Ne į kiekvieną biurą užsukus, pasitinka meška, laukinės katės, o draugiškai nusiteikęs bendrovės savininkas pakviečia prisėsti ant begemoto kojų taburetės. „Medžioklė – tai ūkininkavimas gamtoje, ištisas mokslas. Tikras medžiotojas niekada nesakys „nušoviau“, pasidžiaugs „sumedžiojęs“. Savo klientams aš organizuoju ir parduodu procesą – medžioklę, tačiau pasiekti trofėjų turi jie patys. Medžioklėje tenka įveikti ne tik gamtą bei žvėrį, bet ir patį save“, – patikino medžiotojas ir verslininkas Antanas Truskauskas, kurio trofėjų kolekcija yra įvertinta garbingiausiais pasauliniais apdovanojimais. Medžiokles visame pasaulyje organizuojančios bendrovės „Felis“ savininkas sutiko papasakoti apie nuotykių, įtampos ir išbandymų kupiną verslą.

Kalnų medžioklės užgrūdina

„Kai beždžionė pakėlė akmenį ir nudobė pirmą gyvūną, prasidėjo žmogaus raida. Vėliau jis ėmė mąstyti, kaip prisėlinti prie grobio, pasidirbo pirmykščius medžioklės įnagius. Vystėsi žmogus, tobulėjo ir medžioklės būdai, o dabar mes jau skrendame į kosmosą“, – vieną pagrindinių žmogaus evoliucijos motyvų nusakė pašnekovas.

Greičiausiai A. Truskauskas skristų ir į kosmosą, jei ten būtų ką sumedžioti. Per tris dešimtmečius trunkančią medžiotojo karjerą jis spėjo išmaišyti visą pasaulį, nesilankė tik Antarktidoje, juk pingvinų nemedžiosi. Į tarp medžiotojų populiarią egzotiškąją Afriką pašnekovas kai kada vyksta keliolika kartų per metus, organizuoja keliones atokiausiuose planetos kampeliuose: Himalajų kalnuose, Aliaskoje, Kamčiatkoje. Pasak Antano, kalnų medžioklės sudėtingos fiziškai, nes tenka ne tik medžioti, bet ir užkopti į aukštumas, įveikti pavojingus tarpeklius, atšiaurias gamtos sąlygas. Kalnų žygiuose nepamainomu talkininku tampa ne tradiciškai geriausias medžiotojo draugas – šuo, o arklys.

„Dažnai būna, kad susiruošia į kalnus, o jėgelių tam nelabai yra. Kad ir sportiškas medžiotojas, bet balne gali greitai pavargti, po dienos kelionės ant kojų nepastovi. Skiriasi ir žmonių savybės. Vieną nors prie žaizdos dėk, o kitas net ir po labai sėkmingos medžioklės skundžiasi. Aš, kaip verslininkas ir organizatorius, turiu maksimaliai pasirūpinti kiekvieno kliento poreikiais“, – sakė medžiotojas.

Monstriška begemoto jėga

Pasak 23 lokius įveikusio A. Truskausko, meška yra garbingas trofėjus. Afrikoje – kitos tradicijos, ten vietiniai medžiotojai laiko garbe sumedžioti liūtą ir iš jo pasisiūti kepurę. Užduodu tradicinį klausimą, kurį Antanui teko girdėti ne kartą: kokios medžioklės pavojingiausios? Ar dažnai kyla grėsmė medžiotojo gyvybei?

„Gyvenime daugybė pavojingų dalykų. Gulėk ant krosnies – vis tiek mirtis ateis. Manau, kad geriau jau nugyventi garbingai, įdomiai, pasaulio pamatyti. Žinoma, medžioklė nėra vaikų žaidimas. Kiekvienas gyvūnas yra pavojingas, net ir sužeistas kiškis gali akis išdraskyti. Turiu randų, teko ir po meška pagulėti – buvo išplėšusi mėsas, o kalnuose arkliui pasibaidžius kritau nuo šlaito“, – pavojingomis akimirkomis pasidalijo patyręs medžiotojas.

A. Truskauskas pasakoja, kad kiekvienas gyvūnas turi savo saugumo zoną. Žmogus visame pasaulyje yra sutinkamas kaip pavojus. Jei gyvūnas pastebi medžiotoją, stengiasi pasišalinti, pasislėpti. Pavyzdžiui, meška įsius, jei medžiotojas priartės arčiau nei per 12 metrų. Leopardai priartėjusį žmogų puola žaibiškai, be jokio įspėjimo. Drambliai – kitokio būdo. Jie pirma sutrimituoja, pagąsdina, per tą laiką medžiotojas spėja iššauti. Pašnekovo teigimu, jei ne tokios dramblių manieros – ne vienas būtų sutryptas.

„Raganosio medžioklė yra viena brangiausių, o pavojingiausias žmogui – begemotas. Vietiniai juos vadina žoliapjovėmis. Apsistojus medžioklės stovykloje prie vandens telkinio, per naktį iš vandens išlindę begemotai nuskuta didžiulius pievos plotus. Nors mėsa jie neminta, susidūrus akis į akį, suveikia savisaugos instinktas ir monstriškos jėgos žvėris puola žmogų. Nuo begemotų nukenčia ir žūsta daugiau vietinių gyventojų nei nuo liūtų, leopardų, krokodilų ir dramblių kartu sudėjus“, – apie kelias tonas sveriančių galiūnų būdą pasakojo A. Truskauskas.

