„Kiek save pamenu, nuo mažų dienų sukuosi virtuvėje. Matyt, tai genetiškai paveldima, nes tokią pat aistrą gaminti maistą turėjo mano senelis, tėvas ir jo sesuo. Patį pirmąjį tortą iškepiau prieš penkerius metus šeimos šventei. Vėliau iškepiau antrą, trečią…“, – netikėtos naujos veiklos pradžią prisiminė vilnietė Viktorija Maliukevičienė.

Prireikia inžinerinių žinių

Viktorija pasakojo, kad pirmą saldųjį kepinį puošė tiesiog vaisiais, tačiau iškart suprato, kad tai puiki erdvė pasireikšti vaizduotei. Tuomet atsirado poreikis išbandyti kur kas įvairesnę puošybą. „Juk tortas turi būti TORTAS. ĮSPŪDINGAS. Internete gausu informacijos, kaip ir ką daryti. Kibau į kūrybinius darbus. Sesuo vis man įkasdavo: „Kam reikėjo baigti tris aukštuosius, jei galiausiai pradėjai kepti tortus?“, – juokiasi pašnekovė, kurios dabartiniai kepiniai jau primena aukštąjį konditerijos pilotažą.

Laiko V. Maliukevičienė tortams skiria tiek, kiek reikia. Dėmesio namie reikalauja ne tik šis pomėgis, bet ir aplinkui krykštaujančios atžalos. Tuo metu, kai nekepa ar neprižiūri vaikų, Viktorija ieško informacijos apie kepinius internete, lanko tortų puošybos kursus.

„Atsižvelgiant į pageidaujamą rezultatą, sukurti vieną tortą su pertraukomis užtrunka dvi tris dienas. Kartais ir daugiau, nes sudėtingesnes puošybos detales reikia pradėti lipdyti, džiovinti iš anksto. Papuošimas ir suryja didžiąją dalį laiko. Be to, jei torto konstrukcija sudėtingesnė, prireikia ir inžinerinių žinių – torto detalių brėžinių, jų sujungimų, kitaip tortas sugrius“, – virtuvės užkulisius atskleidė kūrybinga moteris.

Tortas – už šimtą litų

Kelias dienas, o įskaičiavus idėjų generavimą dažnai ir savaitę užtrunkančios kūrybinės kančios turi būti tinkamai įvertintos. Anot pašnekovės, norintieji šventei įsigyti ypatingą tortą turi suprasti, kad šimtas litų už vidutinį 2 kg svorio tortą nėra lupikavimas. Deja, ne visi supranta ir ne visi išgali tiek sumokėti.

„Pirmiausia išklausau, ko pageidauja klientas. Tuomet atsižvelgdama į oro sąlygas, į tai, ar toli teks vežti tortą, parenku tinkamą papuošimą. Pavyzdžiui, kreminės grožybės karštą vasaros dieną greitai ištirps, tad jas keičiu kitomis sudedamosiomis dalimis. Jei reikia papuošti vaikišką tortą su konkrečiu personažu, tuomet tenka ir animacinį filmuką pažiūrėti“, – šypsojosi Viktorija.

Širdžiai miela veikla džiugina

Kepti ne tik sau ir draugams, bet ir užsakovams moteris pradėjo beveik prieš metus. Iš pradžių pavieniai užsakymai, geriems atsiliepimams sklindant iš lūpų į lūpas, netrukus pasipylė lyg iš gausybės rago. „Žiūriu ne į kiekybę, bet į kokybę. Leidžiu sau per savaitę iškepti ne daugiau nei tris tortus, nes kitaip neturėčiau kada bluosto sudėti“, – sakė pašnekovė.

Viktorija atskleidė svajonę, kad jos pomėgis sukiotis namų virtuvėje taptų pagrindine veikla. Tačiau patikino, kad iki to dar reikia galutinai subręsti, patobulinti įgūdžius ir žinias.

Įdomių ir vertingų žinių ne tik apie verslą, bet ir gyvenimą, moteris įgijo prieš daugiau nei dešimtmetį krimsdama mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Tuo metu tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga šalyje, kurioje dėstyti susirinko iškilios asmenybės, net įvairių sričių ekspertai iš užsienio. Tarptautinio verslo ir administravimo bakalaurą, o vėliau rinkodaros magistro laipsnį įgijusiai moteriai profesionalumu įsiminė profesorių Sigito Urbonavičiaus ir Vytauto Dikčiaus paskaitos.

„Na, o praktinės verslavimo patirties šiek tiek jau turiu. Pastaruoju metu padedu vyrui, kuris valdo nuosavą verslą. Kol esu motinystės atostogose, rimtesnio verslo planus palieku netolimai ateičiai. Aišku, kai kurie niuansai atgraso, nes maisto produktų gamybos įmonėms galioja griežti reikalavimai. Reikia nemažai investicijų įrengiant patalpas, perkant profesionalią įrangą. O tortų savikaina ir taip nemaža. Juk naudojami natūralūs produktai ir jokių priedų! Pridedi dar keletą litų už kūrybą ir kaina tampa ne visiems įkandama. O jei reiktų papildomų investicijų į verslą, tortas taptų kone auksinis“, – svarstė V. Maliukevičienė.

Tačiau visus tikėtinus galvos skausmus atperka širdžiai miela veikla. „Patinka man kepti, patinka kurti, net patinka nervintis ir jausti stresą, kai kažkas nesiseka. Antra, džiugina klientų, ypač vaikų, reakcija pamačius tortą. Ir pagaliau – kliento padėka už skanų tortą“, – džiaugėsi pašnekovė.

Verslininkės Viktorijos gaminiai