonės veiklą pasakoja „Donetek“ įkūrėjas kaunietis Vaidas Zakarka (30).

Siūlo dviejų tipų paslaugas

Pašnekovas keletą metų Norvegijoje dirbo inžinieriumi, po kurio laiko nusprendė dirbti sau ir įkūrė individualią įmonę. Naftos bendrovei jis kūrė elektroninius sprendimus, programavo ir ilgainiui suprato, kad norisi užsiimti ir kitokia veikla.

 

„Daugiausia dirbame su mažesnėmis naftos įmonėmis, kurios turi išskirtinumą ir kurių yra tik keletas pasaulyje.“

V. Zakarka.

 

„Konsultavimu ir techniniu įgyvendinimu užsiimti vienam sunku“, – šypsodamasis sako jis, todėl ėmė burti komandą. Grįžęs į Lietuvą atidarė kitą įmonę, kuri virto „Donetek“. Ji įmonėms siūlo dviejų tipų paslaugas: programinės įrangos kūrimą įterptinėms elektroninėms sistemoms (angl. embedded systems) ir nestandartinių elektroninių įrenginių projektavimą.

„Daugiausia dirbame su mažesnėmis naftos įmonėmis, kurios turi išskirtinumą ir kurių yra tik keletas pasaulyje“, – atskleidžia „Donetek“ įkūrėjas V. Zakarka. Štai viena iš klienčių įmonių gali sudaryti jūrų gelmių žemėlapį, pagal kurį nustatoma, kur gali būti naftos. „Donetek“ tokioms įmonėms padeda kurti įrangą.

Inžinerijos terminai paprastai

Nors neišlavintai ir prie inžinerijos terminų nepratusiai ausiai visi šie žodžiai gali skambėti bauginamai, V. Zakarka savo žodžius supaprastina. Savo kuriamus produktus jis paaiškina lygindamas su mikrobangų krosnele: joje galima nustatyti kepimo laiką, galingumą ir temperatūrą. Šias funkcijas kontroliuoja krosnelėje esantis mažas kompiuteris, kurio ekrane matome laiką ir galią. Jis nuskaito visus mygtukų paspaudimus ir valdo krosnelėje esančius elementus. „Donetek“ siūloma paslauga ir yra programinė įranga specializuotiems kompiuteriams bei specializuotai įrangai. Kaip vieną iš įrenginių pavyzdžių, kuriuos „Donetek“ padeda kurti naftos įmonėms, V. Zakarka įvardija signalų įrašymo įrenginius, registruojančius tam tikrus signalus, kurie yra siunčiami iš laivo. Šie įrenginiai įmetami į jūrą, nuskęsta į kelių šimtų metrų gylį ir laukia laivo siunčiamų signalų. Siunčiami signalai yra iškreipiami reljefo ir išduoda, kokie yra reljefo sluoksniai po jūra. Jeigu randama porėto akmens, kuriame galima rasti naftos, signalas iškreipiamas vienaip, jeigu smėlis – kitaip. Šiais įrenginiais įrašinėjama, kaip signalas keičiasi, ir pagal tuos pokyčius sukuriamas trimatis gelmių modelis. Taip sužinoma, kur galima gręžti ir tikėtinai rasti naftos.

Rentgeno spindulių nuotraukos naftos gręžiniuose

„Donetek“ turi ir išskirtinių projektų: pavyzdžiui, projektuoja elektroniką, kuri gali veikti aukštoje temperatūroje, net iki 150 °C, nors įprasta įranga, tokia kaip nešiojamieji kompiuteriai, specifikuoti iki 35–50 °C. Tenka kurti ir itin aukštos įtampos įrenginius. „Įprastame elektros lizde įtampa 220 voltų, o tai jau yra pavojinga gyvybei, mes esame dirbę ir su įranga, kurios mazgų įtampa siekia ir iki 200 tūkst. voltų“, – paaiškina „Donetek“ įkūrėjas.

Dar didesnė įdomybė – rentgeno spindulių nuotraukos naftos gręžiniuose. „Kartais į gręžinį įlūžta ar įkrinta technika. Gręžinys gali būti ir 10 km gylio. Labai sunku pastebėti, kas ten vyksta ir dėl ko nafta teka silpniau arba visai neteka“, – pasakoja V. Zakarka. Tokiais atvejais žemyn nuleidžiami specialūs įrenginiai ir padaroma rentgeno nuotrauka. Per naftą ir purviną vandenį pamatomas daiktas ir jo pozicija, kad specialistai galėtų specialia įranga trukdį sužvejoti.

Specializuotos rinkos sunkumai

Panašių įmonių, užsiimančių aukštoje temperatūroje veikiančios ar aukštos įtampos sistemų projektavimu, pasaulyje nedaug, gal tik kelios dešimtys. Vienas pagrindinių sunkumų tas, kad ši sritis labai specializuota, mažas ir elektronikos komponentų pasirinkimas. „Reikia priimti nestandartinius sprendimus, naudoti komponentus, kurie galbūt naudojami visiškai kitoje srityje ir juos pritaikyti čia, – neslepia V. Zakarka. – Pradėję daryti projektą niekada negalime būti tikri, kad pavyks jį įgyvendinti. Gali nutikti taip, kad tam tikromis sąlygomis įrenginys neveiks ir neturėsime kritinių komponentų, kurie leistų tomis sąlygomis veikti.“

Klientų paieška taip pat užtruko ilgai, panaši situacija buvo ir su tiekėjais. „Kai kurių Lietuvos įmonių požiūris yra senovinis, jos labiau orientuotos ne į klientą, o į pelną. Laimei, šiuo metu esame užmezgę gerus santykius su keletu įmonių, kurios padeda padaryti gaminių surinkimą – mes suprojektuojame mazgą ir atiduodame jiems atlikti mechaninius darbus“, – pasakoja V. Zakarka.

Lietuviškos mąstysenos problemos

Norintiesiems pradėti savo verslą pašnekovas tvirtina, kad svarbu dirbti ne vienam: „Dabar, kai yra komanda, viskas vyksta sklandžiau, gerokai padidėjo paslaugų kokybė, pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su kitomis įmonėmis.“

Jis pataria dirbti ir su kitomis įmonėmis, leisti joms užsidirbti, jos ir kitaip bendraus, ir prireikus galbūt padės, gaminiai ir teikiamos paslaugos bus geresnės kokybės. „Man ypač patiko kultūra Silicio slėnyje, ten žmonės linkę dalytis ir vieni kitiems padėti. Tačiau pastebiu, kad lietuviai daugiau linkę veikti individualiai, bijo dalytis mintimis su kitais“, – neslepia V. Zakarka.

Jis taip pat teigia, kad teorinės spėlionės nepasiteisina. Reikia daugiau bandyti, daryti, imtis, keisti ir daryti iš naujo – daugiau daryti negu galvoti. Labai svarbu išsiaiškinti rinkos poreikius, o tai galima padaryti bandant parduoti ir dar fiziškai neegzistuojantį ar ne iki galo sukurtą produktą.