„Mes visos nešiojomės mintį apie paauglėms skirtus užsiėmimus, kurie būtų ne tik smagūs, bet ir naudingi. Likimas mus atsitiktinai suvedė, kad šios mintys virstų realybe. Labiausiai įkvepia jausmas, kad gali būti naudingas kitam savo žiniomis, patirtimi, kuria gali dalytis ir suteikti daug naudingos informacijos jaunesnėms kartoms“, – taip apie sukurtą projektą „Panelių reikalai“ kalba bendraįkūrėjos: švietimo magistrė, papuošalų kūrėja, moterų savirealizacijos klubo „Cacka Pacacka“ įkūrėja Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė (30), spalvotyros analitikė Rasa Mikutienė (33) bei psichologė Rūta Davidonienė (32).

 

Didžiausias iššūkis – projekto sklaida

„Sunkiausia realizuojant savo projektą – užtikrinti sklaidą. Mums buvo labai paprasta sukurti programą, ja tikėti – tikime, kad būsime laimingos vesdamos programą ir žinome, kad mergaitės, kurios bus su mumis visą savaitę, gaus labai daug teigiamų dalykų, kurie galbūt bus lemtingi vėliau. Tačiau visa rinkodaros pusė mus tikrai vargina. Tam reikia nemažai pastangų ir žinių, be to, labai sunku pelnyti mamų pasitikėjimą, kad šis projektas – ne tik apie grožio puoselėjimą ar mergaitiškus plepalus, bet ir apie rimtus dalykus. Kita vertus, nenorime ir išgąsdinti, kad užsiėmimai bus labai rimti, sudėtingi ir neįdomūs. Bus visko, tačiau panelės tikrai įsitrauks į užsiėmimus ir galbūt net pačios nesuvokdamos įgis daug žinių, pasitikėjimo savimi, naujų įgūdžių ir pažvelgs į save kitomis akimis, o visa tai, ką patirs stovykloje, tikrai turės labai svarbią ir teigiamą naudą ateityje. Tikimės, kad sunkiausia yra dabar, o paskui per rekomendacijas pavyks rasti vis daugiau panelių savo užsiėmimams“, – apie sunkumus kuriant savo projektą pasakoja pašnekovės.

Spalvinga projekto įkūrėjų paauglystė

Kiekvienas iš mūsų esame išgyvenę paauglystės laikotarpį, iš kurio neretai išsinešame daug nuostabių dalykų, kuriuos prisimename iki šiol. Tačiau smalsu, kokios projekto „Panelių reikalai“ bendraįkūrėjos buvo paauglystėje.

„Mano paauglystė buvo labai smagi. Augau Druskininkuose, tad daug laiko leidau gamtoje, buvau labai aktyvi: renginių organizavimas, dainavimas. Mane supo tikri, geri draugai, su kuriais planuodavome labai turiningą, netgi galėčiau sakyti, emociškai sveiką laisvalaikį. Mes vienas kitą palaikėme, nors buvome skirtingi, kartu mokėmės, kartu šventėme, stebinome vieni kitus, o pokalbiai iki paryčių prie laužų ir su gitara rankose dar dabar aidi širdyje. Stiliaus paieškos buvo labai įdomios, nes tada turėjome tik vieną turgelį ir vieną kitą atvažiuojantį „skuduryną“. Kad nebūtume vienodos (kas man labai nepatiko), teko perliukų ieškoti mamos ir močiutės spintose arba iš gabaliukų gamintis pačiai. Kartais ir tėčio reikalai praversdavo, pavyzdžiui, kaklaraištis vietoj diržo! Pasipuoši ir leki į maratoną, grįžti basa, batai rankose, šypsena iki ausų ir… tiesiai į lovą, nors tėvai pusryčiauja“, – apie savo paauglystę pasakoja R. Mikutienė.

„Na, o mano paauglystė iš šalies atrodė graži, tačiau užklupdavo paaugliški egzistenciniai klausimai. Nors turiu nuostabią šeimą, buvau mylima, tačiau nuolat ieškojau atsakymų, buvo užpuolusios depresinės nuotaikos, dienoraštis būdavo mano geriausias draugas“, – prisiminimais dalijasi R. Davidonienė.

