Vilnietė Aušrė Savickaitė (30), dirbanti vienoje popieriaus tiekimo įmonėje, visą savo laisvalaikį skiria prieš pusantrų metų ją užvaldžiusiai idėjai populiarinti – prekių ženklo „Meu“ marškinėliams su siuvinėtais katinų atvaizdais gaminti ir parduoti. Užsiimti estetine kūryba ji ryžosi ne iš karto, ilgai dvejojusi, nes vis trūko postūmio. „Baimė pradėti buvo stipri. Apie tai galvojau tiek daug ir taip ilgai, kad supratau, jog turiu ryžtis įgyvendinti ir nustoti teisintis. Reikia tiesiog daryti. Taip prasidėjo „Meu“ kelias“, – sako prieš pusmetį rinkai pristatytų „augintinių“ šeimininkė.

Už gerą kokybę ir emocinį ryšį

Apsisprendusi imtis to, ką sumaniusi, A. Savickaitė prisimena, kad pradžia buvo labai rami ir gana varginanti. „Teko daug bandyti, eksperimentuoti, tiesiog laukti kažko tokio, kas suteiktų tą nušvitimą, – šypsodamasi pasakoja idėjos autorė, besilaikanti nuostatos, kad du svarbiausi dalykai yra aukšta drabužio kokybė ir jį dėvinčio emocinis ryšys, todėl tobulybės paieškos užėmė daug laiko. – Noriu, kad mergina, nešiojanti mano kurtus drabužius, jaustųsi šiek tiek katiniškai. Jie skirti merginai, kuri laužo taisykles, jaučiasi laisva ir yra išskirtinė, įdomi asmenybė, neabejotinai mylinti gyvūnus, prisidedanti prie jų gerovės. Nes šio ženklo idėja turi labai gilias sąsajas su tikromis istorijomis. Šio prekių ženklo tikslas – padėti beglobiams kačiukams rasti namus. Ir kol kas mums visai gerai sekasi tai daryti. „Meu“ šeima dėkinga visiems, kurie mus palaiko, tiki ir myli. Po prekių ženklu „Meu“ slypi tikros katiniškos istorijos. „Meu“ šeimą šiuo metu sudaro trys nariai. Rusvaplaukis Princas, mano mylimas augintinis, kuris apsigyveno didelių marškinių kišenėje. Princo geriausias draugas Giftas – gražuolis katinas, nepaliekantis abejingų. Savo namais jis pasirinko neįprasto kirpimo didelių marškinių kišenę. Naujausias šeimos narys – mažasis didelių akių savininkas, atkeliavęs iš „Naminukų“ gyvūnų prieglaudos. Kačiukas vardu Pliusiukas geriausiai jaučiasi biuro stiliaus marškinių kišenėje.

„Turbūt gyvenime nesu sutikusi tiek daug įdomių žmonių, kuriuos sutikau sukūrusi „Meu“. Kasdien vyksta tiek daug visko ir tenka spręsti tiek įvairiausių dalykų, kad tikriausiai be viso šito niekada nebūčiau sužinojusi, kiek daug visko vyksta aplink“

A. Savickaitė

Patirti nepriklausomybės jausmą

Neskaičiuodama įvairių darbų, kuriuos teko dirbti vasaromis, pirmuoju šiek tiek rimtesniu A. Savickaitė vadina per vadybos studijas turėtą pardavimų vadybininkės darbą viename verslo naujienų dienraštyje. Tačiau, dirbdama samdomą darbą, visuomet norėjo sukurti įdomesnį savo pačios gyvenimą, būti nepriklausoma ir išbandyti save kitoje perspektyvoje. Pašnekovės teigimu, tai ir paskatino įgyvendinti kilusią nuosavo verslo idėją.

„Reikėjo nueiti ilgą kelią, kad būtų taip, kaip yra dabar, ir tai tik pradžia, nes noriu, kad būtų vis geriau. Noriu „Meu“ šeimą papildyti naujais nariais, sukurti daugiau naujų gaminių, – pasakoja moteris. Niekada prieš tai savo verslo patirties neturėjusi pašnekovė atskleidžia, kad sunkiausia jai buvo sužinoti, nuo ko viską pradėti, kaip daryti, kas teisinga, o kas ne. Išsiaiškinus vienus dalykus, atsirasdavo naujų: kaip rasti tinkamus žmones, kurie padėtų įgyvendinti idėją, kur ieškoti tiekėjų, kaip padaryti, kad katinai atrodytų tikroviški, kaip ir kur pardavinėti bei daugybė kitų dalykų, kuriuos galėtų vardyti be paliovos.