Drebančiomis rankomis lokio neįveiksi

Nenuostabu, kad Antanas skeptiškai vertina piktus komentarus, jog visi medžiotojai – žudikai: „Lengviausia yra kritikuoti, šūkauti, bet patiems nieko nedaryti. Turi gerų idėjų ir tie patys žalieji, tačiau keikdami medžiotojus dažnai patys nieko nenusimano apie medžioklę. Medžiotojai tvarko, ūkininkauja gamtoje, prižiūri miškus ir gyvūnus. Draudimais niekada nieko neišspręsi, nes užraudus suklesti brakonieriai“, – įsitikinęs A. Truskauskas.

Baltieji raganosiai Afrikoje ir reti kalnų avinai Himalajuose – geriausias argumentas medžioklės priešininkams. Leidus medžioti užsieniečiams, nykstančios šių gyvūnų populiacijos netrukus atsikūrė. Ekonominis interesas – pats svarbiausias variklis. A. Truskauskas teigia, kad vietiniai anksčiau nė nesusimąstę pjaudavo mėlynuosius Nepalo avinus ir taip juos beveik išnaikino. Dabar šešiaženklę sumą kainuojanti šio gyvūno medžioklės licencija tarp vietinių gyventojų pavertė jį šventu angelėliu. Už šias licencijas užsieniečių medžiotojų sumokami pinigai atitenka kaimo bendruomenėms, už juos statomos ligoninės ir mokyklos.

Retesniems egzotiškiems gyvūnams medžioti licencijos itin brangios, tad azartas parsivežti trofėjų didžiulis. Dažnai jaudulys mažiau patyrusiems medžiotojams pakiša koją. „Būna, kad žmogų, artėjantį prie žvėries, tarkim, lokio, ima lyg tropinis drugys krėsti. Iškart matau – prašaus, o jei pataikys, tai atsitiktinai. Jei žvėris sužeidžiamas, padarome viską, kad jį rastume. Jei visiškai prašauna pro šalį, licencija leidžia ieškoti naujo žvėries. Kartą nepataikęs, medžiotojas dažniausiai nusiramina ir antrąkart sėkmingai sumedžioja trofėjų“, – medžioklėje dažnai užklumpantį psichologinį stresą atskleidė kelionių organizatorius.

Kolekciją padovanojo muziejui

Kartu su klientais į medžiokles tolimuose kraštuose neretai leidžiasi ir pats A. Truskauskas, tačiau tuomet pats nemedžioja, o rūpinasi kelionės užsakovo gerove. Savaitę ar dvi trunkančios kelionės – ne pats lengviausias užsiėmimas, miegoti kartais tenka tik keletą valandų per parą, nes reikia viską organizuoti, dukart per dieną vykti į medžioklę, pasirūpinti kliento trofėjais.

„Tikrai žinau, kad gyslelės tam neturintis žmogus šiuo verslu neužsiims. Pagal išsilavinimą esu gamtininkas, miškininkas, gamtoje ir medžioklėse praleidau didžiąją dalį gyvenimo, tad ir patirtį sukaupiau šiokią tokią“, – kukliai per tris dešimtmečius sukauptą profesinę patirtį įvertino medžioklės vilkas.

A. Truskauskas pasakojo, kad patikimi vietiniai partneriai užsienyje – viena svarbiausių verslo grandžių. Visi jie asmeniškai patikrinti – prieš siūlydamas tolimas keliones Antanas pats vyksta susipažinti su tų šalių vietiniais organizatoriais, jų siūlomomis paslaugomis.

Internete pasitaiko sukčių, kurie siekia pasipelnyti iš patiklių medžiotojų. Mat rezervuoti medžiokles, susimokėti už kelionės organizavimą ir licencijas tenka iš anksto, dažnai net prieš metus. Medžioklių organizatoriais apsimetę sukčiai mažesnėmis nei rinkos kainomis bando suvilioti. Pervedus pinigus, pradingsta lyg į vandenį. Todėl, pasak Antano, tokio verslo naujosios technologijos nesunaikins – klientams reikia asmeninio kontakto, realaus, o ne už kompiuterio pasislėpusio kelionių organizatoriaus.

„Medžiotojai – viena smalsiausių visuomenės grupių. Jie siekia netikėtų išbandymų, dar nemedžiotų trofėjų, pažinti naujus kraštus. Asmeniškai dar trokštu kolekciją papildyti keliomis retomis antilopėmis. Jas sutikti galima tik Tanzanijoje, Kilimandžaro papėdėje. Norėčiau pričiupti ir ernį, nes kiek bandžiau nepavyko. Kartais medžioklėje, kaip ir gyvenime, viską padarai beveik tobulai, pritrūksta tik sėkmės“, – šyptelėjo pašnekovas.

Visą įspūdingą trofėjų, ginklų, medžioklės įnagių bei suvenyrų kolekciją A. Truskauskas nusprendė padovanoti Mindūnuose (Molėtų r.) įsikūrusiam ir šių metų pabaigoje pirmuosius lankytojus sutiksiančiam medžioklės muziejui. „Atiduosiu viską, sau pasiliksiu tik keletą eksponatų, daugiau nieko neturiu – namo nepasistačiau, mašinos brangios neturiu, tačiau visą gyvenimą veikiu tai, ką labiausiai mėgstu“, – paprastą laimės formulę pateikė verslininku tapęs medžiotojas.

Medžioklės verslas