„O aš savo paauglystę pamenu labai aiškiai – iš bjauriojo ančiuko tapau gulbe per vieną vasarą. Iki tol buvau gana berniukiška mergaitė: man rūpėjo žvejoti, gaudyti kūdroje tritonus, svajojau apie nedidelį zoologijos sodą namie ir didžiavausi savimi, nes visus gatvės berniukus aplenkdavau su dviračiu. Paskui staiga į mano gyvenimą atėjo vyresnės draugės, kurios parodė visai kitą pasaulį – pradėjo rūpėti makiažas, suknelės, berniukai. Visada buvau apsupta daugybės draugų, o paauglystėje jie tapo dar svarbesni. Labai džiaugiuosi, kad mano paauglystė praėjo labai smagiai, su visokiais virsmais ir ašaromis, bet visuomet būdavo greta mano mama, kuri buvo ir liko geriausia draugė. Su ja apie viską šnekėdavomės, ji ir iš vakarėlių parsiveždavo, ir draugus dar išvežiodavo. Net ir jie laikė mano tėvus savais. Todėl aš prisimenu savo paauglystę kaip vieną gražiausių gyvenimo laikotarpių. Manau, jis toks nebūtų buvęs, jei nebūčiau turėjusi tokių artimų santykių su tėvais, ypač mama. Todėl būtent tai ir noriu pabrėžti merginoms mūsų „Panelių reikalų“ stovykloje – kad svarbiausia yra tavo ryšys tėvais, o su mama labiausiai“, – kodėl svarbu turėti ir puoselėti gerus santykius su savo tėvais, pasakoja I. Ąžuolaitytė – Staneikienė.

Žada dalytis atradimais bei patirtimi

Stovyklų jaunosioms panelėms Lietuvoje atrasti tikrai sudėtinga. Tačiau jaunos moterys netrukus pristatys savo pirmąją stovyklą Kaune, kur dalysis patirtimi ir suteiks taip reikalingų žinių merginoms. „Labai noriu suteikti panelėms psichologinių žinių, nes domiuosi sisteminės fenomenologinės psichoterapijos kryptimi, man svarbu papasakoti joms, kokią įtaką turi šeima jų gyvenime, pagarba mamai ir tėčiui bei giminės sistemai. Taip pat noriu, kad jaunosios panelės žinotų, kaip svarbu mokytis būti dabartiniame momente, priimti kiekvieną situaciją tokią, kokia yra, dirbti su savo mintimis“, – apie tai, ką stovykloje pasiūlys jaunajai kartai, pasakoja psichologė R. Davidonienė.

 

„Duosime labai daug, nes visas šis projektas – iš mūsų širdžių ir kol kas negalvojame apie jokią naudą sau.“

I. Ąžuolaitytė-Staneikienė.

 

„Esu gyvenimo gurmanė ir noriu savo atradimais dalytis su jaunesnėmis moterimis, kurios dar galbūt nemoka įžvelgti savyje visų Dievo dovanų ir išgyvena dėl dalykų, kurie yra labai gražūs. Teko daug dirbti su įvairaus amžiaus mergaitėmis ir moterimis, žinau, kiek daug problemų kartais jos turi tik dėl to, kad tinkamu laiku neišmoko priimti savęs ir mylėti. Noriu padėti joms atrasti mėgstamą veiklą, įvairius būdus, kaip galiam pailsėti. Vienas jų bus papuošalų kūryba, nuo ko ir aš pradėjau savo „Cacka Pacacka“ veiklą. Taip pat dalysiuosi ir savo patirtimi apie stilių, padėsiu joms atrasti savąjį, mokysiu drąsiai priimti save ir įžvelgti savo didžiausius pranašumus bei jais didžiuotis. Sunku pasakyti konkrečiai, ką suteiksime, manau, tai neapčiuopiama. Duosime labai daug, nes visas šis projektas – iš mūsų širdžių ir kol kas negalvojame apie jokią naudą sau. Na, nebent savirealizacijos“, – tikina I. Ąžuolaitytė-Staneikienė.