Dabar ji sako žinanti, kad, kol nieko nedarai, viskas atrodo paprasta, o kai pradedi, greitai supranti, kiek daug visko reikia išmanyti. Tik šiandien ji nelinkusi apgailestauti dėl nueito kelio, priešingai – jaučiasi laiminga, kad vis dėlto išdrįso. „Meu“ man kaip vaikas, kuri labai myliu ir kuris kasdien mane moko vis ko nors naujo“, – sako prekių ženklo autorė.

Meilė gyvūnams ir verslas papildo vienas kitą

Pašnekovė labiausiai patenkinta tuo, kad jos pradėtas verslas visiškai sutampa su pomėgiu ir meile gyvūnams. Tai virto tiesiog jos gyvenimo būdu, teikiančiu ir daugiau pranašumų. „Turbūt gyvenime nesu sutikusi tiek daug įdomių žmonių, kuriuos sutikau sukūrusi „Meu“. Kasdien vyksta tiek daug visko ir tenka spręsti tiek įvairiausių dalykų, kad tikriausiai be viso šito niekada nebūčiau sužinojusi, kiek daug visko vyksta aplink. Mano klientės leido į save pažvelgti kitu kampu ir pažinti save geriau. Tuo džiaugiuosi kas dieną“, – nuoširdžiai savo emocijomis dalijasi A. Savickaitė. Ji daug nevargo dėl to, kaip pavadinti savo prekių ženklą, tiesiog norėjo skambančio trumpai, stilingai ir aiškiai įvardijančio, ką ji daro. Dizainerė tai įgyvendino visu šimtu procentų.

Darbas sau skiriasi nuo darbo kitam

Savo verslą pradėjusi A. Savickaitė jau patyrė, kad kasdien pati turi save motyvuoti, sugebėti rasti būdų stebinti žmones ir tuos būdus įgyvendinti. „Čia negali miegoti. Turi būti stiprus ir kietas. Turi daug dirbti ir neskaičiuoti valandų. Kartais atsisakyti sau svarbių dalykų, išmokti taupyti. Jei esi vienas, turi išmanyti daugybę dalykų. Ir kartais, kai nori pasiduoti, kai būna sunku ir pavargsti, kai būna dienų, kai nieko nebesinori, tuomet visada reikia žinoti, kodėl tai pradėjai ir kodėl tai darai. O jei vis tiek sunku, kokią vieną dieną gali leisti sau ir nieko nedaryti, kad greitai pajustum, jog vis dėlto viskas yra gerai“, – abejonių užvaldoma nesileidžia kūrybinga moteris.

Ji sako, kad didelės konkurencijos nejuntanti. „Visi turime savo klientus ir savo nišą. Visi esame savaip skirtingi ir kiekvienas galime pasiūlyti tai, ko neturi kiti“, – dėl savo idėjos rami katinų mėgėja.

Ne visada verta visais pasitikėti

Svarstydama, kokia patirtimi galėtų pasidalyti su verslo naujokais, pašnekovė sako: „Pasimokiau, kad kartais žodinis susitarimas gali nieko nereikšti. Kad visada viską reikia patvirtinti raštu, ne visada reikia viskuo pasitikėti ir kad reikia būti stipriam bei niekada nepasiduoti. Taip pat mokausi atlaidžiau reaguoti į smulkmenas.“

Verslo pradžiai A. Savickaitė skyrė gana nemažai. „Jau dabar esu investavusi apie 3 tūkst. eurų, nors parduodu dar tik nuo vasaros. Kol kas visus uždirbtus pinigus panaudoju naujiems produktams, nes šio, kaip ir daugelio kitų verslų, esmė, kad visada turi pasiūlyti ką nors nauja, nuolat turi pildyti asortimentą, ieškoti naujų sprendimų, nes kitu atveju greitai nusibosi. O naujiems dalykams visada reikia naujų pinigų, – vis šypsodamasi dėsto verslininkė ir kitiems linki nebijoti pradėti. – Niekada nereikia bijoti, kad nepajėgsi, nes visi taip mano. Reikia tiesiog daryti ir tikėti, kad tau pavyks. Nelaukti leidimo ar pritarimo iš šalies, o imti ir padaryti tai, ką planavai. Nes išties nesvarbu, ką mano kiti. Kiti nenugyvens už tave tavo gyvenimo. Gyvenimas per trumpas, kad jį švaistytum. Reikia gyventi taip, kad jaustum prasmę, nes tik tu vienintelis žinai, kas tave daro laimingą. Man labai patiko jau ne kartą išgirsta mintis: ką darytum, jei neliktų baimės tai daryti? Tai turi ir daryti. Tegul nesulaiko tavęs niekas!“

Pokalbio pabaigoje A. Savickaitė prisipažįsta, kad dėl jos išgyvenantys žmonės ją pačią tik dar labiau pastūmėjo apsispręsti daryti tai, ko labiausiai troško. „Ir jei šiek tiek dar sekasi, tuomet žinai, kad eini tinkamu keliu“, – priduria ji.