Kas bendra tarp Davido Lyncho serialo „Tvin Pyksas“ (angl. Twin Peaks) ir vieno pastato Užupio rajone, Vilniuje? Juodoji ložė. „Black Lodge Cafe Speakeasy“ – kavinė, kuri neturi iškabų ar ženklų, o informacija apie jos buvimą yra tik socialinių tinklų paskyrose. Kiek kitokį pasaulį primenančios slaptos kavinės įkūrimo istorija dalinasi jos įkūrėjas Paulius Liubertas. 

Sveiki atvykę į juodąją ložę

Nedidelėje erdvėje seno mūro rūsyje, gaubiamame tamsaus raudono aksomo užuolaidų, bus tik vienas staliukas ir trys vietos atsisėsti. Meniu sudarys vienos rūšies kava ir vienintelis vyšnių pyragas. Muzika fone visuomet skambės tokia pati. Tai beveik viskas, ko reikėjo naujo verslo pradžiai. Ir serialo „Tvin Pyksas“.

„Pirmiausia atsirado patalpos, kurioms reikėjo idėjos. Kurį laiką jokių įdomių minčių nekildavo, bet vieną dieną kilo mintis, kuri daug kam yra įdomi. Šitas pastatas ilgą laiką buvo toks pastatas – vaiduoklis. Prieš keletą metų jį renovavo, įsikūrė žmonės, komercinės patalpos, bet ši vieta taip ir liko tuščia bei laukė savo laiko.

„Tvin Pykso“ juodosios ložės vienas motyvų buvo tokios zigzaginės grindys. O pas mus viršuje, picerijoje „Pronto Pizza“, yra labai panašios grindų plytelės. Kai išsinuomojau patalpas picerijai, jau tada kažkaip kėlė asociacijų su „Tvin Pyksu“. Tai ir pastūmėjo. O čia, rūsyje, buvo nenaudojama patalpa ir reikėjo kažką sugalvoti. Gal ir nebuvo labai intensyvus galvojimas, bet apie pusmetį užtruko. Galbūt kažkokios jėgos iš kito pasaulio davė šitą mintį. Praėjo keli mėnesiai, kol viską susiradom, apgalvojom ir paruošėm. Iškart minties, kad tai būtinai turi būti kavinė, nebuvo. Idėja buvo apie šią erdvę – juodąją ložę, o kokią veiklą joje daryti, kaip patraukti žmones – po truputį išgvildenta mintis.

Kavinė gal būtent dėl to, kad ir Tvin Pykso miestelyje tai buvo labai akcentuojamas dalykas. Vienas staliukas, vienas desertas, vienas puodelis kavos ir viena daina fone yra tos sudedamosios dalys, kurios daro šią vietą įdomią. Aišku, tas gėrimas ir kava yra serialo padiktuoti dalykai. Tai, be abejonės, prisidėjo prie sėkmės ir populiarumo“, – pasakoja P. Liubertas.

Populiarumas per savaitę

Anot pašnekovo, kad ši vieta sulauks sėkmės, abejonių nebuvo. „Tikėjomės, kad bus susidomėjimas, bet, kad taip greit pasklis, buvo netikėta. Kai kilo mintis apie kavinę, tikėjau tuo, kad tai bus stipri idėja, nes galvojau – taigi nėra tokių dalykų. Visiems įdomu, kai vyksta tai, ko nėra, reikia gauti kažkokią patirtį, kurios niekur kitur negausi. 

Kai mes paskelbėm, kad atsidarom, per kelias dienas viską rezervavo mėnesiui į priekį. Nors nei mes reklamavomės, nei ką. „Tvin Pykso“ gerbėjų bendruomenė gana nemaža, tai tokia žinia labai greit sklinda, jie dalinasi vienas su kitu. O ir kavinės konceptas toks, kad ji įdomi ne tik gerbėjams, bet ir tiems žmonėms, kurie serialo nežiūrėjo. Kitiems įdomu, kad yra kavinė tik su vienu staliuku, vienu gėrimu ir vienu desertu. Kol kas esam tokie vieni ir tikrai daug kam įdomūs – ne tik Lietuvos žmonėms. „Tvin Pyksas“ populiarus visam pasauly, dažnai rezervuoja staliukus ir užsienio svečiai. Tuo labai džiaugiamės, kad galbūt kažkam atsirado dar viena priežastis aplankyti Lietuvą.“

Vienintelė tokia kavinė

Dar vienas aspektas, darantis šį verslą unikalų, yra „Speakeasy“ (liet. „Kalbėk tyliai“) koncepto pritaikymas. Toks antiviešumo metodas buvo naudojamas dar praėjusio amžiaus pradžioje JAV, sausojo įstatymo laikotarpiu. Verslo įkūrėjas sako, kad tai kaip tik tinka juodosios ložės idėjai ir ją papildo: „Speakeasy“ nėra kažkas naujo barams ar naktiniams klubams, bet tai nauja kavinėms. Mes norėjom, kad daugiau mistikos suteiktų, nes ir juodoji ložė Tvin Pykso miestelyje labai mistinė, nebuvo lengva rasti, turėjai tiksliai žinoti, kur ji yra. Kadangi mes orientavomės į Tvin Pykso juodąją ložę, jau vien dėl to negalime skelbti ir kabinti iškabų. Norėjom įdėti kuo daugiau Tvin Pykso ir įdėjom gal net ir daugiau, negu planavom. Tiems, kurie žiūrėjo serialą, ši vieta sukelia daug stipresnių pojūčių nei tiems, kurie nematė.“

P. Liubertas su šypsena pasakoja: „Duodame 50 minučių pabūti čia ir dauguma žmonių tiek ir išbūna. Būna, kad išeina ir anksčiau, bet retai. Dauguma sako, net nepastebi, kaip praėjo tiek laiko. Bet čia tokia erdvė: nėra langų, nėra laikrodžių, niekas neblaško, gal todėl laiko nuojauta ir nusimuša. Buvo žmonių, kurie išsigąsta. Ypač po maniako juoko, kuris taip pat yra iš serialo. Jis daug kam keldavo šiurpesnių emocijų. Tas juokas pasigirsta tarsi iš už užuolaidų ir daug kam atrodo, kad galbūt čia kažkas netrukus išlįs, kad mes čia gąsdinsim ką nors. Bet mes nieko negąsdinam, mes esame kavinė, tiekiam kavą, gi ne siaubo kambarys. Nenorim gąsdinti žmonių, juk geria kavą, gali nusiplikyti. Kam tos problemos?“

Silpnai išvystytas baimės jausmas

Anot pašnekovo, patirtis prieš pradedant verslą yra labai reikalinga: „Aš iki savo pirmojo verslo šioje srityje dirbau apie penkerius metus. Tai buvo tikrai tinkamas laikas įgyti patirties, supratimo, pasimokyti iš kitų klaidų. Ir jei jau jauti, kad tau tai duota, galima pereiti į tą sritį. Nepasiseks – bankrutuosi ir galėsi veikti kažką kita gyvenime. Įsidarbinkite žemesniame laiptelyje, padirbkite keletą metų, pakilkite šiek tiek aukščiau ir turėsite visai kitokį supratimą. Ta patirtis yra neįkainojama, jos nenusipirksi už pinigus ir vadovėliuose nepaskaitysi.“

Kokie būtų trys svarbiausi dalykai, padedantys plėtoti veiklą? „Išmanymas to, ką darai. Tikėjimas tuo, ką darai. Silpnai išvystytas baimės jausmas“, – išskiria P. Liubertas.