Panelių reikalų pamokos

Pasak „Panelių reikalų“ bendraįkūrėjų, panašaus pobūdžio bendri užsiėmimai reikalingi bei svarbūs jaunosioms panelėms tam, kad jos gautų daugiau informacijos, suprastų, kad mūsų požiūrį formuoja visuomenė, ir tarp didelio informacijos srauto nepamestų savęs. „Kad jos išmoktų elgtis naujoje aplinkoje, išdrąsėtų, gautų įvairių žinių ir lavintųsi bei leistų laisvą laiką prasmingai. Juk daug lengviau savaitę atostogų praleisti nieko neveikiant nei kas rytą vėl keliantis ir einant dirbti. Nes, kad ir kaip smagu stovykloje, vis tik kiekvienai veiklai reikia pastangų. O nauji potyriai ir emocijos jų ypač daug suvalgo. Bet užtat koks paskui būna proveržis visose srityse, ypač pačioje asmenybėje“, – pasakoja pašnekovės.

Ateities planuose būreliai bei mamų ir dukrų užsiėmimai

„Turime labai daug ateities planų. Šiuo metu esame susitelkusios į pirmąją panelių stovyklą, kuri vyks balandį, vėliau planuojame organizuoti daugiau stovyklų ne tik per mokslo metu vykstančias atostogas, bet ir vasarą. Taip pat planuojame panelių būrelį – reguliarius susitikimus, kad po šių stovyklų panelės turėtų kur vėl susiburti, pasisemti pozityvo, idėjų, įkvėpimo. Kitaip sakant, kad po stovyklų nepamirštų, ko išmoko ir ką gavo, o ir toliau turėtų tokią vietą, kur gautų pastiprinimą ir vyktų tęstinumas. Na, o kai jau būsime stiprios panelių reikalų srityje, tikimės, kad pavyks išvystyti dar vieną svajonę – organizuoti mamų ir dukrų užsiėmimus bei stovyklas, skirtas jų tarpusavio ryšiui stiprinti ir auginti“, – projekto „Panelių reikalai“ ateities tikslus ir viziją atskleidžia bendraįkūrėjos.

Mamos ir dukros laiko svarba

Paauglystė – sunkus ir sudėtingas procesas. Tačiau kaip kiekvienas iš mūsų, ypač tų, kurių šeimoje auga jaunosios panelės, galėtume prisidėti prie jų asmenybės augimo, pagaliau pasitikėjimo savimi skatinimo? „Geriausias skatinimas yra geras pavyzdys, nuoširdūs pokalbiai, mokėjimas priimti ir kitokią nuomonę, nekrauti savo neišsipildžiusių svajonių ir lūkesčių. Išmanyti meilės kalbą ir ją taikyti. Turėti savo tradicijų – mamos ir dukros kokybiškas laikas kartu, padrąsinimas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai!“ – teigia pašnekovės.

„Labai dažnai mes, kaip tėveliai, nesąmoningai turime lūkesčių savo vaikų atžvilgiu, tad labai svarbu juos atskirti. Bendraudama su tėveliais, jiems siūlau pamėginti įsivaizduoti, kad vaikas – tai medelis: jaunas, gražus, bet jis nėra jūs. Mūsų, kaip mamų, pareiga – jį nuolat stebėti, grožėtis ir palaistyti. Taip mes save atidaliname nuo vaiko ir galime žiūrėti kaip į atskirą asmenybę, o ne save joje“, – priduria psichologė R. Davidonienė.

Siekia padėti merginoms suprasti save

Neretai socialinė žiniasklaida formuoja ne tik paauglius, bet ir suaugusiuosius. Bandydami pritapti, patikti, nuolat keičiamės, dažnai pamiršdami, koks didis džiaugsmas yra būti savimi. Jaunoms merginoms ši problema ypač aktuali, mat neretai ieškodamos savęs jos pasimeta žiniasklaidos marmalynėje ir stengiasi tapti kažkieno kito kopija, kuri galbūt ne visada prie širdies. „Mes siekiame, kad merginos geriau suprastų save, besąlygiškai save priimtų, pamiltų ir, turėdamos savo stabilų stuburą, nepasiklystų kitų nuomonės sraute. Nes tik tokia jauna panelė bus laiminga moterimi ateityje“, – įsitikinusios projekto „Panelių reikalai“ sumanytojos.

„Linkime prisijaukinti save ir patikėti, kad visos panelės yra nuostabios būtent tokios, kokios yra! Kad moterys, merginos yra geriausios savęs pačių versijos“, – Lietuvos moterims ir merginoms linki stovyklos panelėms bendraįkūrėjos.